Individualus namas – už buto kainą. Susigundėte?.. Statytojai prieš kurį laiką rinkai pasiūlė tokius namus, kurie gali kainuoti panašiai kaip 70 kv. m ploto butas, – jų ėjimas pasiteisino. Antrąsyk pamėgino įsiūlyti dar mažesnius – 50 kv. m ploto, rinkai tai irgi patiko. Statomi ne pavieniai individualūs namai, o ištisi kvartalai. Perka juos daugiausia jauni žmonės, kuriems tai dažniausiai pirmas būstas, kurie nori gyventi naujame name ir dar turėti sklypelį žemės – įprastai kartu su namu įsigyjamas 5 ar 6 arų dydžio sklypas.

Šie nameliai toli gražu ne įmantrios architektūros. Tokie, kad vėliau būtų paranku juos „auginti“, lipdyti kubą prie kubo, nes kaip tik tai laikoma vienu svarbiausiu tokių projektų privalumu – jei šeimininkai, padaugėjus vaikų ar daiktų, o gal atsiradus daugiau lėšų, norėtų patenkinti didesnius poreikius. Jei vėliau prireikia garažo, priestato ar sandėliuko – prašom! Tokie individualūs namai kainuoja apie 50 tūkst. eurų.

Ką apie tokius būstus mano architektai? Architektų biuro „Kubinis metras“ komandos įsitikinimu, optimalus namo plotas tipinei 4 asmenų šeimai – 120–130 kv. m. Tokio ploto name nesunkiai telpa 3 miegamieji kambariai, pora sanitarinių mazgų, papildomas darbo, svečių ar dar vienas vaiko kambarys. Be to, nereikėtų pamiršti ir garažo ar automobilių pavėsinės, lauko sandėliuko.

Tipinė šeima galėtų pakankamai komfortiškai gyventi ir 80–100 kv. m ploto name, tačiau vietos čia būtų gerokai mažiau, tad nors ir sutilptų 3 miegamieji kambariai, pasikeitus šeimos poreikiams, gali tekti galvoti apie naują būstą.

„Kubinio metro“ architektams nėra tekę projektuoti ne tik 50 kv. m gyvenamojo namo, bet net ir tokio ploto vasarnamio, panašių užklausų įmonė taip pat nėra sulaukusi. Architektų teigimu, svarbu suprasti, kad 50 kv. m plotas – standartinio, miesto centre esančio, buto plotas, skirtas porai. Jame realu tikėtis patogiai įkurdinti tik vieną miegamąjį kambarį. Architektai į galimybę „pristatyti“ papildomų kambarių vertina skeptiškai. Jie įsitikinę, kad kas nepadaroma statybų metu, dažniausiai nepadaroma niekuomet. Be to, sunku būtų rasti būdą, kaip tą padaryti kokybiškai tiek vaizdine, tiek konstrukcine, tiek funkcine prasme. Galų gale, statybų kaina būtų didesnė nei iškart statant didesnio ploto namą.

50 kv. m ar net mažesnio ploto namo idėja šiuo metu pasaulyje populiarėja kaip minivasarnamis, skirtas žmonėms pabūti gamtoje. Tačiau tokie namai įprastai yra gero dizaino ir pakankamai prabangūs, „hipsteriški“, primenantys namelį ant ratų ar jachtą.

Mažo modulinio namo idėja taip pat nuolat gvildenama pasaulio universitetuose, kaip pavyzdžius pateikiant lūšnynus – tarkime, Brazilijos favelas, kur, atsiradus poreikiui, tiesiog pristatomas papildomas kambarys.

Tačiau tenka pastebėti, kad šie projektai niekuomet neišvysta dienos šviesos. Ko gero, tam yra priežasčių. Viena jų gali būti ir Vakarų pasaulio klimatas: tokia statyba užprogramuoja šalčio tiltus ir kitus neekonomiškus sprendimus. O jei reikėtų rengti rekonstrukcijos projektą, jis kainuotų panašiai kaip ir statybos leidimo gavimo projektas.

Tiesa, pasaulyje populiarėja ir „mažų namų judėjimas“, kurio propaguotojai įrodinėja galimybę gana komfortiškai ne tik poilsiauti, bet ir nuolat gyventi 20 ar 30 kv. m ploto individualiuose namuose. Pokštininkai didesnių erdvių mėgėjai turbūt pasakytų, kad tai geras pasirinkimas tik labai darnioms šeimoms. Apie tokio būsto kūrėjų ir gyventojų patirtį plačiau pasakosime artimiausiame žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeryje.