Prognozuojama, kad statybų verslas ir toliau orientuosis į tvarią veiklą ir poveikio klimatui neutralumą. Lietuvoje, siekiant tvarumo ir poveikio klimatui neutralumo, statant visuomeninius pastatus, numatoma plačiau naudoti medieną ir kitas organines medžiagas. Ne mažesnis dėmesys išliks ir kitų gamtinės kilmės statybos produktų naudojimui įvairiose statybos šakose. Manoma, kad gyventojų perkamosios galios sumažėjimas padės sustabdyti nekilnojamojo turto kainų augimą ir jas šiek tiek pakoreguoti.

Naujuose pastatuose – daugiau organinių medžiagų

Prognozuojama, kad per artimiausius keletą metų stipriai pasikeis tradicinių statybos medžiagų gavybos, pastatų statybos ir renovacijos industrijos. Tokias tendencijas diktuoja Europos žaliasis kursas, pabrėžiantis, kad statybų verslas turi orientuotis į tvarią veiklą ir poveikio klimatui neutralumą. Atsižvelgdama į šią perspektyvą, Lietuvos vyriausybė programoje numatė tikslą – iki 2024 m. visus naujus viešosios paskirties pastatus statyti iš medienos ir kitų organinių medžiagų, kurios sudarytų 50 proc. viso statinio statybos medžiagų.

Jei Vyriausybė patvirtins nutarimą, tai bus rengiami ir pirkimuose taikomi aplinkos apsaugos kriterijai, nustatant reikalavimus medienos ir kitoms organinėms statybos medžiagoms iš atsinaujinančių gamtos išteklių bei medienos ir kitų organinių statybos medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo visuomeninės paskirties pastatų statybai nustatymo metodika. Kol kas nėra aišku, kaip numatoma skaičiuoti tą 50 proc. dalį, nors kai kurių ekspertų nuomone, paprasčiausias ir priimtiniausias būdas vertinti atsižvelgiant į pastato statybai naudojamų produktų sąmatinę vertę pagal statybos resursų skaičiuojamąsias rinkos kainas.

Rinkoje – daugiaaukščiai mediniai pastatai

Ekspertų nuomone, šalies įmonės turi nemažai medinių skydų ir modulių gamybos patirties. 98 proc. jų produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis. Be to, Lietuvoje plečiamos medienos perdirbimo įmonės, sukuriančios didesnę pridėtinę vertę. Šiuo metu medinių daugiaaukščių viešosios paskirties statinių statyba nedraudžiama, tačiau teisės aktuose reglamentuojamas leidimas statyti santykinai nedidelius, riboto aukščio statinius rašoma pranešime žiniasklaidai.

Siūloma senų daugiabučių namų šiltinimui naudoti gamyklose pagamintus modulinius skydus, atvežamus ir pritvirtinamus tiesiai prie sienų. Nors kitose Europos šalyse taikoma tokia technologija, bet, kaip rodo praktika, serijinė modulių gavyba sunkiai įgyvendinama dėl esamų pastatų geometrinių nuokrypų bei statybos metu padarytų pakeitimų.

Pasak UAB „Rockwool“ techninio vadovo dr. Andriaus Buskos, naudojant medinių konstrukcijų elementus namų statyboms labai svarbu atsižvelgti į gaisrinę saugą bei naudoti aukštesnių degumo (A–B) klasių medžiagas arba žemesnės degumo klasės produktus dengti mažesnio gaisrinio pavojingumo statybos produktais. Tokiu būdu sudaroma nuolat veikianti pasyvi priešgaisrinė apsauga, nereikalaujanti priežiūros ar periodinio atnaujinimo, tačiau ji neleidžia gaisrui išplisti ir riboja gaisro plitimo galimybę į kitas patalpas.

Statybos ekspertas teigia, jog norint gerai apšiltinti medinį namą, svarbu pasirinkti tinkamą būdą ir efektyvią medžiagą, užtikrinančią gerą šilumos izoliaciją ir priešgaisrinę apsaugą.

Taip pat Lietuvoje siūloma keisti galiojančius gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, įteisinant galimybę projektuoti ir statyti daugiaaukščius medinius pastatus. Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse jau dabar medinių namų statybai griežti ribojimai netaikomi, pavyzdžiui, Norvegijoje yra pastatytas net 85,4 m aukščio medinis pastatas.

Nekilnojamojo turto rinkos ir kainų prognozės

Kylant palūkanų normai laukiama pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje. Tradiciškai kylant palūkanų normai, nekilnojamojo turto pardavimai apstoja ar paklausa mažėja. Paprastai nekilnojamojo turto rinka vėluoja greitai reaguoti į paklausos mažėjimą, todėl rinkoje atsiranda didesnė nekilnojamojo turto pasiūla, kol pabaigiama jau pradėtų objektų statyba.

Dėl galimai mažėjančio poreikio ar sąstingio butų rinkoje statybos produktų kainos gali stabilizuotis, tačiau įvertinus kelerių praėjusių metų žaliavų ir energinių resursų buvusį brangimą, didėjantį darbo užmokestį  bei išliekančią didelę infliaciją kainos gali ir kilti. Šiuo laikotarpiu būtų sunku numatyti dėl įvairių geopolitinių įvykių ar net klimatinių veiksnių galimus įvairius scenarijus, darančius nemažą įtaką statybų sektoriui.

Ekonomistų nuomone, didėjantis neapibrėžtumas dėl paklausos ar finansavimo gali paskatinti nekilnojamojo turto vystytojus atidėti naujų statybų planus, kol paklausa taps labiau nuspėjama. Nekilnojamojo turto rinkos reakcija į susiklosčiusią situaciją priklausys nuo pardavėjų ir pirkėjų finansinio stabilumo ir atsparumo.

Mažėjant paklausai, rinkoje atsiras didesnis siūlomų objektų skaičius, tačiau kol statybų sąnaudos vis dar auga, tikėtis, kad būsto kainos kris nevertėtų. Aukštos infliacijos sąlygomis vystytojui daryti tokio dydžio kainų mažinimą finansiškai neprasminga ir net nuostolinga.

Manytina, kad šiame etape vystytojai minimaliai koreguos parduodamų nekilnojamojo turto objektų galutinę kainą, atsižvelgdami į rinkoje vykstančius pokyčius ir tik tam, kad prisitaikytų prie situacijos. Kiek ilgai šis procesas tęsis, priklauso nuo lygio, kuriame palūkanų norma sustos augusi. Gyventojų perkamosios galios sumažėjimas padės sustabdyti nekilnojamojo turto kainų augimą ir ją šiek tiek pakoreguoti.