Aplinka, kurioje komfortiškai jaustųsi ne tik sveiki, bet ir judėjimo, regėjimo ar kitų funkcinių sutrikimų turintys, sunkiai nešantys, vežimėlius stumiantys, kitakalbiai, mažaraščiai ar tiesiog išsiblaškę žmonės – tokią maksimaliai tolerantišką kiekvienam visuomenės nariui aplinką siekiama sukurti pasaulyje vis plačiau diegiamais universaliojo dizaino principais.
Įrankis sutaikyti visuomenę
Šiandien dauguma atvejų planuojant ir projektuojant aplinką bei produktus atsižvelgiama ne į labai skirtingus asmenų poreikius, bet į statistinio vidutinio žmogaus poreikius (paprastai įsivaizduojamas suaugęs, veiklus, sveikas, jokių sutrikimų ir specialių poreikių neturintis asmuo). Kuriant universalųjį dizainą, kaip minėta, paisoma įvairių kuo platesnio rato žmonių poreikių. Negalia suprantama ne kaip asmens charakteristika, bet kaip sveikatos ir aplinkos santykis bei apribotos galimybės aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Universaliojo dizaino (projektavimo visiems) esmė yra aplinkos, produktų ir paslaugų projektavimas atsižvelgiant į kuo daugiau įvairių asmenų grupių, įskaitant ir neįgaliuosius, socialinius poreikius ir gebėjimus taip, kad nereikėtų atskiro pritaikymo.
Toks planavimas ir projektavimas aktyviai taikomas Skandinavijos šalyse, Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kaip metodas rekomenduojamas pagrindinių tarptautinių žmogaus teises ginančių organizacijų. Pabrėžiama, kad toks projektavimo ir planavimo būdas smarkiai prisideda prie kiekvieno asmens, įskaitant neįgaliuosius, integracijos į bendruomenę, skatina turizmą, plečia verslo galimybes.
„Pagrindinis universaliojo dizaino tikslas – užtikrinti lygias galimybes ir aplinkos prieinamumą žmonėms, turintiems funkcinių sutrikimų. Tai atliekama pašalinant esamus funkcijas ribojančius kliuvinius ir užkertant kelią naujų atsiradimui. Universaliojo dizaino sąvoka reiškia naują mąstymą, nes ji numato griežtesnį lygių galimybių reikalavimą nei taikomi nuostatai dėl aplinkos prieinamumo žmonėms, turintiems funkcinių sutrikimų. Universalusis dizainas reikalauja, kad pagrindinis sprendinys patenkintų visus vartotojų poreikius. Dizainas čia suprantamas kaip bendras visų darbo procesų, įeinančių į aplinkos kūrimą, pavadinimas. Jis apima infrastruktūros planavimą, disponavimą žeme, architektūrą, konstravimą, gaminių kūrimą ir kt.“ (Norvegijos aplinkos ministerija [interaktyvus]. 2007. „Universalusis dizainas: sąvokos išaiškinimas“, teminis pranešimas. Prieiga per internetą – http://www.universell-utforming.miljo.no/file_upload/engoglitauisk.pdf).
Sprendimas senstančiai visuomenei
Aplinkos pritaikymą neįgaliesiems daugelis įsivaizduoja gana siaurai, pavyzdžiui, kaip įėjimo į pastatą pritaikymą žmogui, judančiam vežimėliu ar pan. Tačiau aplinka, sukurta pagal universaliojo dizaino principus, tinkama naudotis ne tik judėjimo, bet ir daugeliui funkcinių sutrikimų, orientacijos sunkumų turinčių žmonių.
Universalusis dizainas taikomas ne tik fizinei, bet ir informacinei aplinkai, produktams bei paslaugoms kurti, kai nereikia atskiro ar specialaus pritaikymo. Šie produktai ir aplinka atrodo estetiškai ir nestigmatizuoja vienos kurios nors visuomenės narių grupės, pavyzdžiui, neįgaliųjų, jos neišskiria. Statomi statiniai ir aplinka, gaminami produktai bei teikiamos paslaugos turi būti patogūs naudotis ne tik žmonėms su fizine negalia, bet ir tėvams su kūdikių vežimėliais, laikinai traumuotiems, silpniau girdintiems, nešiojantiems ausines, sunkiau suvokiantiems informaciją žmonėms.
