Kauno oro uoste dviaukštis laineris „Boeing 747“ ar „Boeing 787 Dreamliner“ gali pasirodyti bet kurią dieną. Praėjusių metų pabaigoje veiklą pradėjusio „FL Technics“ orlaivių techninės priežiūros ir remonto centro komanda, be abejo, norėtų, kad ta diena ateitų kuo greičiau – ji tam pasirengusi. Dėl ambicijos teikti paslaugas didžiausiems orlaiviams teko investuoti ir daug lėšų, ir daug pastangų.

Rekordinis denginio tarpatramis

Šiandien Kauno oro uostas vienintelis Lietuvoje turi modernų priežiūros centrą, kuriame tokio dydžio lėktuvai kaip „Boeing 747“ gali tilpti su visa uodega. Puoselėjant viltis sulaukti tokių klientų ir buvo suformuluota projektavimo užduotis. Dėl to galėjęs būti sąlygiškai paprastas angaras tapo didžiausią – 96 metrų – denginio tarpatramį  turinčiu pastatu Baltijos šalyse. 2007 metais tokios paskirties angarą Vilniaus oro uoste pirmąkart projektavę Vilniaus architektūros studijos (VAS) architektai ir konstruktoriai turėjo užduotį įtalpinti po stogu du ir daugiau lėktuvų. Ten iš pradžių irgi ketinta apsieiti be vidurinės kolonos, bet kadangi Vilniaus oro uostas yra pelkėtoje teritorijoje, nuspręsta ją panaudoti ir taip nuimti dalį apkrovos nuo išorinių kolonų, taip pat supaprastinti pamatų sprendimus.

Šiuokart projektuotojams reikėjo sudaryti galimybę vienu metu prižiūrėti, pavyzdžiui, penkis „Airbus A320“ ar vieną „Boeing 787 Dreamliner“ milžiną. „Mažesniems lėktuvams netrukdytų kolonos pastato viduryje, stengtasi dėl didžiųjų“, – paaiškino vienas projekto autorių architektas Egidijus Marcikonis. Atsisakius kolonų angaro centre sudarytos sąlygos patogesniam manevravimui.

Pasak VAS konstruktorių komandai šiame projekte vadovavusio Andriaus Gudelio, Lietuvoje didesnio tarpatramio konstrukcija yra tik vantinis pėsčiųjų tiltas Žvėryne per Nerį, turintis 117 metrų ilgio tarpatramį. Kauno oro uosto angarą galima palyginti ir su šalies sporto arenomis – pavyzdžiui, sostinės „Siemens“ arenos tarpatramis siekia 78 metrus. Panašiausia orlaivių angaro matmenimis – Kauno „Žalgirio“ arena – ten tarpatramis siekia 90 metrų. „Kauno arena yra paprastesnis statinys standumo atžvilgiu, nes čia standumo diafragma tampa gelžbetonio tribūnos – kevalas turi branduolį. Mūsų atveju branduolio nėra. Be to, viena sienų – visiškai atsidarantys vartai“, – komentavo antrasis angaro architektas Algimantas Pliučas.

Užduotis – sugauti vėją

Atidarius vartus, statinys tampa savotišku 37 metrų aukščio ir 7500 m² ploto parašiutu. Vėjo apkrovų skaičiavimas ir jų įtakos statiniui įvertinimas buvo vienas sudėtingiausių uždavinių, tekusių konstruktoriams rengiant šį projektą. „Apkrovos buvo skaičiuojamos kaip aukštybiniam pastatui, reikėjo vertinti ne tik statines, bet ir pulsacines vėjo apkrovas, dėl to padidėjo įrąžos, o dėl šių teko ieškoti ne vieno neeilinio sprendimo, kaip jas perduoti į pamatus“, – sakė A. Gudelis.

Buvo sukurta naujoviška kolonų ryšių sistema, kurią konstruktorius vadina „voratinkliu“. Ši sistema paskirsto vėją atskiroms kolonoms, taip padėdama angarą išlaikyti ant žemės.

Didelis dėmesys buvo skiriamas racionalumui. Siekiant negręžti perteklinio skaičiaus ir per didelio skersmens polių, statybų aikštelėje buvo įrengiami ir išbandomi pavyzdiniai poliai, taip pat tuo pat metu kompiuteriu buvo atliekamas skaitmeninis jų modeliavimas. Anot A. Gudelio, buvo įvertinta net tai, kokią įtaką turės pamatų pasisukimas bendram pastato standumui, poslinkiams.

Kuriant konstrukcinę schemą buvo atlikta daug skaičiavimo variantų.

„Pirmiausia reikėjo paisyti tam tikrų rėmų – į angarą reikėjo įtalpinti lėktuvą, dėl kurio vartų anga turi siekti 21 metrą švarios erdvės ir neviršyti nustatytos absoliutinės altitudės – statinys juk yra oro uoste“, – sakė E. Marcikonis.

Vėliau atkakliai ieškota sprendimo, garantuojančio mažiausias metalo sąnaudas. Taip gauta 14,5 metro aukščio denginio konstrukcija – plieno arka, kurią sudaro septynios atskiros santvaros, templė, perimanti visas skėtimo jėgas, ir atotampos, jungiančios santvaras su temple. Denginio metalo kiekis, tenkantis vienam kvadratiniam metrui, tėra 80 kilogramų. „Jei lygintume su 12–24 metrų tarpatramiais, ten metalo kiekis yra apie 30 kilogramų vienam kvadratiniam metrui. O čia turime mažiausiai keturis kartus didesnį tarpatramį ir tik 2,5 karto didesnę masę, – lygino A. Gudelis. – Tik su „Žalgirio“ arena ar kitais tokio tipo statiniais šiuo atžvilgiu orlaivių angaro negalime lyginti, nes čia nekabės pramogų arenose būtina šviesos ir garso įranga.“

Tiesa, orlaivių angare po denginiu pakabinti du dviejų tonų keliamosios galios kranai, kurie gali pasiekti beveik bet kurią angaro vietą.