Šalies ekonominės galios simbolis ar valstietiškų kompleksų išraiška – stiklu blizgančiais daugiaaukščių verslo centrų fasadais lietuvišką kuklumą pamynęs naujasis sostinės centras dešiniajame Neries krante kontrastingų vertinimų sulaukia iki šios dienos. Diskusijose pasigirsta ir paveldo saugotojų balsų – įspėjama, kad sąlygiškai artima Konstitucijos prospekto aukštybinių pastatų kaimynystė, tam tikrose panoramose sostinės senamiesčio fone išnyrantys daugiaaukščiai gali kainuoti vietą UNESCO pasaulio paveldo sąraše.

Arabiško lenktyniavimo išvengta

Idėja sukurti dešiniajame Neries krante architektūrinę kalvą sutelkiant didesnį skaičių aukštybinių pastatų svarstyta vos pastačius „Lietuvos“ viešbutį, bet taip ir nepradėta realizuoti. Dviejų pastatų Konstitucijos prospekte autorius architektas Audrius Ambrasas yra taikliai suformulavęs prieš gerą dešimtmetį pagaliau pradėtos plėtoti šios aukštybinės miesto dalies aplinkybes: sutapo verslo ir politikos interesai, architektūrinės ambicijos ir ekonominis pakilimas. Vienas sėkmingas projektas masino verslą kurti naujus, ir per kelerius metus, juokauja architektai, prospektas virto nacionalinio grožio konkurso podiumu.

Ilgametis savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis ragina nenuvertinti ryškia sostinės dalimi tapusio dešiniojo Neries kranto statinių. Nors bankrutavusios bendrovės „Vyrokas“ statytas pastatas primena, kad ne visi statybos sprendimai buvo sėkmingi, o ir „dantų“ šioje architektūrinėje bei urbanistinėje struktūroje dar akivaizdžiai trūksta, architektūrinės kakofonijos išvengti pavyko.

„Kiekviena karta turi teisę palikti ką nors savo. Kai studijavau, buvo labai kritikuojama stalinistinė architektūra, nors ji man bloga neatrodė. Šiandien Konstitucijos prospekte iškilusių objektų vertę pamatysime po 30 ar 50 metų, bet sakyčiau, kad pastarojo dešimtmečio užstatymas įrodo, jog atsakomybę plėtodami šią teritoriją jautė visi: architektai, kurie apsiėjo be ekstravagantiškų bandymų statyti ką nors hipertrofuota, architektūrinės ir urbanistinės ekspertų tarybos, kurios reikliai vertino projektus, savivaldybės Miesto plėtros departamento specialistai, kurie irgi ypač atidžiai prižiūrėjo čia planuojamas statybas. Galiausiai buvo rastas instrumentas, kurio nepritaikius dešiniajam Neries krantui būtų grėsęs arabiškas variantas – kas kiek išspaus“, – komentavo M. Pakalnis.

Daugiaaukščių koncentracija miestovaizdžiui palankesnė

Minėtasis instrumentas – 2009 metais parengtas, architektūros bei urbanistikos ekspertų taryboje įvertintas ir Vilniaus miesto tarybos patvirtintas projektas – Teritorijos tarp Konstitucijos prospekto, Linkmenų, Krokuvos ir Kalvarijų gatvių detaliojo plano konceptualiosios dalies urbanistinių parametrų studija. Joje, M. Pakalnio vertinimu, profesionaliai, argumentuotai, pasiremiant gamtiniais motyvais ir nesikišant į architektūrinius dalykus aptarta, koks turi būti architektūrinės kalvos siluetas, apibrėžti urbanistiniai parametrai: statinių aukštis, tūris, užstatymo intensyvumas ir principas (kvartalais). Studijos sprendiniai apėmė didžiąją naujojo miesto centro dalį.

„Pasaulis keičiasi, negalima uždrausti tam tikroje vietoje atsirasti vertikalios raiškos miestui. Būtų buvę kur kas blogiau, jeigu tokie pastatai būtų pasklidę po visą miestą, – svarstė architektas ir urbanistas. – Dabar jie sukoncentruoti vienoje vietoje, išskyrus gal vienišą daugiaaukštį Savanorių prospekte. Gerai, kad tokių – tik vienas kitas. Būtų blogai, jei daugiaaukščiais pastatais būtume apibadę visą senamiestį kaip Talinas. Naujojo miesto centro užstatymas yra gana atitrauktas ir nuo Šeškinės kalvų, ir nuo senamiesčio.“