Metropolitenas gali būti statomas ne tik milijoną gyventojų turinčiuose didmiesčiuose, bet ir kur kas mažesniuose. Tokios nuostatos laikosi įstaigos „Metro sąjūdis“ specialistai, analizuodami įvairių Europos miestų patirtį ir mėgindami ją pritaikyti Lietuvoje. Būtent todėl pamėginta metro projektą pasiūlyti Klaipėdos miestui.
Situacija gatvėse pasikeitė
Viešosios įstaigos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas Juozas Zykus gerinti susisiekimo sistemą ir diegti naujas transporto rūšis, konkrečiai – metropoliteną, siūlo ne vieno šalies miesto vadovams. Anot jo, kai įvažiavus į miestą įstringi automobilių spūstyse, norom nenorom pradedi galvoti apie geruosius pavyzdžius, kur tokių problemų nėra.
„Iš karto prisimenu tuos Europos miestus, kuriuose galėdavau automobilį palikti stovėjimo aikštelėje ir sėdęs į metro patogiai nuvykti į reikiamą vietą. Nesugaišdavau daug laiko ir visada žinodavau, kad nepriversiu laukti partnerių įstrigęs kilometrinėse automobilių spūstyse“, – pasakojo J. Zykus.
Jo teigimu, uostamiestyje susisiekimo problemos – ne mažesnės nei kituose šalies didmiesčiuose. Gatvių sistema čia projektuota skaičiuojant, kad tūkstančiui gyventojų tektų 50 automobilių. Dabar šis skaičius išaugo dešimteriopai – tūkstančiui gyventojų tenka 500 automobilių. Vis dėlto gatvės išliko tokios pat, jas rekonstruoti ir paplatinti sudėtinga.
„Žmonės pradėjo skaičiuoti laiką ir nebesivadovauja principu, kad atlyginimas vis tiek bus mokamas, nesvarbu, ar sėdėsi kabinete, ar būsi įstrigęs automobilių spūstyje. Tad laiką dabar stengiamasi taupyti. Apklausos rodo, kad daugiausia problemų matoma susisiekimo sistemoje. Žmonės nebenori strigti didelėse automobilių spūstyse, eikvoti degalus, teršti aplinką, gaišti laiką“, – kalbėjo J. Zykus.
Gruntas parankus statybai
Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai yra atlikę tyrimą apie automobilių spūstyse patiriamus klaipėdiečių nuostolius: pinigine išraiška tai sudaro apie 600 mln. litų per metus. „Metro sąjūdžio“ vadovo nuomone, per metus užtektų investuoti pusę šios sumos ir per keletą metų įrengti šiuolaikinę susisiekimo sistemą – metropoliteną. Nauda būtų įvairiapusė – gyventojams, projekto įgyvendintojams ir valstybei, kuri gautų pajamų iš sumokėtų mokesčių.
„Metro sąjūdis“, siūlydamas uostamiesčiui metropoliteno idėją, remiasi mokslininkų atliktais geologiniais Klaipėdos tyrimais, kuriuose išanalizuotas gruntas, vandens lygis. Taip pat surinkti duomenys apie didžiausią gyventojų koncentraciją mieste, gausiausius kelionių maršrutus.
J. Zykaus teigimu, Klaipėdos situacija geologiniu požiūriu yra geresnė nei Vilniaus, čia palankus gruntas, lygi vietovė. Vadinasi, ir statybos būtų pigesnės. Klaipėdoje metro būtų maždaug trijų metrų gylyje, neskaitant dar penkių metrų aukščio tunelio. Jo linijos ilgis būtų maždaug 9 kilometrai.
Pagal optimistinius „Metro sąjūdžio“ skaičiavimus, jeigu Klaipėdos valdžia per ateinančius 6 metus priimtų sprendimą statyti metro, jau 2025-aisiais uostamiesčio gyventojai galėtų juo naudotis.
„Politinio sprendimo priėmimo laikotarpis būna ilgiausias. Statybos darbai trunka kur kas trumpiau. Kuo ilgiau svarstoma, tuo daugiau nuostolių patiriama. Todėl delsimas nėra naudingas“, – sakė „Metro sąjūdžio“ vadovas.
