Blog

Kauno senamiesčio skaudulys – Steigiamojo Seimo aikštė – sulaukė architektų dėmesio

Susitikimas su miestokūros ekspertais ir vietos interesų grupėmis. Organizatorių nuotr.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus salėje pristatyta Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studija bei studijos leidinys.

Galimybių studijos tikslas – pasiūlyti efektyvias ir racionalias gaires teritorijos, apimančios Steigiamojo Seimo aikštę ir gretimus kvartalus aplink Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatves, vystymui. Planuota, jog studija galėtų tapti pagrindu organizuojant Steigiamojo Seimo aikštės regeneracijos architektūrinės idėjos konkursą, tačiau galiausiai nuspręsta aikštei konkurso šiais metais neskelbti. Toks sprendimas Kauno miesto savivaldybės administracijos priimtas atsižvelgiant į galimybių studijos rengėjų rekomendacijas, prieš skelbiant konkursą aikštei, atsakyti į vietai kritinius susisiekimo sistemos ir erdvinio vystymo klausimus.

Susisiekimo sistemos iššūkiai

Steigiamojo Seimo aikštei neigiamą įtaką darantis intensyvaus transporto mazgas užima dalį istorinės aikštės kvartalo teritorijos. 1976 metais įgyvendinant tuometinių N. Gogolio (dab. Gimnazijos) ir K. Požėlos (dab. Šv. Gertrūdos) gatvių rekonstrukcijos projektą buvo panaikinta nuo XIX a. pabaigos aikštės teritorijoje veikusi senoji Kauno rinka. Tuomet buvo įrengtas didelio lanko dešinysis posūkis, kuris bėgant metams buvo platinamas, kol tapo reikšminga intensyviausios senamiesčio sankryžos dalimi.

Svarstant teritorijos regeneracijos kryptis rekomenduotina ieškoti būdų sugražinti istorinę kvartalo formą, o tam reikia performuoti esamą sankryžą. Ši rekomendacija remiasi keletu argumentų: svarbu teritorijai gražinti „senamiesčio“ mastelį ir atkurti Kauno senamiesčiui savitą suplanavimo ir užstatymo struktūrą, kas yra saugoma šios kultūros paveldo teritorijos savybė ir vertybė.

Kultūrinio paveldo išsaugojimas ateities kartoms yra svarbi tvaraus miesto vystymosi sąlyga, tuo tarpu šiandienė teritorijos fragmentacija (Senamiestis sudalytas į tris dalis) sumažina senamiestį iki teritorijos nuo Birštono gatvės iki upių santakos. Antra, siekiant efektyviausio teritorijos išnaudojimo, tobulėjant išmaniosioms transporto srautų reguliavimo priemonėms ir siekiant įgyvendinti darnaus judumo tikslus mieste, turi būti ryžtingai ieškoma būdų, kaip daugiau erdvės skirti viešosioms reikmėms, pasiekiamumui bemotorėmis priemonėmis, geros kokybės architektūros vystymui, teritorijų patrauklumo didinimui. Visiems šiems tikslams prieštarauja perteklinė transporto infrastruktūra, didžiulis asfalto kiekis ir chaotiškas automobilių stovėjimas ypač vertingose kapiliarinėse Senamiesčio gatvelėse.

Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos ribos.

Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų urbanistinio vystymo galimybių studijos ribos.

Dėl intensyvios susisiekimo sistemos plėtros mieste sankryža užėmė ne tik dalį istorinio kvartalo ploto, bet ir išstambėjo gatvės. Analizuojamos teritorijos prieinamumas yra ribotas, šaligatviai vietomis susiaurėję iki 40 cm pločio, o susiekimas dviračiu pavojingas. Didelio transporto srauto keliamas triukšmas ir oro tarša paveikė ir gretimybėse esančius pastatus. Dauguma pastatų apleisti arba neprižiūrimi, pirmuose aukštuose įsikūrę verslai merdi, o šalia esanti Steigiamojo Seimo aikštė nenaudojama. Nepaisant to, vis daugiau miestiečių kasdien keliauja dviračiu, palaipsniui tobulinama patogi elektroninė viešojo transporto sistema, kuri pritraukia dar daugiau naudotojų. Atlikus susisiekimo sistemos analizę pastebėta, jog didelis transporto srautas kertantis analizuojamą teritoriją yra tranzitinis (pro centrą pravažiuoja, bet čia nesustoja), dėl to prieš siūlant pokyčius būtina žinoti, kur šį transporto srautą nukreipti. Tam galėtų tarnauti Kauno miesto bendrajame plane numatytas Kėdainių tiltas ir jį jungianti trasa.

Vienas iš galimybių studijos uždavinių – vadovaujantis kitų Europos miestų patirtimi siūlyti galimas transporto sistemos pertvarkymo kryptis. Surinkus aktualius transporto srautų skaičiavimus pasiūlyta esamą mazgą performuoti į T formos sankryžą. Remiantis turimais duomenimis, sukurtas teorinis srautų modelis, kuriame numatytas pralaidumas atitinka šios dienos poreikius.

Svarbu pastebėti, jog teorinis modelis neveiks realybėje, jei nebus išspręsti ne su sankryža susiję transporto judėjimo klausimai, tokie kaip saugaus greičio nesilaikymas (ypač Karaliaus Mindaugo pr. ir Jonavos g.), kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas (daug vairuotojų piko metu kerta sankryžą per raudoną šviesoforo signalą, kas kiekvieno ciklo metu mažina sankryžos pralaidumą), neatsargus vairavimas ir dėl to atsitinkančios avarijos, kas yra viena pagrindinių transporto kamščių priežasčių.

Kartu turi būti atnaujinamas kontaktinis troleibusų tinklas. Tai leistų šioms priemonėms lengviau ir greičiau manevruoti sankryžose. Svarbu atnaujinti ir pasenusius Kauno Bendrojo plano transporto srautų ir gatvių intensyvumo duomenis ir juos sistemiškai naudoti sprendžiant susisiekimo sistemos klausimus viso miesto mastu. Trumpuoju laikotarpiu rekomenduojama užtikrinti, kad atliekant Šv. Gertrūdos gatvės rekonstrukciją, važiuojamosios dalies juostų plotis neviršytų 3,25 m, o tai leistų platinti šaligatvius, integruoti dviračių juostas. Tikimasi, jog rengiant Kauno miesto darnaus judumo planą bus atsižvelgta į iškeltas problemos.

Aikštė ar vieta su fontanu „ant posūkio“

Jei susisiekimo sistema yra pagrindinė problema, tai didžiausia neišnaudota galimybė ir svarbiausias teritorijos akcentas – viešoji erdvė. Kauniečiai Steigiamojo Seimo aikštę žino kaip vietą, kur buvo turgus, arba kaip vietą su fontanu sukant iš Šv. Gertrūdos Birštono gatvės link.

Lyginant Steigiamojo Seimo aikštę su kitomis pirminėmis ir antrinėmis Vakarų Europos ir Kauno aikštėmis pastebėta, jog gyvybingai aikštei sukurti svarbios sąlygos nėra susijusios su jos dydžiu. Steigiamojo Seimo aikštė užima du trečdalius Rotušės aikštės ploto, tačiau didelė jos dalis – nenaudojami želdynai ir automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštės naudojami elementai – vienas suoliukas, pievelė greta Kauno Maironio universitetinės gimnazijos tvoros, pasitarnaujanti vedžioti šunims, fontanas, prie kurio kartkartėmis sustoja tėvai su vaikais.

Nepaisant prastos aikštės būklės, vietos gyventojams tai yra svarbi viešoji erdvė. Svarstant apie erdvės regeneraciją, būtina sukurti saugiklius, užtikrinančius viešosios erdvės išsaugojimą. Gilinantis į statinių atsiradimo aikštėje klausimą, svarbu aiškiai komunikuoti ir pagrįsti to naudą miestui ir vietos bendruomenei.

Analizuojant Kauno centro viešąsias erdves pastebėta, jog mieste jaučiamas antrinių mažo mastelio, lanksčių, daugiafunkcių erdvių trūkumas. Jaukus skveras Steigiamojo Seimo aikštėje papildytų Kauno viešųjų erdvių įvairovę, nekonkuruotų su aplinkinėmis rekreacinėmis zonomis. Reikalinga erdvė, skatinanti spontanišką ir kūrybišką veiklą, nekontroliuojanti, plečianti įvairių veiklų spektrą. Ateities aikštė turi būti miestietiško mastelio, skatinanti bendravimą, patogi įvairių poreikių žmonėms ir atribota nuo transporto. Turi būti didinama aktyvaus perimetro dalis, kur galėtų įsikurti kavinės ir mažos parduotuves, o aikštės planas turi tapti lankstus ir daugiafunkcis. Siūloma kurti jungtį su Kauno Maironio gimnazijos kiemu. Sukūrus patrauklią, nuo transporto atribotą erdvę mokykla aikštėje galėtų organizuoti renginius, o mokiniai leisti laisvalaikį.

Analizės ir diskusijų metu buvo pabrėžta, kad gyvybingai aikštei kurti būtini pokyčiai. Akcentuota, kad net ir šiuolaikiškai įrengta aikštė, jei neatribota nuo transporto, greičiausiai liks tuščia, negyvybinga, o aplinkinių sklypų regeneracija nevyks.

Erdvinis vystymas aikštės ribose ir gretimybėse

Prieš siūlant teritorijos erdvinio vystymo scenarijus, buvo diskutuojama su miestokūros ekspertais ir analizuojamos galimos vystymo kryptys bei vietai reikalingi apribojimai. Sekant istorinėmis sklypų ribomis, siūloma atkurti perimetrinį užstatymą, o naujų statinių aukštingumą derinti su esama gatvės išklotine. Sklypuose galima daugiaaukštės automobilių aikštelės statyba, siūloma pirmuose aukštuose projektuoti komercinės paskirties patalpas, kurios padėtų užtikrinti aktyvų kvartalo perimetrą. Sukūrus barjerą nuo gatvės, galima vystyti komercinės ar biurų paskirties statinius.

Steigiamojo Seimo aikštės teritorijoje, lyginant su aplinkiniais sklypais, posesijinio užstatymo nebūta. Aikštės perimetrą juosė mažo aukščio statiniai, kuriuose veikė turgus. Šiandien tiek Kauno miesto bendrasis planas, tiek Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus išvadose nurodoma, jog statyba galima tik buvusių statinių vietoje. Žemės paskirtis – miesto centro teritorija, kurioje galima mišrios paskirties pastatų statyba Aikštės viduryje – intensyviai lankomų želdynų ir aikščių zona, kurioje galima tik aikštės programą papildančių, nedidelio aukštingumo statinių statyba.

Galimybių studijos rengėjai svarstė vystymo scenarijus dabartinės susisiekimo sistemos ir siūlomos, optimizuotos sankryžos kontekste. Kadangi užstatymas galimas tik buvusių statinių vietoje, kur leidžiamas mišrios paskirties vystymas palei J. Jablonskio g. ir palei gimnazijos sklypą arba visuomeninės paskirties statinys aikštės ribose. Svarbu akcentuoti, kad pagrindinė regeneracijos sąlyga yra miestui svarbios viešosios erdvės gyvybingumo gerinimas, tačiau šis scenarijus šios sąlygos netenkina. Sukūrus dalį perimetrinio užstatymo, aikštės plotas sumažėtų, teritorija būtų apsaugota nuo negatyvaus transporto poveikio. Svarstant statybą lanku sekant dešiniojo posūkio liniją viešoji erdvė sumažėtų iki nedidelio vidinio kiemelio dydžio, tad tokia konfigūracija studijoje detaliau nesvarstoma.

Steigiamojo Seimo aikštės naudingas ir nenaudingas plotas.

Steigiamojo Seimo aikštės naudingas ir nenaudingas plotas.

Optimizavus transporto sankryžą, galima atgauti apie 2 000 kv. m aikštės ploto. Siūlomos trys šio scenarijaus variacijos. Pirmoji, kai aikštės teritorijoje vystomas visuomeninės paskirties pastatas arba daugiafunkcis paviljonas, neužstatant aikštės perimetru. Svarbu pabrėžti jog šiai dienai Kauno miesto savivaldybė planuoja pradėti dviejų visuomeninės paskirties statinių statybą, tad aiškaus poreikio papildomam visuomeniniam pastatui šiuo metu nėra.

Išplėstas aikštės plotas pagerintų pasiekiamumo situaciją, bet teritorija vis dar nėra apsaugoma nuo transporto triukšmo ir taršos, šią problemą spręsti galima mažosios architektūros elementais arba želdynais. Antrasis scenarijus siūlo mišrios paskirties statinių statybą aikštės perimetru. Užstatymas senamiesčio mastelio, kuriamas skveras kvartalo viduje, užtikrinamas erdvės pasiekiamumas visos paros metu. Naudojant kitas erdvės formavimo priemones užtikrinama, jog aikštė netaptų vidiniu kiemu. Trečiasis scenarijus siūlo aikštėje kurti perimetrinį užstatymą etapais. Pirmiausia įrengiama požeminė automobilių aikštelė ir mišrios paskirties statinys ties viena aikštės kraštine, o dalis teritorijos rezervuojama visuomeninės paskirties pastatui.

Galimybių studijoje taip pat svarstoma geriausia vieta Kauno Maironio gimnazijos sporto salės statybai, ir nuspręsta rekomenduoti salę statyti mokyklos kieme, greta Steigiamojo Seimo aikštės, kaip numatyta eskiziniame salės projekte.

Kas yra urbanistinio vystymo gairės?

Urbanistinio vystymo gairės – su erdvės formavimu susijusios taisyklės. Gairės kuriamos vadovaujantis teritorijos erdvine struktūra, miestui aktualiais vystymo tikslais ir vietos vertybėmis, kurias siekiama sustiprinti erdvės formavimo priemonėmis. Gairės turi atspindėti vietos interesų grupių poreikius ir lūkesčius. Vystymo gairės nėra teisiškai įpareigojančios, tačiau atsako, kokią ateitį, kokį įspūdį ir kokias savybes turinčias erdves norima turėti konkrečioje vietoje. Vystymo gairės gali būti naudojamos formuluojant projektavimo užduotis, projektuojant, ruošiant architektūrinių ar urbanistinių konkursų užduotis. Gairėmis galima vadovautis priimant sprendimus susijusius su skirtingais miesto urbanistiniais sluoksniais: kietąja infrastruktūra, investicijų pritraukimu į tikslines teritorijas, žaliųjų erdvių ir aikščių plėtra, socialinės infrastruktūros plėtra ir pan.

Urbanistinio vystymo gairės: formuojamas ryšys tarp Steigiamojo Seimo aikštės ir Maironio Universitetinės gimnazijos.

Kas toliau?

Analizuojama teritorija įkūnija problemų rinkinį aktualų ne tik šiai vietai, bet ir visam Kauno miesto centrui. Kompleksiškai ir nuosekliai planuojant teritorijos regeneraciją, vadovaujantis gerąja kitų miestų patirtimi ir atvirai bendradarbiaujant su vietos interesų grupėmis bei miestokūros ekspertais šį miesto skaudulį galima po truputį prikelti naujam gyvenimui.

Idėjos Steigiamojo Seimo aikštei gali būti pradėtos generuoti tik sukūrus aiškią visos teritorijos vystymosi bazę. Konkurso organizavimas iki tol keltų nepagrįstus lūkesčius, o sprendiniai negalėtų būti įgyvendinti esamai situacijai pasikeitus.

Pirmas žingsnis – šiandienių problemų, kurioms nereikalingos sisteminės intervencijos, sprendimas. Planuojamo Šv. Gertrūdos gatvės remonto metu ieškoma būdų dabartinėmis sąlygomis pagerinti šaligatvių būklę, vadovaujantis Kauno centro dviračių takų schema integruoti dviračių takus ar juostas, griežčiau stebėti ar pertvarkyti vietas, kur padaroma daugiausia eismo nusižengimų. Turi būti sprendžiamos apleistų pastatų savininkams pradėti rekonstrukciją trukdančios problemos: nuo pastatų fasadų atkabinamas troleibusų kontaktinis tinklas, užtikrinamas ilgalaikis ir nekintamas patekimas į sklypus, ieškoma sprendimo automobilių aikštelių skaičiui padidinti, rekonstruojami P. Eimučio laiptai. Steigiamojo Seimo aikštėje skatinama kūrybinė eksperimentinė veikla, įrengiami papildomi suoliukai, šiukšliadėžės, apšvietimas įrengiamas ne tik aplink aikštę, bet ir joje.

Ilgalaikėje perspektyvoje reikalingi sistemiški susisiekimo infrastruktūros tobulinimo sprendimai apimantys visą miestą, miestui reikia užbaigti užsitęsusią žemės reformą ir tobulinti viešąjį interesą užtikrinančius viešosios ir privačiosios partnerystės įrankius vystant tikslines teritorijas. Reikalinga politinė valia ir miestiečių supratingumas, kad miestų gatvės neišplatės iki begalybės, o vienos judumo priemonės iškėlimas ir prioretizavimas yra neteisingas kitų miestiečių atžvilgiu, todėl balansas yra pagrindinė tvaraus Kauno augimo sąlyga.

Regeneracija teritorijoje turi būti vykdoma vadovaujantis tvaraus vystymo principais, planuojama kompleksiškai ir nuosekliai. Kuriamas kompaktiškas kontekstualus užstatymas, kur įmanoma atgaivinami nugriauti senamiesčio kvartalai, formuojama gyvybinga ir miestiečių poreikius atitinkanti Steigiamojo Seimo aikštė. Sukuriant aiškią regeneracijos kryptį ir bazę bus sudaromos sąlygos teritorijoje kurtis naujiems verslams, gerės investicijų pritraukimo galimybės ir bendras patrauklumas gyventi teritorijoje ir jos gretimybėse, leisti laiką aikštėje.

Daugiau informacijos apie galimybių studijos ruošimo procesą, eigą ir išvadas galima rasti studijos leidinyje pasiekiamame issuu.com platformoje.

Galimybių studiją Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) užsakymu ruošia Martyno Marozo vadovaujama MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“ (MMAP), bendradarbiaudama su Roterdame įkurtos konsultacinės strateginio planavimo įmonės „MASH Studio“ VOF urbanistais architektais iš Kauno (Ž. Šimkute ir E. Kasakaičiu).

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.