Prieš dvejus metus paminėtas 75 metų jubiliejus nuo tada, kai buvo padėtas kertinis pamatų akmuo ir pradėta didžiausių Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) klinikų statyba. Ji turi savo priešistoriją ir įdomią bei sudėtingą istoriją. Pagrindinis klinikų statybos iniciatorius buvo Vladas Lašas. Jaunas Pirmojo pasaulinio karo fronto chirurgas gyd. V. Lašas 1918 metais grįžo į Lietuvą, savo tėviškėje Rokiškyje įkūrė ligoninę, buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, 1920–1922 metais buvo išrinktas Steigiamojo Seimo ir Pirmojo Seimo nariu, 1922 metais Kaune įkūrus Lietuvos universitetą, buvo vienas iš penkių Medicinos fakulteto kūrimo branduolio asmenų.
Pasiruošimo etapas ir darbai
1924–1940 metais būdamas Medicinos fakulteto dekanas, V. Lašas teigė, kad privaloma ruošti gerus specialistus, o tam reikia kvalifikuotų mokslininkų, knygų, vadovėlių ir šiuolaikinės materialinės klinikinės bazės. Ypač pastaroji pozicija buvo prasta. Klinikos ir katedros glaudėsi perpildytose ligoninėse bei atsitiktinėse patalpose, todėl dekanui reikėjo daug pastangų ir išradingumo. To meto Vyriausybė, vadovaujama Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro, nutarė statyti Akių ir ausų ligų kliniką Kauno Vytauto prospekte, Karo ligoninės teritorijoje, skiriant 1 mln. litų.
Tačiau buvo daug nuomonių, jos skyrėsi, todėl dekanui prof. V. Lašui teko rūpintis ne tik statybų, bet ir diplomatiniais reikalais. Klinika pradėta statyti 1929 metų liepos 18 dieną, baigta 1930 metų lapkričio 30 dieną. Dekanui tai buvo vertinga patirtis.
Antras svarbus Universitetinių klinikų statybos pasiruošimo etapas buvo Teorinės medicinos (Centrinių) rūmų statyba A. Mickevičiaus gatvėje.
Teorinių katedrų padėtis buvo sunki, o tokių kaip anatomijos ar teismo medicinos buvo tiesiog nepakenčiama. Po ilgų derybų prof. V. Lašas gavo Vyriausybės pritarimą statyti Teorinės medicinos rūmus. Daug padėjo Inžinierių draugijos pirmininkas, universiteto prorektorius prof. Pranas Jodelė, anatomas prof. Jurgis Žilinskas, rūmų projektuotoju ir statytoju tapęs talentingas architektas Vladimiras Dubeneckis.
Kartu su katedrų vedėjais buvo peržiūrėta daugybė naujausių Amerikos ir Europos teorinių institutų planų. Prof. V. Lašas buvo gerai susipažinęs su Berlyno, Leipcigo, Paryžiaus, Prahos, Miuncheno ir kitais universitetais. Tačiau jo dėmesį patraukė Briuselio universiteto Medicinos fakulteto Teorinių įstaigų rūmai – į juos nuvyko kartu su architektu V. Dubeneckiu. Šie rūmai ir tapo mūsiškių Teorinės medicinos rūmų prototipu. Grįžus pradėti projektavimo darbai, po to – statyba. Ji truko nuo 1931 metų liepos 3 dienos iki 1932 metų gruodžio – tik 18 mėnesių. Statybai buvo skirti 2 mln. litų. Šie rūmai ir šiandien yra puikus mūsų architektų bei statybininkų darbo pavyzdys.
Dar prieš pradedant statybas klinicistai, kurių dauguma buvo fakulteto taryboje, spaudė dekaną kuo greičiau statyti 200 lovų ligoninę. Prof. V. Lašas argumentavo, kad klinicistams ir gydytojams ruošti reikia statyti ne ligoninę, bet universitetines klinikas su mokslinėmis laboratorijomis, auditorijomis, bibliotekomis. Laimė, šie Teorinės medicinos rūmai buvo taip greitai suprojektuoti ir pastatyti, kad oponentai nespėjo susiorientuoti ir sužlugdyti projektą.
Įtikino ministrų kabinetą
Po sėkmingų Teorinės medicinos rūmų statybų prof. V. Lašas, visą laiką būdamas Fiziologijos ir fiziologinės chemijos katedros vedėjas, dekanas, susitelkė ir į savo vieną pagrindinių tikslų – Universitetinių (Didžiųjų) klinikų statybą. To meto Kauno priemiestyje jos taip paprastai neatsirado, bet turi savo sudėtingą daugelio atsidavusių žmonių darbo priešistoriją ir garbingą istoriją.
Prof. V. Lašas turėjo labai aiškią Universitetinių klinikų viziją: tai daugiaprofilė ligoninė (ne mažiau kaip 500 lovų), kurioje vyksta gydomasis, pedagoginis ir mokslinis darbas.
