Tag Archives | Paveldosauga

Retas drįstų paprieštarauti, kad restauratorių darbas sudėtingas ir atsakingas ne tik dėl savo specifikos, bet ir dėl neretai įstringančio finansavimo bei ne visuomet pozityvaus visuomenės dėmesio. Paveldotvarka palyginti konservatyvi sritis – naujos medžiagos ar technologijos į restauratorių rankas patenka tik įvertinus jų naudą gaivinamam paveldui. Visgi ne modernios technologijos, o kruopščiai ir be interpretacijų atlikti tyrimai dažnu atveju tampa sėkmingų tvarkybos darbų sąlyga. Atranda naujas… Skaityti daugiau
Griaunami, neatpažįstamai rekonstruojami ar yrantys sovietmečiu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais sukurti statiniai paragino architektų bendruomenę imtis ryžtingesnių veiksmų. Lietuvos architektų sąjunga (LAS) numatė per dvejus metus parengti XX a. pab.–XXI a. pr. vertingos architektūros Lietuvoje sąrašą. Projektas, prie kurio susitelks šio laikotarpio architektūrą tiriantys specialistai, mokslininkai, leis ir susisteminti, išplėsti ankstesnįjį įdirbį. Gesinti gaisrus – ne išeitis LAS pirmininkės Rūtos Leitanaitės teigimu, architektų bendruomenė jau… Skaityti daugiau
Kaip mūsų kasdienis gyvenimas priklauso nuo sėkmingos nematerialaus kultūros paveldo apsaugos? Kaip susijusios žmogaus teisės ir tvari plėtra? Atsakymų į šiuos klausimus jau netrukus ieškos studentai ir patyrę kultūros paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Rugpjūčio 4–11 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje prasideda 2-oji paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Antrus metus vykstančio edukacinio renginio tikslas – kelti paveldosaugos ir susijusių disciplinų… Skaityti daugiau
Kokie paveldo išsaugojimo darbai Europoje šiais metais susilaukė daugiausia liaupsių? Europos paveldo kongreso „Sharing Heritage – Sharing Values“ metu, Berlyne buvo įteikti 2018 metų „Europa Nostra“ apdovanojimai. 7 iš 29 vertintų iškiliausių kultūros paveldo apsaugos pasiekimų Europoje triumfavo 4 kategorijose – paveldo restauravimo, tyrimų, privačių asmenų ar organizacijų indėlio ir edukacijos, mokymų bei informacijos sklaidos. Pagrindiniais „Europa Nostra“ apdovanojimais kultūros paveldo restauravimo kategorijoje šįmet pagerbti… Skaityti daugiau
Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) taryba oficialiu raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją ragindama ją neaprobuoti jos parengto „Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenų“ projekto (toliau – Metmenų projektas), kaip buvo numatyta kviečiant į šio projekto pristatymą. Pastarąjį mėnesį vykusių susitikimų su suinteresuotomis institucijomis metu Metmenų projekto rengėjai ne kartą pripažino, kad projektas parengtas neatlikus esamų kultūros paveldo apsaugos problemų analizės, neįvardinus konkrečių esamos sistemos… Skaityti daugiau
Šalies saugomų miestų ir miestelių urbanistinio paveldo padėtis tolygiai prastėja: užuot biudžeto lėšomis renovavus yrančius, tačiau vertingus ir urbanistinę reikšmę turinčius pastatus, savivaldybės savo ruožtu puoselėja tik bažnyčias ir dvarus. Architektūros specialistų manymu, dėmesys urbanistiniams saugomų teritorijų sistemos mikroelementams prisidėtų prie visuomenės švietimo: ne tik paskatintų žmonių sąmoningumą paveldo apsaugos srityje, bet ir puoselėtų pasididžiavimo ir meilės savo artimai aplinkai jausmą. Situacija kasmet blogėja Viltė… Skaityti daugiau
Nerimstant diskusijoms dėl Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano, Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai nusprendė pasidomėti, kokiais būdais saugomos kitos dvi UNESCO vietovės – Rygos ir Talino istoriniai centrai. Valstybinėje paveldo apsaugos inspekcijoje Rygoje apsilankiusiems lietuviams pristatyta „Vizija 2002–2020“, skirta Rygos istoriniam centrui išsaugoti ir vystyti. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo komisijos akimis, šiame dokumente galima matyti, kad latviai yra iš anksto numatę daugiau reikalingų aptarti paveldo apsaugos… Skaityti daugiau
UNESCO Pasaulio paveldo sunaikinimas gamtinių nelaimių arba karinių konfliktų metu šiomis dienomis tapo ypatingai jautria ir skubių sprendimų reikalaujančia problema. Lenkija, kurios sostinė Varšuva Antrojo pasaulinio karo metu buvo beveik visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus, o vėliau atstatyta didžiulėmis vietinių pastangomis, kartu su Pasaulio paveldo centru gegužės pradžioje surengė tarptautinę konferenciją, skirtą pasaulio paveldo atgaivinimo iššūkiams. Pačių svarbiausių paveldosaugos organizacijų – Pasaulio paveldo centro ir… Skaityti daugiau
Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovai gegužės mėn. lankėsi Estijos sostinėje Taline bei susitiko su Estijos institucijų, atsakingų už kultūros paveldo apsaugą, atstovais. Kaimyninėje šalyje pastebimos panašios problemos kaip ir Lietuvoje – aukštybinių pastatų plėtra Talino istorinio centro apsaugos zonoje ir piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą stoka. Visgi Lietuvai yra ko pasimokyti iš estiškosios paveldosaugos vadybos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo vientisesnė ir nuoseklesnė, o Talino… Skaityti daugiau
Nuo 2017 metų buvusios Vilniaus Raudonojo kryžiaus ligoninės teritorijoje vykdant detaliuosius tyrimus atrasti iki šiol plačiau netyrinėti XVII amžiaus pradžios Radvilų rūmų fragmentai. Tyrimus užsakiusi teritorijos savininkė bendrovė „Vastint Lithuania“ tikisi fragmentus ne tik išsaugoti, bet ir eksponuoti visuomenei. Tyrimus vykdžiusi Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologų komanda, kuriai vadovavo archeologas Ignas Sadauskas, teritorijoje aptiko itin didelį kiekį archeologinių radinių, datuojamų nuo pat XV amžiaus iki… Skaityti daugiau
Kultūros ministerija pranešė pradedanti kultūros paveldo apsaugos sektoriaus reformą. Vyriausybė pritarė parengtiems Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenims ir artimiausiu metu reformos gairės bus pateiktos konsultacijoms su kultūros paveldo specialistais, visuomene, verslo organizacijomis. Vyriausybės programos veiksmų plane numatytas Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modelis bus parengtas iki šių metų pabaigos. „Lietuvai reikia tokios kultūros paveldo apsaugos sistemos, kuri užtikrintų valstybės istorijai svarbių objektų tinkamą priežiūrą… Skaityti daugiau
Seimo Kultūros komitete pristatant Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. veiklą akcentuoti opiausi šiandieniai Lietuvos paveldosaugos skauduliai – dvigubų standartų taikymas paveldo tvarkyboje, stagnuojanti paveldosaugos sistema, tarpinstitucinės ir į piliečius orientuotos komunikacijos stygius bei apskaitos problemos. Kultūros paveldo apskaita yra esminis paveldo apsaugos faktorius, lemiantis apsaugos kryptis ir strategiją, elgesį su paveldu ir jo galimybes išlikti, tačiau šiuo metu apskaitos kokybė nėra patenkinama, kas sąlygoja… Skaityti daugiau