Archive | Visi straipsniai

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ atlikta 2012 metų komercinių patalpų rinkos apžvalga parodė, kad augantys prekybos įmonių rezultatai suteikė papildomo stimulo prekybinių patalpų sektoriui. Buvo fiksuojamas prekybinių patalpų nuomos kainų augimas Lietuvos didmiesčių prekybinėse gatvėse. Didžiausią tokių patalpų augimą „Ober-Haus“ stebi Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15 proc. Kituose Lietuvos didmiesčiuose kainų pokytis nebuvo toks spartus. Priklausomai nuo miesto buvo fiksuojamas iki… Skaityti daugiau
Savivaldybės jau skaičiuoja daugiabučius, kuriuos būtina renovuoti pirmiausia. Tai energiškai neefektyviausi, daugiausia šilumos energijos naudojantys pastatai. Renovuoti jie, žinoma, pakeis išvaizdą, bus sandaresni. Tačiau ar galima tikėtis tokius statinius paversti energiškai ypač efektyviais? Kartais darbą tik imituoja „Esminis klausimas – kokį rezultatą norima pasiekti? Žiūrint į procesą, viskas prasideda nuo investicinio projekto. Dažno tokio „investicinio“ projekto įgyvendinimo kaina sumažinama iki tiek, kad neapsimoka pradėti darbų.… Skaityti daugiau
Pirmieji geležinkelio tiltai Lietuvoje – tokio pat amžiaus, kaip ir pirmasis – 1859 metais Rusijos pradėtas tiesti Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis. Geležinkelio Daugpilis–Vilnius–Gardinas su atšaka Lentvaris–Kaunas–Kybartai (Virbalis) statybos darbai baigti 1862 metais. Stambiausi tuo metu pastatyti inžineriniai statiniai – 1861-aisiais baigti Kauno ir Panerių tuneliai, tiltai per Nemuną, Nerį, Vilnią, Vokę, Merkį. Vienas reikšmingiausių, sėkmingai eksploatuojamas ir šiuo metu – Kauno žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną… Skaityti daugiau
Nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“ įgyvendina jau penktą kvartalo „Bajorų kalvos“ etapą, kurį pristato Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkursui „Už darnią plėtrą“. Šis statybų etapas nuo įgyvendintų skiriasi tuo, kad statytojai žada energiškai efektyvesnius būstus, negu yra įrengti iki šiol. Vienas pastatas įvertintas B energinio naudingumo klase, kitas – net A. Anot projekto įgyvendintojų, energinius išteklius – apie 30 proc. šildymo išlaidų – pirmiausia mažina… Skaityti daugiau
Verslo centrai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos konkurse „Už darnią plėtrą“ neužima dominuojamos pozicijos, tačiau keletas projektų pateikta. Vienas jų – kompanijos „PST investicijos“ įgyvendintas Ulonų verslo centras, įsikūręs Vilniuje, buvusio Šiaurės miestelio teritorijoje. Naujasis pastatas atsirado vietoj nugriauto seno apleisto statinio. Ilgus metus bemaž merdėjusi teritorija buvo sutvarkyta, ji pratęsė ir papildė vis dar formuojamą visuomeninę Šiaurės miestelio infrastruktūrą. Galiausiai gretimame sklype įkūrus skverą,… Skaityti daugiau
Brežnevo vila, aukštų sovietmečio nomenklatūros pareigūnų poilsio oazė – tokiais ir panašiais epitetais dar palyginti neseniai buvo apibūdinamas Palangoje esantis viešbutis „Auska“. Tačiau sovietinių laikų nostalgija žavi tikrai nedidelę dalį poilsiautojų, todėl ir viešbučiui kaip šviežio oro reikėjo permainų. Jų įnešė naujieji komplekso šeimininkai – investicinė bendrovė „Ambra investicijos“. Legendų apstu „Ambra investicijos“ pajūrio viešbutį „Auska“ pradėjo valdyti prieš dvejus metus laimėjusi skelbtą konkursą objektui… Skaityti daugiau
Siaurasis geležinkelis ne tik lietuviams atrodo patrauklesnis už standartinį plačiomis rusiškomis ar europietiškomis vėžėmis. Jis visuomet buvo vertinamas dėl savo unikalios istorijos, funkcijų, savotiško dekoratyvumo. Todėl siaurųjų geležinkelių stočių išsaugojimo praktika pasaulyje paplitusi labiau nei plačiųjų. Vis dėlto yra organizacijų, kurios stengiasi išsaugoti, populiarinti ir plačiuosius geležinkelius. Pavyzdinė britų paveldosauga Bene daugiausia geležinkelių paveldosaugos srityje yra pasiekusi Didžioji Britanija. Čia geležinkelių paveldas sulaukia dėmesio dėl… Skaityti daugiau
Nors lietuviai rečiau nei dauguma Vakarų valstybių gyventojų kelionėms renkasi geležinkelius, šios transporto rūšies ateitis mūsų krašte anaiptol nėra pasmerkta. Geležinkeliai pamažu rekonstruojami, modernizuojami, pritaikomi esamiems poreikiams, reikalavimams. Ir kaip tik į šių permainų keliamus pavojus atkreipia dėmesį paveldosaugininkai – po truputį naikinamos pirmųjų geležinkelių istorijos žymės: neatpažįstamai rekonstruojamos senosios stotys, modernizuojami plieniniai tiltai, ardomos puošnios pralaidos. Vertinimo problemiškumas      Plačiųjų geležinkelių paveldo apsaugos sistemoje trūksta… Skaityti daugiau
Geležinkelių transportas keleiviams Lietuvoje uoliai rodo esantis visapusiškai patrauklus. Ne be reikalo – patikėjusiųjų ir pradėjusiųjų juo naudotis skaičius pastaraisiais metais po truputį auga. Keleivių daugėja    Keleivių skaičiaus dinamikos tendencijos pasikeitė po ilgos pertraukos – atgavus nepriklausomybę keliaujančiųjų geležinkeliu tik mažėjo. Vis dėlto žmonės įvertino maršruto tarp Vilniaus ir Kauno modernizavimą: rekonstruotas Kauno tunelis, atsirado dviaukščiai traukiniai, kelionės tapo trumpesnės ir patogesnės. Bendrovė „Lietuvos… Skaityti daugiau
Europos didmiesčiuose būsto lokacija netoli geležinkelio stoties anaiptol nelaikoma trūkumu. Pirmiausia dėl to, kad tai visada garantuoja maksimalų jungčių su kitomis transporto rūšimis pasirinkimą, galimybę patogiai pasiekti ir bet kurią miesto dalį, ir oro uostą. Vieta masina investuotojus Pokštų apie keturkampius geležinkelio riedmenų ratus užsienyje, ko gero, niekas nesuprastų – važiuojant moderniems lokomotyvams žemė nebilda. Tad stočių prieigose nėra neįprasta rasti ir prabangių viešbučių. Lietuvos… Skaityti daugiau
2005-aisiais Vyriausybės patvirtintoje Ilgalaikėje (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijoje daug dėmesio skirta šiuolaikiškų viešųjų logistikos centrų (VLC), arba krovinių kaimelių, steigimo perspektyvoms. Įmonė „Lietuvos geležinkeliai“, 2008 metais tapusi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos VLC steigėju, jau pasiruošusi darbams: pirmuosiuose – Vilniaus ir Kauno – VLC statybos prasidės artimiausiu metu. Mato tik privalumus VLC projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Prieš penkerius metus priimtas… Skaityti daugiau
Nuo tada, kai Kauno politechnikos institute diplomą gavo pirmasis Lietuvoje parengtas geležinkelių specialybės inžinierius Feliksas Lengvenis, praėjo jau daugiau nei 60 metų. Šiandien geležinkelio inžinieriai rengiami ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedroje, o šios specialybės populiarumas auga. Nepriklausomoje Lietuvoje susisiekimo inžinieriai nebuvo rengiami. Sauskelių ir geležinkelių disciplinos tada buvo dėstomos rengiamiems plataus profilio statybos inžinieriams. 1922–1930 metais tokias studijas siūlė… Skaityti daugiau
Seniausia Lietuvoje miesto profesinė mokykla – Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykla – populiarumo nepraranda ir šiais laikais. Daugiausia lokomotyvų mašinistus ir jų padėjėjus rengiančios įstaigos direktorius Juozas Chmieliauskas nemano, kad ateityje šiuos specialistus galėtų pakeisti kompiuteriai. Todėl savo vadovaujamos mokyklos ateities perspektyvomis neabejoja. Šiuo metu Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokykloje įvairių specialybių mokosi 137 studentai. „Kol kas vieninteliai Lietuvoje rengiame lokomotyvų… Skaityti daugiau
Daugelis greta geležinkelių gyvenančių žmonių tvirtina pripratę prie traukinių bildesio, nė negirdintys jo įspėjamųjų signalų. Tačiau nemažai yra ir tokių, kuriems traukinių keliamas triukšmas – problema, su kuria kovojant praveriamos ne vienos valdžios institucijų durys. Kovoti verta – medikai tvirtina, kad veikdamas ilgą laiką triukšmas gali sutrikdyti sveikatą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema. Garso lygį lemia daug dalykų Traukinių keliamas triukšmas priklauso nuo daugybės veiksnių: paties… Skaityti daugiau
Lietuviai tarptautinėmis specializuotomis parodomis domisi ir dalyvauja jose kur kas intensyviau nei kaimyninių šalių verslininkai. Tai įrodo ir kitą mėnesį – kovo 10–15 dienomis – Frankfurte prie Maino (Vokietija) vyksianti viena didžiausių pasaulyje santechnikos, pastatų, energetikos, oro kondicionavimo įrangos, atsinaujinančių energijos šaltinių paroda ISH 2013. Ši paroda rengiama kas dvejus metus. Vykusioji 2011-aisiais užėmė daugiau kaip 168 tūkst. kvadratinių metrų plotą, joje dalyvavo 2382 kompanijos… Skaityti daugiau