Archive | Visi straipsniai

Biržai, vienas seniausių Lietuvos miestų, skaičiuoja jau penktą savo istorijos šimtmetį. Miestas įsikūręs tarp dviejų upių – Apaščios ir Agluonos, bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių. Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – bastioninės tvirtovės rūmai. Rajone gana gerai išplėtota turizmo infrastruktūra: yra daug lankytinų istorinių objektų, kraštovaizdžio paminklų, pramoginių maršrutų. Vienas žymiausių ir gausiausiai lankomų objektų – Biržų pilis.… Skaityti daugiau
Perkirstas pagrindinių magistralinių kelių Panevėžio rajonas patrauklus logistikai. Todėl nenuostabu čia matyti ne vieną stambų logistikos centrą. Rajone veikia ir nemažai gerai žinomų pramonės įmonių. Tačiau į visa tai investuota gerokai anksčiau – dabar pritraukti investicijų tiesiog nesiseka arba mažai kas daroma, kad jos būtų pritraukiamos. Investicinę pastarųjų metų aplinką Panevėžio rajone bene geriausiai iliustruoja investicinis plyno lauko projektas Ramygaloje. 2009 metais įsteigtas pramonės parkas… Skaityti daugiau
Siekdamas palengvinti statybos inžinerijos studentų mokymąsi, Vilniaus Gedimino technikos universiteto technomatematikos studentas Tadas Vysockis sukūrė mokomąją-skaičiuojamąją programėlę, kuri padės praplėsti žinias medžiagų mechanikos srityje. Instaliavę programėlę savo išmaniuosiuose įrenginiuose, studentai gali atsisakyti keleto knygų ir vykdyti virtualius eksperimentus: programėlėje keičiami idealiai tampraus plastinio elemento konstrukcijos matmenų ar išorinių sąlygų duomenys atsispindi ir virtualioje bandymų erdvėje. Analogiškos panašaus sudėtingumo mokomosios-skaičiuojamosios programėlės, atvaizduojančios tikrus duomenis ir skirtos… Skaityti daugiau
Šių metų Lietuvos kultūros sostine tapęs Panevėžys skelbiasi svetingai nusiteikęs ne tik pramogautojų, bet ir investuotojų atžvilgiu. Miesto vadovai teigia suprantantys, kad tik nuo bendradarbiavimo su privačiu verslu priklauso miesto plėtros sėkmė, ir rodo, jog miestas atviras investicijoms, kviečia kurti, plėtoti verslą. Tačiau kokios tos sąlygos verslui Panevėžyje? Daugiausia investuoja skandinavai Pagal dydį Panevėžys yra penktas Lietuvos miestas. Jis gali pasigirti geru susisiekimu: čia susikerta… Skaityti daugiau
Žurnalas „Statyba ir architektūra“ tęsia straipsnių ciklą „Kraštas“. Liepos numeryje pateikiame informaciją apie Panevėžio apskrities savivaldybes, toliau laukite naujienų iš Alytaus apskrities. Panevėžio apskritis – ketvirtoji pagal užimamą plotą ir penktoji pagal gyventojų skaičių. 8,5 proc. visų šalies gyventojų nuolatine savo gyvenamąja vieta yra deklaravę Panevėžio apskritį. Vertinant ekonominės plėtros lygį, Panevėžio kraštas atsilieka nuo šalies vidurkio. Apskričiai tenka 6,2 proc. Lietuvoje sukuriamo BVP. 2012… Skaityti daugiau
Pasibaigusį 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) fondų finansavimo laikotarpį kelininkai prisimena su ilgesiu ir nekantraudami laukia naujojo 2014–2020 metų laikotarpio. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sakė, kad, viena vertus, darbai ir automobilių kelių, ir geležinkelių sektoriuose anaiptol nėra sustoję. Kita vertus, jau rudenį tikimasi naujų projektų starto. – Kaip vertintumėte dabartinę situaciją pagal susisiekimo infrastruktūros projektus? Ar darbai nėra sustoję pasibaigus ES finansavimo periodui? – Iš… Skaityti daugiau
Pastarojo meto nelaimingų eismo įvykių gausa verčia vėl rimtai susimąstyti apie saugų eismą. Kokių priemonių imamasi, kokių trūksta, kas dar nepadaryta stabdant karą keliuose? Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas SKRINSKAS pastebi, kad technologinių resursų siekiant didinti eismo saugą dar yra. Tačiau ir vairuotojai, ir pėstieji pirmiausia turi būti sąmoningi – kitaip karas tęsis, o laimėtojų jame nebus. – Kaip vertintumėte pastarųjų metų situaciją, susijusią… Skaityti daugiau
Nors Lietuvoje – daugiau kaip 800 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, eksploatuojama mažiau kaip pusė jų. Ateityje, prognozuoja specialistai, vidaus vandenų kelių vargu ar daugės, tačiau bent jau esami – perspektyvūs. Pirmieji geri ženklai – Marvelės krovininės prieplaukos statyba, gaivinama pramoginė laivyba, plėtojama tarptautinė laivyba – tikimasi, prie vandens grąžins ne tik laivybos entuziastus, bet ir verslą. Skiriamo finansavimo nepakanka Lietuvoje – daugiau kaip… Skaityti daugiau
Tradicinis požeminės perėjos vaizdas – menkai apšviesta, prišnerkšta, pavojinga. Tačiau, sutaria specialistai, tai vienas saugiausių būdų pereiti gatvę. Kratosi prasto įvaizdžio Prieš daugiau nei dešimtmetį Konstitucijos prospekte įrengusi modernią požeminę pėsčiųjų perėją ir prekybos zoną, sostinės valdžia žadėjo, kad šiuolaikinių požeminių pėsčiųjų perėjų daugės ir iš miesto bus išstumti neišvaizdūs metaliniai kioskai. Tačiau kol kas įvairiomis akcijomis požeminėms perėjoms gyvybės įpūsti bando nebent menininkai. Bendrovės… Skaityti daugiau
Lietuvos architektų sąjunga kartu su UAB „Misionierių namai“ skelbia mišrų – kviestinį ir atvirą – konkursą gyvenamosios paskirties pastatui su požeminiu parkingu Subačiaus g. 26, 28, Vilniuje, architektūrinei idėjai sukurti. Konkurso darbus reikia pateikti iki 2014 m. rugsėjo mėn. 23 d. 15.00 val. Vertinimo komisija: 1. Marius Pranas Šaliamoras (architektas, LAS pirmininkas); 2. Giedrė Miknevičienė (UAB  Projektavimo ir restauravimo institutas,  projektų vadovė, ekspertė); 3. Artūras Blotnys (Vilniaus… Skaityti daugiau
Milžiniškų lėšų reikalaujanti transporto infrastruktūra valstybę verčia ieškoti naujų finansinių instrumentų. Vienas sprendimo būdų – viešosios ir privačiosios partnerystės principu įgyvendinami projektai. Specialistai pripažįsta, kad PPP (ang. Public Private Partnership) mechanizmas taps vis aktualesnis sprendžiant susisiekimo infrastruktūros klausimus. Tačiau sykiu įspėja, kad reikėtų įvertinti ne tik gerąją užsienio šalių patirtį. Išlošti siekia abi pusės PPP startą Lietuvoje ženklina sostinės Balsių mokyklos statybos 2010–2011 metais, tačiau… Skaityti daugiau
Architektūros [pokalbių] fondas tęsia dvyliktąjį pokalbių ciklą, skirtą mokytis  bendradarbiauti. Trečiojo ciklo renginio metu menotyrininkė Elona Lubytė kalbėsis su ekonomiste Aušra Maldeikiene ir menotyrininku Ernestu Parulskiu. Liepos 31 dieną (ketvirtadienį) 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje įvyks trečiasis ciklo „Nebendradarbiavimas – apie skulptūrą“ pokalbis – „Skulptūros ekonomika“. Pašnekovų bus klausiama: ar skulptūras mieste galima pavadinti investicija? Tai nėra korektiška, bet nusprendus likti ekonomikos lauke, atsiranda kiti… Skaityti daugiau
Gerėjanti šalies ekonominė padėtis sudaro prielaidas nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimui, tačiau paskatų augti būsto kainoms – mažiau nei tikėtasi. 2014-ųjų pirmoje pusėje išaugęs NT plėtotojų aktyvumas rinkoje formuoja perteklių, kuris stabdys kainų kilimą. Rekordinis individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių skaičius liudija apie tai, kad vis daugiau gyventojų ne tik nori, bet jau ir gali įsigyti aukštesnės klasės būstą. Lietuvos ekonomikos augimas metų pradžioje buvo vienas… Skaityti daugiau
Ar gaisrų pavojus moderniuose miestuose vis dar laikoma silpnąja civilizacijos vieta? Statistika rodo, kad gaisrų sukeliami nuostoliai Europoje kasmet siekia maždaug 1 proc. BVP ir nusineša kelių tūkstančių žmonių gyvybę. Draudimo kompanijos apie 50 proc. savo metinių išmokų sumoka gaisrų nuostoliams padengti (vandens padaryta žala sudaro apie 30 proc., vagysčių – apie 20 proc. visų metinių pareiškimų atlyginti žalą). Pasak statybų konstruktoriaus Aurimo Kriauzos, prieš… Skaityti daugiau
Rekordinės investicijos neatpažįstamai keičia Klaipėdos uosto veidą. Birželį veiklą pradėjęs Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT), įvardijamas didžiausiu ir moderniausiu tokio tipo objektu visose Baltijos šalyse, sudarys palankesnes sąlygas ne tik jūrų transporto paslaugoms plėtoti, turizmui skatinti, bet ir uosto konkurencingumui didinti. Įspūdingi pajėgumai Skaičiuojama, kad bendra projekto vertė siekia apie 185 mln. litų. CKT iškilo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), privačiojo sektoriaus – koncerno „Achemos“… Skaityti daugiau