Archive | Urbanistika

Savivaldybių atliekami vandens telkinių valymo darbai neretai atsiduria po didinamuoju stiklu: gyventojai piktinasi kertamais medžiais, netinkamai, jų nuomone, atliekamais valymo darbais. Dažnai su pretenzijomis sukyla ir greta vandens telkinių įsikūrę privačių sklypų savininkai. Tačiau šių, europinėmis lėšomis finansuojamų, darbų apimtys Lietuvoje šiandien išties nemažos. Darbai bus tęsiami ir naujuoju, 2014–2020 metų, finansavimo laikotarpiu, tiesa, gali būti, kad lėšų nebeužteks visiems norintiesiems. Pagrindinė problema – dumblas… Skaityti daugiau
Krantinių kaip viešųjų miesto erdvių raida priklauso nuo istorinių aplinkybių. Lietuvoje ji nebuvo planinga ir vyko savaimingai. Užbėgant už akių jau dabar galima sakyti, kad Lietuvos miestų krantinės per pastarąjį dešimtmetį beveik nepakito. Keista, kodėl šiandien užmirštos tokios istoriškai svarbios miestų erdvės. Akimirksniu jų neprikelsime, bet papasakoti apie anksčiau upių papėdėje tekėjusį gyvenimą galima. Vanduo kuria miestų išskirtinumą Viešųjų miesto erdvių kaitos ir formavimo klausimai… Skaityti daugiau
Pusiniai sprendimai vėliau pateikia dvigubas sąskaitas – tokiais komentarais dažnai palydimi šiandienės daugiabučių namų modernizacijos strategų vizijų pristatymai. Kaip vertinti tai, kad iki 2020 metų likus septyneriems metams Lietuvoje vis dar džiaugiamasi, kad pastato modernizavimas padės pasiekti D ar C energinio naudingumo klasę? Kaip vertinti tai, kad visi darbai, nesusiję su energinio pastatų efektyvumo didinimu – inžinerinių tinklų, elektros įrangos keitimas, vėdinimo sistemų diegimas ar… Skaityti daugiau
Technonicol
Kauno ir Vilniaus miestų merai šią vasarą pagaliau išdrįso pasakyti tai, ką jau kurį laiką tvirtina kai kurie miestų plėtros specialistai ir verslininkai – yra daugiabučių, kurių gaivinti nebeverta. Reikia juos ne modernizuoti, o griauti ir gyventojams pastatyti naujus namus. Tačiau įtikinti tokių namų gyventojus valdžios norais pagerinti gyvenimo sąlygas gali būti nelengva. Kai kurie vos išgirdę apie valdininkų planus pareiškė, kad šie ieško būdų… Skaityti daugiau
Visaginas – daugiakultūris miestas, išlaikęs nemažą įvairių sričių specialistų potencialą, galintis tapti savotiškais vartais tarp Vakarų ir Rytų. Miesto valdžia kuria planus ir strategijas, kaip išnaudoti gerą geografinę padėtį, puikų kraštovaizdį, išplėtotą infrastruktūrą bei kitus privalumus, kad čia būtų kuriamos aukštos pridėtinės vertės paslaugos ir produktai. „Anksčiau Visaginas buvo vadinamas energetikų miestu, ir tai suprantama – veikė atominė elektrinė, nemaža dalis miesto gyventojų joje dirbo.… Skaityti daugiau
Urbanistinės plėtros modeliavimo ir darnių bendruomenių plėtros srityje Jungtinė Karalystė (JK) yra sukaupusi didelę patirtį. Pažangi šalies patirtis daugiausia siejama su Ebenezerio Howardo miesto sodo koncepcija. Jos autorius siekė spręsti gyventojų sveikatos ir pramonės taršos augimo Anglijos miestuose uždavinius, žaliame lauke, pigioje užmiesčių žemėje įkurdamas humaniškus apie 32 tūkst. gyventojų talpinančius miestus. Didžiausia statybų aikštelė Pagal E. Howardo siūlomą modelį XX amžiaus pradžioje pastatyti Velviko… Skaityti daugiau
Lietuvos kultūros paveldo saugotojai, norėdami apsaugoti kuo daugiau svarbių istorinių objektų, žengia gana plačiais žingsniais Lietuvos miestų teritorijose. Jie bando apibrėžti kuo didesnes saugomų teritorijų ribas, nepaisydami, kiek šiose teritorijose yra iš tiesų vertų saugoti objektų. Kyla klausimas, o ką daryti su šių teritorijų ribose stūksančiais didžiuliais pilkais vaiduokliais, neleidžiančiais mieste atsirasti naujai gyvybei. Pasigendama aiškių taisyklių Remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, saugomų teritorijų apibrėžimas yra… Skaityti daugiau
Kitapus Užupio, už Vilnios, atgimsta istorinis miesto kvartalas – Paupys. Čia buvusios „Skaiteks“ gamyklos vietoje kuriamas naujas daugiafunkcis miesto rajonas. Netrukus Vilniaus centras bus papildytas atgimusiu kvartalu, kurį gamta apdovanojo unikaliu kraštovaizdžiu, istorija – ranka pasiekiamais senamiesčio kultūros paminklais, o auganti sostinė – visais miestietiškais patogumais. Laikantis pagrindinių šiuolaikinės urbanistikos principų, kvartalas bus pradedamas tvarkyti nuo viešųjų erdvių, nes net ištisus dešimtmečius stovintis netvarkomas jis… Skaityti daugiau
Vargu ar Lukiškių aikštės tvarkymo darbų bus imtasi kitąmet, bet tikėtina, kad 2015 metais aikštės atnaujinimo darbai bus pradėti. Taip teigia architektas Rolandas Palekas, kurio studijos paruoštas architektūrinis projektas „Ramybė“ laimėjo Lukiškių aikštės sutvarkymo konkursą. Pirmadienį buvo paskelbti Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo Lukiškių aikštėje idėjos projektų konkurso laureatai. Paaiškėjo, kad aikštę puoš autorių kolektyvo – Vidmanto Gylikio, Vytenio Hansellio ir Ramunės Švedaitės projektas „Tautos dvasia“,… Skaityti daugiau
Kiekvienąkart, kai iš Vilniaus savivaldybės dangoraižio pakartojamas pažadas iki 2016 metų sostinėje paleisti pirmąją tramvajaus liniją, Lietuva grįžta prie diskusijų. Ginčus dėl to, ar tramvajus išvis reikalingas Vilniui, papildo svarstymai, kaip jį įsprausti į transportu ir taip užkimštas gatves. Kalvarijų gatvė – viešajam transportui Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys tvirtino, kad tramvajus jau įtrauktas. Tiesa, numatytoje jo trasoje nuo… Skaityti daugiau
Jeigu Jakų žiedinė sankryža prie Klaipėdos nebūtų rekonstruota, 2032 metais vaizdas iš paukščio skrydžio atrodytų iš tiesų nekaip. Prie visų įvažiavimų į žiedą stovėtų nusidriekusios milžiniškos automobilių eilės, o pačiu žiedu judėtų vos kelios mašinos. Tokią situaciją sumodeliavo speciali vokiška programa, pasitelkus šiame transporto mazge pravažiuojančių automobilių statistikos duomenis. Laimė, taip neatsitiks, nes žiedinė sankryža jau rekonstruota. Tiesa, specialistai teigia, kad reikėtų trečio statybų etapo,… Skaityti daugiau
Retas Lietuvos miestas gali pasigirti plėtros strategija, kuri nuosekliai ir tikslingai kurtų miesto bei miestiečių aplinką. Kaunas nėra išimtis. Neturėdamas ateities plano, jis praranda galimybes būti plėtojamas darniai, gerosios miesto ypatybės nebepuoselėjamos, apleidžiamos ir pamažu naikinamos. Trumpalaikis planavimas neleidžia miestui visavertiškai išnaudoti turimą potencialą. Taip laikinoji sostinė ateityje susidurs su problemomis. Darniame mieste – tvarus transportas Darnaus miesto pagrindas yra gerai išplėtota, miesto teritoriją į… Skaityti daugiau
Priežasčių neasfaltuoti žvyrkelių nėra: patogus susisiekimas spartina rajonų plėtrą, mažina socialinius ir ekonominius skirtumus apskrityse, taupo kelio remonto ir nuolatinės priežiūros sąnaudas, trumpina keliones ir mažina automobilių keliamą triukšmą bei neigiamą poveikį aplinkai: anglies monoksido angliavandenių kiekį ir kelių dulkėtumą, oro ir paviršinio vandens taršą. Bet 34% valstybinės reikšmės kelių šiandien vis dar neasfaltuoti, ir šis skaičius pastaraisiais metais beveik nemažėja. Planus teko koreguoti Lietuvos… Skaityti daugiau
„Jeigu latviai ką daro, tai daro patikimai, nes supranta, kad šykštus moka du kartus. Tuo Latvija labiau primena Vokietiją, nei Lietuvą, kur sprendimai kelių sektoriuje labiau vienadieniai. Tie ypatumai itin svarbūs, nes ilgalaikiai techniniai sprendimai yra strategijos dalis“, – tvirtina kelių ir geležinkelių statybos bendrovės „Panevėžio keliai“ specialistai, kurių statytas objektas Latvijoje pripažintas vienu kokybiškiausių šioje šalyje vykdytų susisiekimo infrastruktūros projektų 2012 metais. Panevėžiečiams kelininkams… Skaityti daugiau
Pavargau dirbti taksistu vaikams. Pavargau kūrenti krosnis. Pavargau pjauti žolę. Nusibodo skambinėti į seniūniją, kad nuvalytų kelią. Neturiu laiko džiaugtis gyvenimu gamtoje… Pasakojimus apie naują gyvenimo kokybę užmiestyje atradusius miestiečius žiniasklaidoje keičia sugrįžusiųjų ant asfalto išpažintys. Nuvilti lūkesčiai Išpažintys atskleidžia, kad priimant sprendimą dėl gyvenamosios vietos dera įvertinti ne kelis, o dešimt ir daugiau faktorių. Atskleidžia ir tai, kiek daug žmonių buvo suklaidinti optimistinių nekilnojamojo… Skaityti daugiau