Archive | Urbanistika

Šilutės rajonas visoje Lietuvoje pirmiausia žinomas dėl pavasarinių potvynių, kurių metu apsemiami ne tik laukai, bet ir sodybos, keliai. Rajonas dar garsėja unikaliu Ventės ragu, kuriame veikia ornitologinė stotis, pritraukianti nemažai lankytojų. Šalia esančios marios sudaro neblogas sąlygas turizmo plėtrai, tačiau į klausimą, ar visa tai palankiai išnaudojama, peršasi labiau neigiamas nei teigiamas atsakymas. Šilutės rajonas turi pasirengęs planavimo dokumentus – ir savivaldybės artimiausio laikotarpio… Skaityti daugiau
Skuodo rajonas yra labiausiai nutolęs nuo sostinės Vilniaus ir kitų didesnių pramonės miestų. Juokaujant galima sakyti – Dievo ir žmonių primirštas kraštas. Vertinant ekonominę aplinką, šį posakį nesunkiai galima perfrazuoti į teiginį, kad Skuodo rajonas primirštas investuotojų ir yra vienas ekonomiškai silpniausių rajonų Klaipėdos apskrityje. Čia mažai pramonės, veikia tik smulkios ir vidutinės gamybos įmonės. Iš gamybos sektoriui priklausančių bendrovių populiarios medienos apdirbimo ir statybos.… Skaityti daugiau
Kretinga: galimybių yra, sprendimų – ne Geografinė Kretingos rajono padėtis yra patogi, rajonas yra netoli magistralinių automobilių kelių, oro uosto, jūrų uosto. Vis dėlto šį rajoną kaimyninės savivaldybės linkusios nustumti į užribį. Palangą, Klaipėdą ar Klaipėdos rajoną investuotojai ir poilsiautojai renkasi kur kas mieliau, o Kretingos rajonui lieka tik galimybių strategijos. O galimybių yra kur kas daugiau nei privalumų. Strateginiame plane iki 2020 metų tai… Skaityti daugiau
Atsakymo į klausimą, kuri vieta Klaipėdoje tinkamiausia investicijoms į gamybą, ilgai ieškoti turbūt nereikėtų. Laisvoji ekonominė zona (LEZ) būtų neabejotina lyderė pateiktuose atsakymuose. Ir ne be reikalo. Gera geografinė padėtis, šalia nusidriekusi didžiausia šalies automagistralė, prie pat veikiantis jūrų uostas, geležinkelis, oro uostas. Sutapo poreikiai Prieš metus atidarytai termofikacinei jėgainei „Fortum Klaipėda“ tinkamos vietos investuotojai neieškojo – buvo pasiūlytas tokiam objektui jau anksčiau numatytas sklypas,… Skaityti daugiau
Vieni naujausių, tuo pačiu nuo seniausių laikų žinomi ir šiuo metu pradedami plačiai naudoti pėsčiųjų tiltai yra vienajuostės kabamosios konstrukcijos. Vienajuosčiai kabamieji tiltai turi senas tradicijas Azijoje, Amerikoje ir kai kuriose Europos vietovėse. Privalumas – unikalus konstrukcijos lengvumas Seniausias išlikęs vienajuostis kabamasis tiltas yra „An-Lan“ (kin. „Vyro ir žmonos tiltas“) Pietvakarių Kinijoje. Šis aštuonių tarpatramių tiltas buvo pastatytas prieš 960 metų. Jo bendrasis 300 metrų… Skaityti daugiau
Palangos valdžios vizija iki 2020 metų – ištisus metus atviras tarptautinis kurortas su išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra, aktyviu kultūriniu gyvenimu. Tai saugus ir švarus miestas, patogus gyventi, ilsėtis. Ko šiandien trūksta iki šios vizijos? Kad tai tarptautinis kurortas – tiesa. Palangiškiai verslininkai džiaugiasi atvykstančiais rusais, baltarusiais, rečiau – vakariečiais. Išplėtota sveikatingumo, sporto ir poilsio infrastruktūra – tiesa iš dalies. Būtent dėl to Palangos… Skaityti daugiau
Neringoje krizės padarinių tarsi nematyti Poilsiautojus traukiantis unikalus Kuršių nerijos kampelis yra vienas iš nedaugelio, į kurį raginti investuotojus ateiti pernelyg nereikia. Veikiau priešingai – būtina akylai stebėti, kad urbanizacija nepakenktų gamtai. Neringos savivaldybė strateginiame plėtros plane iki 2020 metų irgi daugiau akcentuoja kokybinius, o ne kiekybinius aspektus. „Pasirinkome tris prioritetus: sukurti turizmo, verslo plėtrai palankią aplinką ir užtikrinti kurortinių paslaugų kokybę, plėtoti darnią aplinką,… Skaityti daugiau
Klaipėdos rajono vizija – subalansuotas kraštas Vakarų Lietuvoje, kuriame ekonominė nauda neužgožia socialinės, aplinkosauginės ir kultūrinės aplinkos. Panašu, ši vizija pamažu tampa realybe. Nors pagal kai kuriuos rodiklius kraštui reikėtų pasitempti, bendra rajono plėtros tendencija teikia gerų vilčių. Parengė daug galimybių studijų Klaipėdos rajoną galima priskirti prie tų, kurie nemažą dėmesį skiria planavimo dokumentams ir galimybių studijoms rengti. Savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko teigimu, ir planavimo… Skaityti daugiau
Klaipėdos miestas įvardijamas kaip neabejotinas lyderis pritraukiant investicijų. Tačiau pastaruoju metu suklusta – uostamiestyje mažėja gyventojų, dėl to nerimauja ir nekilnojamojo turto plėtotojai. Atvyksta vis daugiau kruizinių laivų, tačiau turistai nelabai turi ką čia veikti. Nepaisant visko, mieste įgyvendinama ar ketinama įgyvendinti ne vieną projektą, diskutuojama dėl prioritetų. „Statyba ir architektūra“ pateikia keletą projektų, dėl kurių pastaruoju metu suintensyvėjo diskusijos. Tiltas į Kuršių neriją Uostininkai… Skaityti daugiau
Šalies ekonominės galios simbolis ar valstietiškų kompleksų išraiška – stiklu blizgančiais daugiaaukščių verslo centrų fasadais lietuvišką kuklumą pamynęs naujasis sostinės centras dešiniajame Neries krante kontrastingų vertinimų sulaukia iki šios dienos. Diskusijose pasigirsta ir paveldo saugotojų balsų – įspėjama, kad sąlygiškai artima Konstitucijos prospekto aukštybinių pastatų kaimynystė, tam tikrose panoramose sostinės senamiesčio fone išnyrantys daugiaaukščiai gali kainuoti vietą UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Arabiško lenktyniavimo išvengta Idėja… Skaityti daugiau
Nenumaldomą tautiečių norą kurtis kuo arčiau vandens, neatsižvelgiant į gresiančius pavojus, specialistai vadina itin bloga praktika ir pastebi, kad pastaraisiais metais ši tendencija stiprėja. Rezultatas – gamtos stichijos egzaminai, kuriuos tenka laikyti ir patiems gyventojams, ir specialiųjų tarnybų darbuotojams, nes net ir įsikurdami aiškaus pavojaus zonoje žmonės nelinkę saugoti savo turto statybai tokiose vietose reikalingais projektiniais sprendimais. Problema – ne katastrofinė Neseniai visuomenei buvo pristatyti… Skaityti daugiau
Nemenką pagreitį įgavus diskusijoms dėl tilto į Kuršių neriją, ne tokia neįgyvendinama turėtų atrodyti ir dirbtinės salos Baltijos jūroje idėja. Prieš septynerius metus patvirtintame bendrajame Klaipėdos miesto plane numatytas darinys – anaiptol ne Jules’io Verne’o fantazija ar Naujųjų Vasiukų vardo vertas projektas. Rekreacinėms reikmėms skirta dirbtinė sala, kuri atvertų dar vieną prieigą iki vandens, specialistų įvardijama ir kaip potencialus aplinkosaugos objektas. Klaipėdos Guggenheimas? Bendrovės „Sweco… Skaityti daugiau
Ar reikia tilto į Kuršių neriją? Šiuo klausimu visuotinėje apklausoje kviečiami pasisakyti klaipėdiečiai, pastaruoju metu aktyviai diskutuoja ir įvairių sričių specialistai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) iniciatyva surengtoje apskritojo stalo diskusijoje irgi skambėjo prieštaringi vertinimai ir prognozės. Aplinkosaugininkų argumentai, kad nutiesus jungtį tarp nerijos ir žemyninės dalies gresia prarasti unikalios teritorijos išskirtinumą, ir ekonominiai uosto interesai gula į skirtingas svarstyklių lėkštes. Miestą dusina automobiliai… Skaityti daugiau
Lietuvoje statybų ant vandens tema prisimenama tik tada, kai atsakingos institucijos randa kokią nelegalią, vieną koją į ežerą įmerkusią ar bent jau per arti vandens išdygusią pirtelę. Tada žiniasklaida paviešina vykdomos baudžiamosios „akcijos“ detales, arba triukšmas ir kalbos apie prasikaltusius savininkus netikėtai nutyla. Ir čia jau kiekvienam spręsti – džiaugtis ar piktintis dėl to, kad kažkur Lietuvoje žmonės turi išskirtines sąlygas mėgautis vandens magija. Laimingųjų… Skaityti daugiau
Kovo 10 dieną Kauno miesto taryba patvirtino miesto bendrąjį planą. Tai pirmasis Lietuvoje bendrasis planas patvirtintas pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą. „Kartu su kauniečiais galime tik pasidžiaugti, kad jų miestas vystysis ne chaotiškai, o apgalvotai ir planingai. Šis planas akivaizdžiai patvirtina, kad naujasis Teritorijų planavimo įstatymas veikia efektyviai ir padės spręsti miesto plėtros problemas“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis… Skaityti daugiau