Archive | Urbanistika

Ne vienų metų Neringos valdžios pastangos atgaivinti galimybę pasiekti Kuršių neriją ir oro keliu, regis, įgauna vis realesnių kontūrų. Neseniai po ilgos pertraukos buvusio Nidos oro uosto pakilimo ir nusileidimo taką oficialiai išbandė mažasis orlaivis, nuo sostinės savo kelionės tikslą pasiekęs vos per pusantros valandos. Nedideliems lėktuvams pritaikyto aerodromo idėją palaikantys specialistai teigia, kad toks objektas ne tik tenkintų alternatyvaus susisiekimo poreikius, bet ir pasitarnautų… Skaityti daugiau
2007 metais Rokiškio rajono savivaldybė Vyriausybės nutarimu buvo pripažinta problemine teritorija. Savivaldybėje palyginti aukštas nedarbo lygis ir didelė socialinės pašalpos gavėjų dalis. Vienas pagrindinių probleminės teritorijos plėtros uždavinių – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą. Todėl Rokiškio rajono savivaldybėje numatyta modernizuoti apie 40 daugiabučių ir smarkiai pagerinti jų energinį efektyvumą. Planuojama renovuoti ir Rokiškio rajono savivaldybei priklausančius pastatus, kuriuose įsikūrusios įvairios sveikatos priežiūros,… Skaityti daugiau
Pasvalio rajoną visi daugiausia žino kaip tranzitinį. Netgi važiuojantieji iš Panevėžio Latvijos pasienio link pro Pasvalį pralekia neužsukdami į miestą. Investuotojų požiūrio tokiai situacijai prilyginti turbūt negalima – pro šalį nepralekiama. Tiesa, užsukančiųjų nėra daug, kad ir kaip priešingai norėtų Pasvalio rajono vadovai. Prieš kurį laiką įgyvendinti projektai suteikė patrauklumo ir pačiam Pasvalio miestui, ir rajone esantiems miesteliams. Sutvarkytos viešosios erdvės, atnaujinta inžinerinė infrastruktūra, modernizuoti… Skaityti daugiau
Technonicol
Rodikliai – vieni kukliausių apskrityje. Taip trumpai būtų galima apibūdinti Kupiškio rajono savivaldybę. Ir gyventojų, ir veikiančių įmonių skaičius čia mažiausias. Didelėmis investicijomis savivaldybė irgi kol kas negali girtis. Lieka ambicijos, bet ar jų turima? Žvelgiant į strateginius Kupiškio rajono tikslus, nusimatytus artimiausiems metams, juos labai ambicingais pavadinti negalima, greičiau – standartiniais, mažos savivaldybės lygmens: skatinti žinių visuomenės plėtrą, kultūrinį ir sportinį aktyvumą, užtikrinti racionalią… Skaityti daugiau
Biržai, vienas seniausių Lietuvos miestų, skaičiuoja jau penktą savo istorijos šimtmetį. Miestas įsikūręs tarp dviejų upių – Apaščios ir Agluonos, bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių. Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – bastioninės tvirtovės rūmai. Rajone gana gerai išplėtota turizmo infrastruktūra: yra daug lankytinų istorinių objektų, kraštovaizdžio paminklų, pramoginių maršrutų. Vienas žymiausių ir gausiausiai lankomų objektų – Biržų pilis.… Skaityti daugiau
Perkirstas pagrindinių magistralinių kelių Panevėžio rajonas patrauklus logistikai. Todėl nenuostabu čia matyti ne vieną stambų logistikos centrą. Rajone veikia ir nemažai gerai žinomų pramonės įmonių. Tačiau į visa tai investuota gerokai anksčiau – dabar pritraukti investicijų tiesiog nesiseka arba mažai kas daroma, kad jos būtų pritraukiamos. Investicinę pastarųjų metų aplinką Panevėžio rajone bene geriausiai iliustruoja investicinis plyno lauko projektas Ramygaloje. 2009 metais įsteigtas pramonės parkas… Skaityti daugiau
Šių metų Lietuvos kultūros sostine tapęs Panevėžys skelbiasi svetingai nusiteikęs ne tik pramogautojų, bet ir investuotojų atžvilgiu. Miesto vadovai teigia suprantantys, kad tik nuo bendradarbiavimo su privačiu verslu priklauso miesto plėtros sėkmė, ir rodo, jog miestas atviras investicijoms, kviečia kurti, plėtoti verslą. Tačiau kokios tos sąlygos verslui Panevėžyje? Daugiausia investuoja skandinavai Pagal dydį Panevėžys yra penktas Lietuvos miestas. Jis gali pasigirti geru susisiekimu: čia susikerta… Skaityti daugiau
Žurnalas „Statyba ir architektūra“ tęsia straipsnių ciklą „Kraštas“. Liepos numeryje pateikiame informaciją apie Panevėžio apskrities savivaldybes, toliau laukite naujienų iš Alytaus apskrities. Panevėžio apskritis – ketvirtoji pagal užimamą plotą ir penktoji pagal gyventojų skaičių. 8,5 proc. visų šalies gyventojų nuolatine savo gyvenamąja vieta yra deklaravę Panevėžio apskritį. Vertinant ekonominės plėtros lygį, Panevėžio kraštas atsilieka nuo šalies vidurkio. Apskričiai tenka 6,2 proc. Lietuvoje sukuriamo BVP. 2012… Skaityti daugiau
Pastarojo meto nelaimingų eismo įvykių gausa verčia vėl rimtai susimąstyti apie saugų eismą. Kokių priemonių imamasi, kokių trūksta, kas dar nepadaryta stabdant karą keliuose? Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Skirmantas SKRINSKAS pastebi, kad technologinių resursų siekiant didinti eismo saugą dar yra. Tačiau ir vairuotojai, ir pėstieji pirmiausia turi būti sąmoningi – kitaip karas tęsis, o laimėtojų jame nebus. – Kaip vertintumėte pastarųjų metų situaciją, susijusią… Skaityti daugiau
Tradicinis požeminės perėjos vaizdas – menkai apšviesta, prišnerkšta, pavojinga. Tačiau, sutaria specialistai, tai vienas saugiausių būdų pereiti gatvę. Kratosi prasto įvaizdžio Prieš daugiau nei dešimtmetį Konstitucijos prospekte įrengusi modernią požeminę pėsčiųjų perėją ir prekybos zoną, sostinės valdžia žadėjo, kad šiuolaikinių požeminių pėsčiųjų perėjų daugės ir iš miesto bus išstumti neišvaizdūs metaliniai kioskai. Tačiau kol kas įvairiomis akcijomis požeminėms perėjoms gyvybės įpūsti bando nebent menininkai. Bendrovės… Skaityti daugiau
Vis aktyvėjant diskusijoms ir kertantis nuomonėms dėl mūsų žemės gelmėse slypinčių dujų panaudojimo galimybių bei pavojų, Geologijos įmonių asociacija sukvietė žinomiausius Lietuvos geologus į seminarą aptarti bendrą naudingųjų iškasenų gavybos būklę, gavybos plėtros galimybes ir kelius. Kartu tai proga papasakoti visuomenei, ko gausios mūsų žemės gelmės, kuo galėtų prisidėti geologai prie šalies ūkio plėtros ir žmonių gyvenimo gerovės kėlimo. Seminare buvo perskaityta keletas įdomių pranešimų… Skaityti daugiau
Jau daugiau kaip 90 metų pagrindinis Šiaulių miškų urėdijos miškininkų rūpestis – miškų atkūrimas ir priežiūra. Nors urėdijos teritorijoje – net penki valstybiniai draustiniai, miškininkams darbų dėl to nė kiek ne mažiau. Kasdienių darbų sąraše – rūpinimasis medelynu, miško keliais, medienos ir biokuro ruoša. Auga biokuro poreikis Šiaulių miškų urėdijos miškai driekiasi net per keturias savivaldybes: Šiaulių, Kelmės, Radviliškio, Joniškio – ir užima 43,5 tūkst.… Skaityti daugiau
Linksmučių kaime, buvusio vokiečių barono Hermano fon Ropo Pakruojo dvaro skyriaus teritorijoje, įsikūrusi Pakruojo miškų urėdija ypatingą dėmesį skiria rekreacijai. Urėdijos pasididžiavimas – Rozalimo pušynas. Lankytojams – nauja traukos vieta Rozalimo pušynas, anot Pakruojo miškų urėdijos miškininkų – retenybė Vidurio Lietuvoje. Pakruojo rajone jis – vienintelis, todėl Rozalimo miško parke ne vienus metus planuota įrengti daugiau kaip keturių kilometrų pėsčiųjų taką, skirtą lankytojams supažindinti su… Skaityti daugiau
Pažvelgus į strateginius Joniškio rajono planus gali susidaryti įspūdis, kad mėginama pralaužti ledus – numatyta vizija, paskirti prioritetai, yra veiksmų planas. Tik nežinia, kiek jis veiksmingas vertinant ir pasirinktų priemonių planą, ir esamą situaciją. Joniškio rajono vizija iki 2020 metų: šis kraštas – Šiaurės Lietuvos širdis, atvira kiekvienam žmogui, jaukiam ir saugiam gyvenimui, verslo ir kūrybos plėtrai. Vizijai įgyvendinti numatyti keli prioritetai: suburti išsilavinusią, sveiką… Skaityti daugiau
Transporto susikirtimo mazgas, geležinkelininkų miesto vardas ir čia pat esantis Šiaulių didmiestis Radviliškio rajonui suteikia nemažą konkurencinį pranašumą. Tik kyla klausimas, kaip tuo pavyksta pasinaudoti. Radviliškio valdžia yra išsikėlusi tikslus didinti rajono savivaldybės konkurencingumą, teikti rajono savivaldybės gyventojų poreikius atitinkančias kokybiškas administracines ir viešąsias paslaugas. Verslui dėmesio lyg ir mažoka. Mažai analizuojama ir tai, kokie krašto pranašumai ir kaip juos išnaudoti. Pirmiausia pažymima patogi geografinė… Skaityti daugiau