Archive | Urbanistika

Šiandien miestuose gyvena per 50 proc. pasaulio gyventojų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais šis rodiklis išaugs iki 75 procentų. Lietuva jau artėja prie šių skaičių – statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvos miestuose gyveno 67,1 proc. nuolatinių šalies gyventojų. Skaičiams augant, kartu didėja ir problemos, tiesiogiai susijusios su gyventojų veikla – aplinkos tarša, eismo įvykiai ir spūstys, teritorijų užstatymas, neracionalus energijos naudojimas. Kaip užtikrinti sveiką, saugų ir… Skaityti daugiau
Pasiskolinę JAV žurnalistės, miesto sociologės Jane Jacobs klausimą – kokia problema yra miestas, galime paklausti, o kokia problema yra viešoji erdvė? Spontaniškos praktikos, chaosas, apleista erdvė po tiltu, kur skeiteriai rado sau žaidimų aikštelę, kažkas pakabino sūpynes, kažkas parašė prasmingą įžvalgą ar tvarkingas stalčius, kur pieštukai nesimaišo su siūlais, šaltos ribos skiria šakutes nuo šaukštų? Susiformuojanti „iš apačios“, neapibrėžta ar aiškiai apibrėžta, suprojektuota, tvarkinga –… Skaityti daugiau
Geri namai nesukuria gero elgesio ar geros bendruomenės, rašė JAV žurnalistė, miesto sociologė Jane Jacobs savo garsiajame 1961 m. veikale „Didžiųjų Amerikos miestų gyvenimas ir mirtis“. Nepaisant to, paskyrė visą šį veikalą pasiūlymams, kaip kurti gyvybingą, atvirą miestą, kurie išlieka aktualūs ir šiandien. Tačiau, koks gi tas atviras miestas? Jacobs pasisakė už mišrias kaimynijas, neformalų gatvės gyvenimą, vietos kontrolę. Miestas pagal Jacobs – sudėtinga, kompleksiška,… Skaityti daugiau
Nesileisiu į diskusiją dėl sukurto smėlinio simuliakro kilnioje urbanistinėje erdvėje ir struktūroje. Diskusija dėl  Lukiškių smėlio dėžės, pliažo ar paplūdimio ne prie upės ar ežero kaip kituose Europos miestuose (pvz., Paryžiuje Senos krantinėje), o vienoje iš pagrindinių ir neseniai rekonstruotų Vilniaus miesto aikščių ir diskusijos iliustravimas nuotraukomis atskleidė ir parodė kitą problemą. Medžiai rekonstruotose ir kieta, vandens nepraleidžiančia danga padengtose aikštėse skursta, nyksta, žūva. Įsižiūrėkime į šias dvi nuotraukas… Skaityti daugiau
„Kodėl ir kaip keičiasi skirtingų kartų požiūriai į istorinę praeitį, kas yra atminties kultūra ir kaip galime suprasti mus supančią istorinę aplinką?“, – į šiuos klausimus gilinasi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė dr. Marija Drėmaitė drauge su Istorijos fakulteto studentais. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė, nagrinėjanti modernizmo istoriją, siūlo pažvelgti į architektūrą kaip į geopolitinių aplinkybių ir Europoje kilusių idėjų išraišką, pavyzdžiui, panagrinėti tarpukario Kauno fenomeną.… Skaityti daugiau
Miestas užgimsta ir formuojasi skirtingai įvairiais savo gyvavimo etapais – kartais planingai, kartais gana stichiškai. Bet visada jis kuriamas žmonių. Taip pat ir miestų viešosios erdvės nuolatos keičiasi, deja, ne visuomet – į gerą.   Architektūros kokybės vystymo asociacija 2020 m. birželio 30 d. 10.00 val. kviečia visus besidominčius (ir užsiregistravusius) į paskutinį – ketvirtą – filmuojamų paskaitų ciklo „Miesto formavimas ir visuomenė“ dalį. Paskaitų… Skaityti daugiau
Miestas užgimsta ir formuojasi skirtingai įvairiais savo gyvavimo etapais – kartais planingai, kartais gana stichiškai. Bet visada jis kuriamas žmonių. Deja, ne visuomet – žmonėms. Architektūros kokybės vystymo asociacija 2020 m. birželio 16 d. 14.00 val. kviečia visus besidominčius (ir užsiregistravusius) į trečią filmuojamų paskaitų ciklo „Miesto formavimas ir visuomenė“ dalį. Paskaitų ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, UAB „JUNG Vilnius“ ir UAB „ACO Nordic“, informaciniai… Skaityti daugiau
Kalbėdami apie 5G ryšį dažnai įsivaizduojame bokštus, antenas ir žaibiškai greitą internetą, leidžiantį sklandžiai atlikti vaizdo skambučius, be sutrikimų dirbti per atstumą ar per kelias sekundes atsisiųsti filmą. Tačiau retai susimąstome, kad penktos kartos tinklas gali kur kas daugiau, ir netrukus, kartu su dirbtinio intelekto technologija, padės realybe paversti tai, ką anksčiau matėme tik filmuose: išmaniuosius miestus, kuriuose virš mūsų galvų zuja dronai, o eismo… Skaityti daugiau
Vilniaus miesto savivaldybė rengiasi visuomenei dar kartą pristatyti tris Stoties rajono modernizavimo alternatyvas, parengtas detaliojo plano rengėjų – savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“.  „Tikiuosi, kad sėkmingas Naujamiesčio atsinaujinimo virusas persimes ir į Stoties teritoriją, kuri turi potencialo tapti ne tik šiuolaikišku transporto mazgu, bet ir daugiau miestietiškų funkcijų – darbo, paslaugų, rekreacijos – sutraukiančia teritorija. Numatomi pokyčiai iš esmės pakeis stoties įvaizdį ir paskatins platesnės teritorijos, pirmiausia,… Skaityti daugiau
Sostinės savivaldybė buvo pastebėta ir įvertinta tarp daugiau kaip 100 tūkst. kitų pasaulinių organizacijų – gavo specialų apdovanojimą už pasiekimus kuriant išmaniuosius žemėlapius. Apdovanojimą skyrė tarptautinė kompanija „Esri“, užsiimanti geografinių informacinių sistemų programine įranga. Šis apdovanojimas skiriamas organizacijoms, kuriančioms vartotojams lengvai prieinamus ir unikalius geografinius informacinius produktus, naudojant ir sumaniai pritaikant išmaniąsias technologijas. „Nuolatinė pažanga užkoduota Vilniaus DNR. Džiaugiuosi, kad modernaus ir išmanaus Vilniaus talentų… Skaityti daugiau
Naujamiestyje esančiai 33,5 ha teritorijai tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Vertinimas reikalingas dėl rengiamo minėtos teritorijos detaliojo plano, kuriuo siekiama modernizuoti Vilniaus miesto geležinkelio ir autobusų stoties bei jų gretimybių teritoriją. SPAV daromas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, nustatant reikalingas sklypų ribas, suplanuojant gatvių raudonųjų linijų ribas, inžinerinės infrastruktūros ir bendrojo naudojimo teritorijos naudojimo… Skaityti daugiau
Šiandien turime unikalią galimybę perkurti miestus ir naudojimosi jais įpročius. Laikinai sustabdytas viešųjų erdvių gyvenimas mums staiga įjungė vaizduotę – koks gi galėtų būti ateities miestas, kuriame norėtume gyventi iš tikrųjų? Daug kas gyvenime yra inertiška, priklauso nuo mūsų įpročių ir susikurtų status quo. Bet jei tokių nebėra? Šiandieninis laikas yra kūrybos laikas, nes mes galime sukurti daug atviresnį, švaresnį, draugiškesnį pasaulį pagal mūsų pačių… Skaityti daugiau
Lygiai prieš metus startavo sostinės savivaldybės projektas „Neakivaizdinis Vilnius“ – alternatyvaus Vilniaus pažinimo iniciatyva, kuri pirmą kartą pakvietė žmones iš visos Lietuvos sostinę pamatyti naujai. Daugiau nei trisdešimt pasiūlytų maršrutų paskatino pasidomėti ne tik žinomais objektais, bet ir ne ką mažiau įspūdinga miesto rajonų istorija, pažvelgti į Vilnių per meno, muzikos, literatūros prizmę. Įvairius Lietuvos miestus pasiekė penki „Neakivaizdinio Vilniaus“ žurnalo numeriai, pilni pasakojimų apie… Skaityti daugiau
Virusai – vieni unikaliausių ir įvairiausių gyvybės formų žemėje. Jiems nereikia maitintis, kvėpuoti, jie išgyvena nepalankiausiomis sąlygomis, gali ramiai nieko neveikdami egzistuoti daugelį metų. Jiems nereikia idėjų, kad susikurtų tinkamą ir patogią gyventi aplinką, nereikia inovacijų, kurios palengvina kasdienį gyvenimą, nereikia ir kūrybinių tyrinėjimų, įprasminančių jų egzistavimą. Tačiau savo egzistavimu jie nuolat išbando žmonijos galimybes. Ir šiuo metu siaučiantis koronavirusas nėra išimtis. O ką gi… Skaityti daugiau
Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė siūlymui Vilniuje, prie Gedimino pr. 13 namo statyti paminklą kontraversiškai vertinamai asmenybei – tarpukario Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai. Portalas SA.lt kviečia diskusijai ir šia tema kalbina žinomą menotyrininkę, urbanistą ir publicistę. Primename, jog premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyva šis paminklas turėtų iškilti 2021 m. Iš valstybės biudžeto projekto įgyvendinimui numatoma skirti 250 tūkst. eurų lėšų. Vilniaus meras Remigijus Šimašius sausio mėnesį tvirtino į… Skaityti daugiau