Archive | Urbanistika

Ar palyginami tokie miestai kaip Roma ir Vilnius? Pasirodo, net būdami labai skirtingi, jie vienas iš kito turi ko pasimokyti. Apie tai kalbamės su jau ketvirtus metus Lietuvos kultūros atašė Italijoje dirbančia Julija Reklaitė. Architektė neslepia, jog šiuo metu jai kiek sunku kalbėti apie Lietuvos sostinės architektūrinį ir socialinį identitetą, tačiau trumpo vizito Vilniuje metu nepagaili įdomių įžvalgų. Taigi, apie laisvėjančią visuomenę, gatves, tampančias namų… Skaityti daugiau
„Miesto vyriausiasis architektas gali palikti savo pėdsaką – aš visuomet kalbėjau apie tai, kad reikia skatinti miesto vidinę, o ne išorinę plėtrą, tą ir bandau įgyvendinti”, – paklaustas apie savo įtaką Vilniui teigia Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis. Su juo kalbamės apie mūsų sostinės identitetą, svarbiausias aktualijas bei ateities viziją. Kas geriau, jei ne Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, gali pajusti, apčiuopti… Skaityti daugiau
„Labai norėtųsi, kad projektai Vilniuje turėtų daugiau drąsos ne žaidžiant su forma, bet kūrybiškai eksperimentuojant su turiniu, kad, juos aplankęs, įsimintum ilgam ir norėtum sugrįžti“, – teigia architektas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Matas Šiupšinskas. Išsamiame interviu kalbamės apie Lietuvos sostinės architektūrines bei urbanistines tapatybes, kylančius iššūkius, problemas ir svarbiausias aktualijas. Pradėkime nuo to, koks yra jūsų asmeninis santykis su Vilniaus miestu? Aš gimiau Vilniuje,… Skaityti daugiau
„Martha Schwartz Partners“ save apibūdina kaip meno, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sankirtoje veikiančius kūrėjus. Didelę patirtį sukaupusi komanda jau greitai atidarys pirmąją savo kurtą viešąją erdvę Vilniuje, Rinktinės gatvėje, buvusioje Žalgirio stadiono vietoje. Pasak jų, formų žaismę padiktavo aplinka – Gedimino pilies kalnas, aplinkinės kalvos. Apie šį projektą ir tai, ko reikia norint sukurti kokybišką erdvę, kalbamės su partneriais Martha Schwartz ir Diego Pacheco. Martha… Skaityti daugiau
„Chaotiškumas yra Vilniaus tapatybės ženklas“, – neabejoja architektas, įmonės „Aketuri Architektai“ įkūrėjas, sostinės senamiesčio specialistas bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Lukas Rekevičius, pastebėjęs, jog ir šiuo metu skambantys nesutarimai dėl įvairių pastatų statybų nėra naujiena, nes Vilnius taip gyvena jau gerus 500 metų. Su L. Rekevičiumi kalbamės apie polinkį į architektūrinį ir gyvenimišką fasadiškumą, naująsias miestiečių „bažnyčias“, „davatkišką“ požiūrį ir Vilniaus identiteto paieškas.… Skaityti daugiau
Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT) sukritikavo Reformatų skvero tvarkymo projektą, teigdama, jog jam reikėtų organizuoti viešą architektūrinį konkursą ir sprendinius keisti iš esmės, prieš tai atlikus išsamius istorinius, archeologinius, urbanistinius ir architektūrinius tyrimus. Projekto sprendiniai, kaip rašoma RAT išvadoje, neatitinka architektūros kokybės kriterijų – nekuria kokybiškesnės aplinkos, o istorinių-kultūrinių sluoksnių ženklinimas ir raiška projekte yra nepakankamai pagrįsti ir reikalauja rimto peržiūrėjimo. Ekspertai taip pat pabrėžia,… Skaityti daugiau
Iki šiol Šnipiškės daugeliui asocijavosi su dangoraižiais, statybomis ir visai šalia esančiomis apleistomis ar kukliai tvarkomomis teritorijomis. Tačiau, žadama, iki 2020 metų Šnipiškių veidas pasikeis iš esmės. Apleistoje ir ilgus dešimtmečius netvarkytoje teritorijoje nuo Neries iki Ozo gatvės bus įgyvendintas Neries senvagės slėnio sutvarkymo projektas. Čia jau spalio pradžioje prasidės teritorijos tvarkymo darbai, todėl savivaldybės atstovai gyventojus sukvietė į projekto sutiktuves VGTU „LinkMenų fabrike“ bei… Skaityti daugiau
Pastaruoju metu miesto architektūrinis cechas kviečiamas dalyvauti tiltų konkursuose. Jų rezultatai generuoja kelias pastabas, kuriomis norisi pasidalinti. Tilto sąvokos išaiškinime literatūrine ir semantine prasme užkoduota jungtis. Tad konkurso tikslas „atrinkti projektą, pasiūliusį tinkamiausius jungties projekto sprendinius, atitinkančius urbanistinių, kraštovaizdžio ir funkcinių aspektų, išvardintų šiose sąlygose ir jų prieduose, reikalavimus“[1] − yra įkvepiantis ir taiklus. Perfrazuojant, reikia suprojektuoti jungtį, atrandant pastarąją tarp architektūrinės, meninės idėjos ir konstrukcijos,… Skaityti daugiau
Kraštovaizdžio architektūra, žaliųjų pastatų statyba, socialiai silpnesnių grupių integravimas į miesto bendruomenę – tai tik keletas temų, kurios patenka į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesoriaus Gintaro Stauskio domėjimosi lauką. Ir būtent šiose srityse apstu inovacijų, kurios ne tik keičia miesto gyventojų kasdienybę, bet ir formuoja paties miesto įvaizdį bei identitetą. Kokia inovacijų urbanistikoje specifika? Juk tai yra sritis, kurioje įdiegti… Skaityti daugiau
Lyginti Lietuvos savivaldybes, vykdyti regionų politiką, planuoti šalies miestų vystymą – visa tai reikalauja reguliariai atnaujinamų, tikslių duomenų. Aplinkos ministerijos iniciatyva parengtas interaktyvus socialinių, ekonominių, gamtinių rodiklių žemėlapis, leidžiantis stebėti problemines tendencijas ir ieškoti galimybių visoje šalies teritorijoje. LR teritorijos bendrojo plano rengimo pirmojo etapo metu atlikta esamos būklės analizė įvertino daugybę sričių: gamtinius išteklius, urbanizaciją ir susisiekimo sistemas, inžinerinę infrastruktūrą, socialinių bei ekonominių struktūrų… Skaityti daugiau
Aplinkos ministerija skatina Lietuvos architektų profesinę veiklą ir kasmet teikia apdovanojimus už geriausius urbanistikos ir architektūros kūrinius. Jau priimamos šiųmečių apdovanojimų kandidatūros – kviečiame jas teikti! Apdovanojimai, kuriuos sudaro LR aplinkos ministro pasirašyti diplomai ir įsteigti prizai, skiriami Lietuvos architektams – kūrinių autoriams ar bendraautorių grupėms už: – geriausią urbanistikos kūrinį (įgyvendintą ar įgyvendinamą projektą). Neįgyvendinti ar iš dalies įgyvendinti projektai vertinami tik tuomet, kai… Skaityti daugiau
Vilniaus stoties rajone per kelerius metus planuojama įrengti naujų laisvalaikio erdvių ir patogią susisiekimo infrastruktūrą. Tokios miesto gyventojų bei svečių laukiamos ir rajono veidą transformuojančios naujovės numatomos daugiau kaip 30 hektarų teritorijos vizijoje. Sostinės savivaldybė pradėjo teritorijos, esančios tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių, detaliojo plano rengimo procedūrą. Prieš dešimtmetį patvirtinti dokumentai keičiami, įgyvendinant geležinkelio stoties teritorijos modernizavimo projektą „Vilnius Connect“ – jo metu… Skaityti daugiau
Kam yra skirtas parkas, aikštė, skveras, pakrantė? Kas yra tikrasis, paskutinį žodį tariantis šios erdvės šeimininkas? Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose intensyviai, kaip niekad anksčiau, atnaujinamos, rekonstruojamos, įrengiamos naujai viešosios erdvės. Iš vienos pusės, tam postūmį iki šiol davė dosnios europietiškos lėšos, iš kitos – verta nepamiršti, kad viešoji erdvė yra puiki scena pademonstruoti politikų, miesto vadovų veiklumą piliečių labui. Kad ir kokios jėgos ir motyvai… Skaityti daugiau
Kol aktyvūs vilniečiai ruošiasi rytdienos susitikimui Reformatų skvere ir diskusijoms dėl šios erdvės atnaujinimo projekto, sostinės savivaldybė ieško pateisinimų projekto sprendiniams. Daugiausia diskusijų kilo dėl skvero dabartinio reljefo ir laiptuotų struktūrų. Vilniaus savivaldybė išplatintame pranešime spaudai teigia, kad nuo 2014 m. viešinamo Reformatų skvero atnaujinimo projekto autoriai ir pats architektas, dirbęs prie kompozicijos, bei kraštovaizdžio architektai šios kompozicijos nelaiko vertybe, ji buvo suformuota imituojant tarybinių… Skaityti daugiau
Apie migraciją kalbama išties dažnai – esame vieni didžiausių geresnio gyvenimo svečiose šalyse ieškotojų visoje ES, o pabėgėlių krizė ir imigrantų istorijos ilgai sukosi tarp pagrindinių naujienų. Tačiau ne mažiau svarbus ir daug įdomios informacijos atskleidžiantis yra gyventojų migravimas šalies viduje. Aplinkos ministerija, organizuodama šalies teritorijos bendrojo plano rengimą, kartu su partneriais užsakė tyrimą, kuriuo aiškinosi, kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos… Skaityti daugiau