Archive | Urbanistika

Aštuntojo dešimtmečio viduryje Sniečkus (dab. Visaginas) buvo pastatytas kaip satelitinis miestas, skirtas apgyvendinti Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) dirbusiems specialistams. Iš skirtingų tarybinių respublikų atvykę naujakuriai patys dalyvavo statant Visagino miestą ir pasiliko čia gyventi bei dirbti. Šio išskirtinio Sovietų Sąjungoje industrinio projekto įgyvendinimas jiems buvo tarsi realios modernistinės utopijos kūrimas. Reaktyvi sovietinio modernizmo utopija Kaip teigia istorikė A. V. Wen dland, gyvenimas atomograde dėl funkcinės… Skaityti daugiau
Lapkričio 21–22 d. vykusiame XII Lietuvos urbanistiniame forume, organizuotame Aplinkos ministerijos, ne kartą skambėjo mintis – pastaruosius metus ryškiai girdima ir viešojoje erdvėje – apie socialinės infrastruktūros augančiuose Vilniaus mikrorajonuose ir suburbanistinėse zonose. Ten kritiškai trūksta darželių, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, patogaus susisiekimo sprendimų. Mindaugas Vanagas, „Citus“ vadovas. Tuo suinteresuoti gyventojai, ši sritis patenka ir tarp pagrindinių miesto savivaldybės funkcijų. Tuo suinteresuotas ir verslas, o… Skaityti daugiau
Vakar vakare sostinės Rotušėje, prasidėjusiame XII Urbanistiniame forume, įteikti šiųmečiai Aplinkos ministerijos apdovanojimai už kūrybinius laimėjimus architektūros bei urbanistikos srityse. Taip pat įteiktas apdovanojimas ministerijos organizuoto Kraštovaizdžio architektūros darbų konkurso laimėtojui. Geriausiu architektūros kūriniu pripažintas verslo centras „Green Hall 2“ Vilniuje. Jo architektūrinę koncepciją sukūrė danų architektai Ulrik Raysse ir Ricardo Paternina iš „Arrow architects“, o techninį ir darbo projektus kartu su jais parengė lietuvių… Skaityti daugiau
Lapkričio 22-ąją vyks „XII Lietuvos Urbanistinis Forumas 2018“. Jame Lietuvos architektų rūmai kartu su Lietuvos architektų sąjunga rengia diskusiją-kūrybines dirbtuves „Miestų kompaktiškumas architektūros kokybės kontekste“. Miestų kompaktiškumas – svarbus teritorijų plėtros principas, glaudžiai susijęs su racionaliu išteklių naudojimu, teritorijų prieinamumu, transporto srautų efektyvumu. Kompaktiškumo idėja, kartu su šiuolaikinės urbanistikos diskursu, teikia pirmenybę intensyvumui, o ne dispersiškumui, bendruomeniškumui, o ne privatumui, paskirčių maišymuisi, o ne atskyrimui.… Skaityti daugiau
Viena ilgiausių ir intensyviausių sostinės transporto arterijų bei viena iš keturių miesto gatvių, kuriose prasideda svarbūs magistraliniai keliai, Ukmergės gatvė, pasikeis neatpažįstamai – pristatydamas grandiozinį projektą kalbėjo sostinės meras Remigijus Šimašius. Planuojama, kad Ukmergės gatvėje pasikeis eismo organizavimas, padaugės žalumos – taip tikimasi ištaisyti sovietinio planavimo klaidas. Tiesa, projektas užsitęs kone 15–20 metų ir bus įgyvendintas etapais. Vidutinis paros eismo intensyvumas Ukmergės gatvėje šiandien svyruoja… Skaityti daugiau
Miestai yra gyvi, todėl nuolatos kinta, juose susitinka skirtingi istoriniai laikotarpiai, įvairūs žmonių išgyvenimai ir istorijos. Kuo svarbus kiekvienas miesto raidos sluoksnis ir kaip jie persidengia? Rudens pradžioje Vilniuje vyko VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“ drauge su sostinės savivaldybe organizuotos Vilniaus Didžiosios sinagogos prisiminimą apmąsčiusios jaunimo dirbtuvės, o Merkinėje svarstyta, kaip derėtų elgtis su miesto aikšte, joje dabar esančia cerkve ir anksčiau ten stovėjusios renesansinės rotušės prisiminimu.… Skaityti daugiau
Vilniaus, Panevėžio, Palangos savivaldybės, pasirengusios 3D modelius, patraukliai prisistato potencialiems investuotojams ir miesto plėtra bei atsinaujinimu besidomintiems gyventojams. Visgi, specialistų teigimu, 3D modelio vaidmuo miestų plėtroje kur kas svaresnis – tai įrankis, parankus, siekiant didesnio objektyvumo ir aiškumo užtikrinant darnų bei tvarų miestų planavimą. 3D technologijų plėtra Pasak geografinių informacinių sistemų lyderės, JAV kompanijos „Esri Inc.“ įgaliotosios atstovės Baltijos šalyse „Hnit-Baltic“ vadovo Lino Gipiškio, geografinių… Skaityti daugiau
Šiųmetis, jau dvyliktasis, Urbanistinis forumas, į kurį, kaip ir kiekvieną rudenį, kviečia Aplinkos ministerija, bus surengtas lapkričio 21–22 d. Vilniuje. Jame laukiami architektai, urbanistai, savivaldybių administracijų ir bendruomenių atstovai, nekilnojamojo turto vystytojai, miestų atsinaujinimu ir ateitimi besidomintys gyventojai. Norintieji dalyvauti, kviečiami registruotis. Forumas prasidės lapkričio 21 d. 18 val. Rotušėje (Didžioji g. 31). Apie urbanistinio planavimo kultūrą ir sėkmingus jos pokyčius Albanijos sostinėje Tiranoje kalbės jos meras… Skaityti daugiau
Ar miesto bendruomenės kuria jo tapatybes? Kokia sąveika yra tarp architektūrinės aplinkos ir bendruomenių? Kaip šis reiškinys veikia mūsų sostinę Vilnių? Apie tai kalbamės su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Urbanistikos katedros docentu Matu Cirtautu, kuris jau antrus metus kuruoja architektūros studijų programos modulį „Architektūra ir bendruomenė“. VGTU kuruojate Architektūros studijų programos antrojo kurso modulį, kuriame gilinamasi į architektūros ir bendruomenės santykį – kas tai… Skaityti daugiau
Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence, AI) įdomus tuo, kad jame naudojami algoritmai iš pradžių apmoko sistemą (arba kompiuterį), kad vėliau ji pati galėtų priimti sprendimus, tarsi „mimikuodama“ žmogaus mąstymą sprendimų priėmimo procese. Dirbtinio intelekto algoritmai leidžia sudaryti ateities prognozes, naudojant turimus duomenis (pavyzdžiui, duomenis apie miestus). Automatinis mokymasis (angl. Machine Learning, ML) yra lyg įrankis dirbtiniam intelektui įgyvendinti. ML algoritmai leidžia sudaryti ateities prognozes, naudojant… Skaityti daugiau
Ar palyginami tokie miestai kaip Roma ir Vilnius? Pasirodo, net būdami labai skirtingi, jie vienas iš kito turi ko pasimokyti. Apie tai kalbamės su jau ketvirtus metus Lietuvos kultūros atašė Italijoje dirbančia Julija Reklaitė. Architektė neslepia, jog šiuo metu jai kiek sunku kalbėti apie Lietuvos sostinės architektūrinį ir socialinį identitetą, tačiau trumpo vizito Vilniuje metu nepagaili įdomių įžvalgų. Taigi, apie laisvėjančią visuomenę, gatves, tampančias namų… Skaityti daugiau
„Miesto vyriausiasis architektas gali palikti savo pėdsaką – aš visuomet kalbėjau apie tai, kad reikia skatinti miesto vidinę, o ne išorinę plėtrą, tą ir bandau įgyvendinti”, – paklaustas apie savo įtaką Vilniui teigia Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis. Su juo kalbamės apie mūsų sostinės identitetą, svarbiausias aktualijas bei ateities viziją. Kas geriau, jei ne Vilniaus miesto vyriausiasis architektas, gali pajusti, apčiuopti… Skaityti daugiau
„Labai norėtųsi, kad projektai Vilniuje turėtų daugiau drąsos ne žaidžiant su forma, bet kūrybiškai eksperimentuojant su turiniu, kad, juos aplankęs, įsimintum ilgam ir norėtum sugrįžti“, – teigia architektas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Matas Šiupšinskas. Išsamiame interviu kalbamės apie Lietuvos sostinės architektūrines bei urbanistines tapatybes, kylančius iššūkius, problemas ir svarbiausias aktualijas. Pradėkime nuo to, koks yra jūsų asmeninis santykis su Vilniaus miestu? Aš gimiau Vilniuje,… Skaityti daugiau
„Martha Schwartz Partners“ save apibūdina kaip meno, kraštovaizdžio architektūros ir urbanistikos sankirtoje veikiančius kūrėjus. Didelę patirtį sukaupusi komanda jau greitai atidarys pirmąją savo kurtą viešąją erdvę Vilniuje, Rinktinės gatvėje, buvusioje Žalgirio stadiono vietoje. Pasak jų, formų žaismę padiktavo aplinka – Gedimino pilies kalnas, aplinkinės kalvos. Apie šį projektą ir tai, ko reikia norint sukurti kokybišką erdvę, kalbamės su partneriais Martha Schwartz ir Diego Pacheco. Martha… Skaityti daugiau
„Chaotiškumas yra Vilniaus tapatybės ženklas“, – neabejoja architektas, įmonės „Aketuri Architektai“ įkūrėjas, sostinės senamiesčio specialistas bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Lukas Rekevičius, pastebėjęs, jog ir šiuo metu skambantys nesutarimai dėl įvairių pastatų statybų nėra naujiena, nes Vilnius taip gyvena jau gerus 500 metų. Su L. Rekevičiumi kalbamės apie polinkį į architektūrinį ir gyvenimišką fasadiškumą, naująsias miestiečių „bažnyčias“, „davatkišką“ požiūrį ir Vilniaus identiteto paieškas.… Skaityti daugiau