Birželio 20 dieną Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks rengiamam naujam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP) skirtas forumas. Jame laukiami visi, kuriuos domina šalies ateitis ir kurie nori prisidėti kuriant šį itin svarbų valstybei planą. LRBP suformuluoti sprendiniai galios iki 2030-ųjų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Ateities viziją ir apžvelgs šis, jau šeštasis, LRBP skirtas forumas. Jo metu, kaip… Skaityti daugiau
Sostinėje tarp Giedraičių ir Kintų gatvių planuojamai įrengti viešajai erdvei vilniečiai pasiūlė pavadinimą – iš beveik 3 tūkst. balsavusiųjų internetu daugiausia pasisakė už Šnipiškių aikštės vardą. Savivaldybės surengtoje patariamojoje apklausoje šį pavadinimą rinkosi 18 proc. dalyvių. Antroje vietoje atsidūrė siūlymas erdvę vadinti Jurgio Viščako skveru (13,6 proc.). Toliau rikiavosi Šiaudinės parkas (13,1 proc.) ir Kintų skveras (10 proc.). „Viena seniausių Vilniaus miesto dalių ir toliau… Skaityti daugiau
Teritorijų planavimas – tai procesas, kuriuo kompleksiškai planuojama visa Lietuvos teritorija. Jis daro įtaką didelei visuomenės daliai, ekonominiam ir socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai, žmonių sveikatai, todėl, planuojant teritorijas, svarbu suderinti visų šalių interesus. Deja, aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Teritorijų planavimas“ rodo, kad esamas procesas neužtikrina, kad visi teritorijų planavimo dokumentai būtų parengti laiku ir kokybiškai. 2020 m. planuojama parengti naują valstybės bendrąjį planą. Vadovaujantis… Skaityti daugiau
Darnaus judumo planą baigiantis rengti Kaunas šį svarbų strateginį dokumentą pateikė visuomenės svarstymui. Iki liepos 7 dienos miestas laukia kauniečių pastabų ir pasiūlymų. Darnaus judumo plane numatyti veiksmai, turintys iki 2030 metų kardinaliai pakeisti miestiečių judėjimo mieste įpročius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labiausiai aplinką teršia ir klimato kaitai daugiausiai įtakos turi transporto sektorius. Lietuvoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą daugiausiai patenka dėl lengvųjų… Skaityti daugiau
Šiandien daugelis kultūros politikos priemonių siekia ugdyti visuomenės poreikius kokybiškoms kultūros paslaugoms, stiprinti visuomenę, kelti visuomenės informacinį raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą. Tačiau LR teritorijos bendrojo (LRBP) plano rengėjai pastebi, kad dažnai stinga glaudesnio bendradarbiavimo tarp atskirų ministerijų, viešojo ir privataus sektoriaus bei savivaldos. „Kultūrinės dalies analizė parodė, kad Lietuva turi nemažai neatskleisto potencialo, o kultūra patiria savotišką kultūros izoliaciją. Pavyzdžiui, užsienio šalims save vis dar… Skaityti daugiau
Daugybė valstybių sostinių ir didžiųjų miestų išgyvena neeilines transformacijas – geležinkelių ir autobusų stočių rajonai iš pilkų, pramoninių, kartais net apleistų miesto teritorijų virsta prestižiniais kvartalais. Į šiuos dažnai itin netoli istorinio miesto centro esančius rajonus atsikelia vis daugiau jaunų šeimų, o jų poreikius užtikrina socialinė infrastruktūra. Pasaulinės tendencijos, panašu, neaplenks ir Lietuvos, o Vilniaus stoties rajonas taip pat artėja link tokios transformacijos. Prieš daugiau… Skaityti daugiau
Aktyviai veikianti Lietuvos architektų rūmų Urbanistinės plėtros darbo grupė, su pirmininke Giedre Ratkute ir KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovu arch. dr. Evaldu Ramanausku priešaky, pateikė siūlymus Aplinkos ministerijai dėl Lietuvos miestų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės sklypų pertvarkymo. Pastaraisiais dešimtmečiais, vykstant miestų urbanizacijos procesui šalyje, daugelis naujų urbanizuojamų teritorijų užstatomos padrikai, jos yra tarpusavyje nesusijusios, be reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros.… Skaityti daugiau
Vilniuje, šalia senosios Vingrių vandenvietės (seniausių Vingrių šaltinių), netoli esančio modernaus meno MO muziejaus, iškilo naujas viešųjų erdvių meno objektas – gerai žinomos menininkės ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės kūrinys „Vandens lelijos“. Šiuolaikinio meno objektas – industrinė vandens talpykla, archaine kryžiuko technika išsiuvinėta gėlo vandens augalų motyvais, žymi istorinę Vilniaus vandenvietę ir Vingrių šaltinius, kurie ilgus amžius buvo gyvybinė sostinės arterija,… Skaityti daugiau
Žmogui reikia gryno oro, energijos, grožio – tai mums suteikia žaliasis krašto rūbas, kuriuo bent jau kol kas galime pasigirti. Tačiau kaip suderinti didėjantį urbanizacijos mastą su žaliųjų erdvių poreikiu? Tai – iššūkis, tenkantis miesto vystymosi planuotojams, vystytojams ir kraštovaizdžio architektams. Kiekvienas miestas turi savų gamtos vertybių ir susiduria su savitais iššūkiais. Laikui bėgant, miestai plečiasi, ten, kur kažkada buvo kaimai, dabar – gyvenamųjų namų… Skaityti daugiau
Nors bendrai sutariama, kad aukštos kokybės gyvenamoji aplinka teigiamai veikia kasdienį žmonių gyvenimą, valdžios institucijoms ir projektų vystytojams gali būti sunku įvertinti ir užtikrinti jų užsakomų ir projektuojamų pastatų bei miesto erdvių kokybę. Šia deklaracija ketinama apsvarstyti kokybiškos gyvenamosios aplinkos sąvoką ir apžvelgti gerąją jos vertinimo patirtį. Deklaracija yra būsimos Aukštos kokybės architektūros ir gyvenamosios aplinkos kiekvienam ekspertų grupės, numatytos Europos Komisijos tarybos 2019–2022 m.… Skaityti daugiau
Vilniaus miesto savivaldybė po pertraukos atnaujina Sapiegų parko atkūrimo darbus. Darbai vėl tęsiami po 6 savaičių pertraukos, per kurią projektas buvo patobulintas atsižvelgiant į visuomenės ir ekspertų išsakytas pastabas. Planuojama, kad atnaujintas Sapiegų parkas lankytojus pasitiks jau kitų metų pavasarį. Atnaujintame parko plane numatyta išsaugoti daugiau medžių, atverti daugiau erdvių lankytojams, sukurti galimybę tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais, kartu išlaikant… Skaityti daugiau
Aplinkos ministerija parengė dokumento, nusakančio Lietuvos urbanistinės politikos pagrindines kryptis ir jų įgyvendinimo rekomendacijas, projektą ir iki gegužės 24 d. laukia pastabų ar pasiūlymų. Šio dokumento, kurį tvirtins aplinkos ministras, nustatytos pagrindinės šalies urbanistikos politikos kryptys bus integruotos į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendinius. Jos taikomos urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, miestams ir su jais susijusioms teritorijoms. Numatomos keturios šios politikos kryptys. Tai klimato… Skaityti daugiau
Pastaruoju metu mane itin džiugina diskusijos apie tai, koks yra architekto vaidmuo šiandieninėje visuomenėje. Ar tai politinė figūra, ar profesinės etikos sargas, ar originalus kūrėjas, ar gabus ir prisitaikantis komandinis žaidėjas? Apie skirtingus architektų vaidmenis, apie jų etines, politines pozicijas, apie tai, su kokiais iššūkiais jie susiduria kasdienybėje skaitykite anketos tipo interviu, kuriuos stengsiuosi atlikti su kuo įvairesniais lauko žaidėjais. Vieni iš jų – sąlyginai… Skaityti daugiau
Aplinkos ministerija kviečia siūlyti pretendentus šiemetiniams apdovanojimams už geriausią urbanistikos ir geriausią architektūros kūrinį, realizuotus 2018–2019 metais. Šie Aplinkos ministerijos apdovanojimai, įsteigti prieš 12 metų, iki 2015-ųjų buvo skiriami kas dvejus metus, o po to – kasmet. Pretendentus apdovanojimams už geriausius urbanistikos ir architektūros kūrinius gali siūlyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasiūlymus, nurodžius urbanistikos arba architektūros kūrinio pavadinimą, autorių ir bendraautorius, tikslų adresą ir… Skaityti daugiau
Vilniaus miesto savivaldybė atnaujino Sapiegų parko atkūrimo projektą ir ketvirtadienį jį viešai pristatys visuomenei. Mėnesio pertraukos tikslas buvo atsižvelgti į visuomenės pastabas ir dar labiau pritaikyti parką lankytojų poreikiams. Atnaujintame parko plane numatyta išsaugoti daugiau medžių, atverti daugiau erdvių lankytojams, sukurti galimybę tiek mėgautis saule ant žolės, tiek slėptis pavėsyje po medžiais, kartu išlaikant pagrindinius barokinio parko principus. Taip pat nuspręsta artimiausiu metu pradėti planuoti… Skaityti daugiau
