18 Lietuvos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą, jau šių metų rudenį turės parengtus ir patvirtintus darnaus judumo mieste planus (DJMP), kuriuos įgyvendinus pagerės miestiečių gyvenimo ir keliavimo kokybė, didžiuosiuose miestuose sumažės automobilių spūstys. DJMP jau parengė ir patvirtino 13 savivaldybių. „Šalies savivaldybėms įgyvendinus darnaus judumo plano žingsnius per dvylika metų gerokai pasikeis gyventojų keliavimo įpročiai, sumažės… Skaityti daugiau
Po bemaž 20 metų užsitęsusių diskusijų Lukiškių aikštė pagaliau virto reprezentacine ir sykiu miestiečių poilsiui atvira – demokratiška – žaliąja erdve. Erdvė – reprezentacijai ir rekreacijai Architektų biuro „Architektūros linija“ architektas Gintaras Čaikauskas, parengęs Lukiškių aikštės sutvarkymo projektą kartu su kolegomis Linu Naujokaičiu, Kęstučiu Akelaičiu (projekto vadovas), Virginija Venckūniene, Alicija Grigūniene, Vyteniu Raugala, Urte Aidukiene, Arūnu Lataku, Faustu Lasiu, Arūnu Andrašiūnu (projekto inžinerinių dalių vadovas… Skaityti daugiau
Pastaruoju metu vyksta daug diskusijų spaudoje ir socialiniuose tinkluose apie naujai vystomus projektus, ryškėja nesutarimai tarp visuomenės ir nekilnojamojo turto vystytojų. Kokia yra Lietuvos architektų sąjungos pozicija (LAS) šiuose ginčuose? Kaip LAS vykdo savo švietėjišką ir edukacinę misiją? Apie tai pasakoja Rūta Laitanaitė, LAS pirmininkė. SA. Kokios yra naujos Lietuvos miestų plėtros kryptys ir tendencijos? Pradėkime nuo Vilniaus. Rūta Leitanaitė,Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Laitanaitė.… Skaityti daugiau
Trys iš keturių Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių savo namuose neranda ramybės dėl triukšmo: automobilių ūžesio gatvėse ir kiemuose, kaimynų skleidžiamų garsų, trankomų durų laiptinėje, kavinių šurmulio ar statybų bildesio. Ramiausia aplinka mėgaujasi šalies kaimo vietovių gyventojai: net kas antro nevargina joks triukšmas namuose. Tokią šalies gyventojų nuomonę atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jos duomenimis, kaimuose net 53 proc. žmonių nepatiria jokių problemų… Skaityti daugiau
Konkursas-paroda „Geriausias rekreacinės architektūros kūrinys“ organizuojamas nuo 2003 metų – šįmet vyks penkioliktasis renginys. Konkurso pagrindinis tikslas ir uždaviniai, anot jo organizatorių, nežymiai kito, bet esmė ne – konkurso būdu išrinkti realizuotą geriausią rekreacinės paskirties visuomenei atvirą architektūrinį, landšaftinį, urbanistinį kūrinį, pabrėžiantį vietos tapatumą bei kuriantį kultūrinę reikšmę ir socialinę vertę. Sykiu skatinti ir viešinti Lietuvos rekreacinės architektūros kūrinių realizacijas. Akcentuotina, kad tai vienintelis rekreacinę… Skaityti daugiau
Kauno pašonėje esančiame unikaliame gamtos kampelyje – Nemuno ir Nevėžio upių santakoje – netrukus prasidės tvarkymo darbai. Su Lampėdžio ežeru besiribojančią teritoriją iki metų pabaigos ketinama išvalyti nuo šabakštynų ir invazinių rūšių augalų. Čia bus įrengti pėstiesiems ir dviratininkams skirti takai bei trys apžvalgos aikštelės. „Visi žinome unikalią mūsų miesto vietą – Nemuno ir Neries santaką. Tačiau Kaune yra dar viena išskirtinė, natūralios gamtos suformuota… Skaityti daugiau
„Aš tikiu edukacija kaip priemone. Mano galva, per architektūrinį, urbanistinį visuomenės lavinimą galima daug pasiekti“, – paklaustas apie Vilniaus miesto ateitį, sako architektas, Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninės tarybos pirmininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentas bei Architektūros galerijos „Nulinis laipsnis” Vilniuje įkūrėjas Tomas Grunskis. Su juo kalbame apie Lietuvos sostinės matomas ir paslėptas tapatybes, edukacijos ir koloboracijos svarbą, esamas problemas bei Vilniaus, kaip modernaus… Skaityti daugiau
Pagal dabartines Bendrojo plano ir BP koncepcijos gaires, Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis. Miesto pakraščiuose turėtų susiformuoti keli lokalūs centrai, suteikiantys gyventojams kokybiškas paslaugas. Tačiau keli pertekliniai reikalavimai gali stabdyti Naujamiesčio atnaujinimą, o neaiškumas dėl priemiesčių plėtros – kokybiško gyvenimo mieste plėtrą. Lokalūs centrai dabartiniame Bendrojo plano (BP) plane, numatyti keli: Vakarų – prie Pilaitės pr. ir Vakarinio aplinkkelio, Šiaurės Vakarų –… Skaityti daugiau
Aplinkos ministerija paskelbė konkursą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo antrojo etapo paslaugoms įsigyti. Įmonės, organizacijos, ekspertai ir jų konsorciumai savo pasiūlymus bendrųjų sprendinių formavimo (koncepcijos) parengimui gali teikti iki rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (LRBP) yra dokumentas, nustatantis šalies teritorijos erdvinio vystymo kryptis, naudojimo ir apsaugos prioritetus. Jis rengiamas 3 etapais: 1) Lietuvos teritorijos esamos būklės padėties įvertinimas, 2) Bendrųjų sprendinių… Skaityti daugiau
„Vilnius turi kažką traukiančio ir ši trauka daro jį ypatingą“, – neabejoja urbanistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. emeritas Jurgis Vanagas, neseniai išleidęs jau antrąją sostinės Antakalniui dedikuotą knygą „Antakalnis. Kilmė, raida, žmonės“. Atradimai Antakalnyje „Į sostinės Antakalnį atsikrausčiau 1970-ųjų pabaigoje. Kadangi užaugau darbininkiškame Kauno priemiestyje, Šančiuose, atsikėlęs gyventi į Vilnių pastebėjau labai didelį kontrastą. Siauros, dulkinos gatvelės, darbininkų visuomenė, maišyta kalba – iki… Skaityti daugiau
Ar gamyklos gali tapti patrauklia kaimynyste, nesutaria ir specialistai, ir gyventojai. Viešumoje dažniausiai nuskamba neigiami pavyzdžiai – pramonės pastatų statybą ar plėtrą iš visų jėgų stabdo potencialūs naujų objektų kaimynai. Miestų centruose ir jų prieigose esančių taršių ar neefektyvių pramonės pastatų antrinis panaudojimas vis dar spartus. Buvusios gamybinės erdvės noriai socializuojamos, paverčiant jas viliojančiu ir gyventojų aktyviai perkamu būstu. Ir giria, ir skundžia Nekilnojamojo turto… Skaityti daugiau
Vis daugiau dėmesio skiriant saugumui, pastaraisiais metais daugelyje šalių itin išpopuliarėjo CPTED – Nusikalstamumo prevencijos per aplinkos dizainą (angl. „Crime Prevention Through Environmental Design“) – idėjos. CPTED principai pasitelkiami naujuose projektuose ir padeda spręsti įgyvendintų projektų problemas. Prieš projektuojant – atsakymai į klausimus Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto absolventė Justina Čivinskaitė magistro baigiamajame darbe „CPTED taikymas kuriant saugią miesto gyvenamąją aplinką“ (vadovė doc.… Skaityti daugiau
Kultūros paveldo departamento iniciatyva sudaryta laikinoji komisija ištyrė Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso teritorijoje projektuojamus statybos darbus. Pagal komisijos išvadas birželio 1-ąją inicijuota ligoninės komplekso vertingųjų savybių patikslinimo procedūra, o birželio 7 dieną pripažinti negaliojančiais departamento Vilniaus skyriaus projektinių pasiūlymų suderinimai bei projektavimo sąlygos. Komisijai buvo paskirta išnagrinėti ir nustatyti, ar Vasario 16-osios g. 10 esančio sklypo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008… Skaityti daugiau
Vilniaus stoties rajonas artimiausiais metais sulauks pokyčių, kurie šią miesto vietą pavers patrauklia ne tik keliaujantiems, bet ir verslui bei turistams – tokią ateities viziją pristatė, o vėliau ir ketinimų protokole įtvirtino, „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto vadovai. Pagrindinis žadamų pokyčių akcentas – geležinkelio stoties teritorijos virsmas į daugiafunkcį verslo ir mobilumo centrą vizija. Visi pokyčiai numatyti tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių esančioje daugiau kaip… Skaityti daugiau
Vilnius turi ambicijų tapti ne tik informacinių technologijų, lazerių pramonės, finansinių paslaugų centru, galinčiu konkuruoti su didžiosiomis Europos sostinėmis, bet ir miestu, kuris didžiuosis suteikiama gyvenimo kokybe. Vienas po kito sostinėje dygsta verslo centrai, pristatomi inovatyvūs viešosios infrastruktūros tvarkymo projektai. Dalis projektų atgulė į stalčius Dešiniajame Neries krante sutelkta bene daugiausia finansinių paslaugų centrų ir ši teritorija toliau vystoma. Vilnius turi vieną pranašumą prieš didžiuosius… Skaityti daugiau
