Archive | Urbanistika

Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) išnagrinėjo preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir pateikė platų sąrašą rekomendacijų jo rengėjams. RAT iš esmės teigimai įvertino planuojamus esminius proveržius, konvertuojant gamybines teritorijas Dangės upės vingyje, mažinant geležinkelio kelyno užimtas teritorijas ir kt., o siūlomus sprendinius vadino metodiškais, pagrįstais ir profesionaliais. Kita vertus, ekspertai pabrėžė, jog pasiekti visa apimančio teigiamo rezultato neleidžia pirminis klaidingas politinis… Skaityti daugiau
Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą. Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų… Skaityti daugiau
Dar praėjusiais metais bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir sostinės savivaldybė pristatė idėją 20 hektarų teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos ga tvių paversti daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru, kuriame atsirastų vietos biurams, prekybos ir paslaugų teikėjams. Čia turėtų persikelti ir pačių „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė. Stoties rajonai turi didelį ekonominį ir turto vertės augimo potencialą. Žinoma, aukštai gyvenimo kokybei reikia infrastruktūros, greito ir patogaus susisiekimo su miesto… Skaityti daugiau
Darnaus judumo mieste (DJM) planų rengimas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Darnių ateities miestų vizijas jau susikūrė Vilnius, Klaipėda, Panevėžys. Į juos lygiuojasi ir kitos šalies savivaldybės. Apie 12 mln. Eur ketinama investuoti į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą, dviračių saugyklas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kt. Numatomi pokyčiai Kauno DJM plane numatytos priemonės iki 2030 m. turėtų kardinaliai pakeisti kauniečių judėjimo mieste įpročius. Šis… Skaityti daugiau
Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) taryba, nuogąstaudama dėl rengiamo Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano projekto padarinių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentūrą ir atsakingas ministerijas, ragindama atkreipti dėmesį į šią valstybinės reikšmės riziką. „Prašome atsakingų institucijų dar kartą išsamiai įvertinti rengiamus Klaipėdos uosto bendrojo plano pasiūlymus, kurie, mūsų turimomis žiniomis, nepaisant numatytų kompensacinių priemonių, neužtikrina darnios plėtros ir sociologinių, kultūrinių, ekologinių bei kitų teisėtų… Skaityti daugiau
Niekaip negalime užbaigti Nacionalinio stadiono, kurio statyba tampa nacionaline gėda. Likę nebaigti darbai tiesiant vakarinį aplinkkelį. Nesujungtos aplinkkelio perkirstos gatvės, nenutiesti šalia jo būtini šalutiniai keliai. Tačiau neturint pakankamai lėšų ir neišnagrinėjus pačių geriausių techninių sprendimų bei finansinių galimybių, skubama pradėti tiesti Šiaurinę gatvę. Šiaurinės gatvės statybos galimi du techniniai sprendimai: statyti kaip Vakarinį aplinkkelį iš karto su estakadomis ir viadukais arba tunelyje, žemės paviršių… Skaityti daugiau
Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos kūrybines dirbtuves organizuos Lietuvos architektų sąjunga, laimėjusi „Vilniaus Connect“ projektą įgyvendinančių „Lietuvos geležinkelių“ viešąjį pirkimą. Be architektų, urbanistų ir kitų sričių ekspertų, į kūrybines dirbtuves planuojama įtraukti ir bendruomenių atstovus. Šių metų rudenį startuosiančių tarptautinių architektūrinių-urbanistinių kūrybinių dirbtuvių tikslas – išsirinkti geriausias teritorijos pertvarkos idėjas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos projektui „Vilnius Connect“. Pagal dirbtuvių rezultatus bus suformuotos rekomendacijas vientisam teritorijos… Skaityti daugiau
Birželio 20 dieną Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks rengiamam naujam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP) skirtas forumas. Jame laukiami visi, kuriuos domina šalies ateitis ir kurie nori prisidėti kuriant šį itin svarbų valstybei planą. LRBP suformuluoti sprendiniai galios iki 2030-ųjų, o pasiūlyta vizija – net iki 2050 metų. Ateities viziją ir apžvelgs šis, jau šeštasis, LRBP skirtas forumas. Jo metu, kaip… Skaityti daugiau
Sostinėje tarp Giedraičių ir Kintų gatvių planuojamai įrengti viešajai erdvei vilniečiai pasiūlė pavadinimą – iš beveik 3 tūkst. balsavusiųjų internetu daugiausia pasisakė už Šnipiškių aikštės vardą. Savivaldybės surengtoje patariamojoje apklausoje šį pavadinimą rinkosi 18 proc. dalyvių. Antroje vietoje atsidūrė siūlymas erdvę vadinti Jurgio Viščako skveru (13,6 proc.). Toliau rikiavosi Šiaudinės parkas (13,1 proc.) ir Kintų skveras (10 proc.). „Viena seniausių Vilniaus miesto dalių ir toliau… Skaityti daugiau
Teritorijų planavimas – tai procesas, kuriuo kompleksiškai planuojama visa Lietuvos teritorija. Jis daro įtaką didelei visuomenės daliai, ekonominiam ir socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai, žmonių sveikatai, todėl, planuojant teritorijas, svarbu suderinti visų šalių interesus. Deja, aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Teritorijų planavimas“ rodo, kad esamas procesas neužtikrina, kad visi teritorijų planavimo dokumentai būtų parengti laiku ir kokybiškai. 2020 m. planuojama parengti naują valstybės bendrąjį planą. Vadovaujantis… Skaityti daugiau
Darnaus judumo planą baigiantis rengti Kaunas šį svarbų strateginį dokumentą pateikė visuomenės svarstymui. Iki liepos 7 dienos miestas laukia kauniečių pastabų ir pasiūlymų. Darnaus judumo plane numatyti veiksmai, turintys iki 2030 metų kardinaliai pakeisti miestiečių judėjimo mieste įpročius. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labiausiai aplinką teršia ir klimato kaitai daugiausiai įtakos turi transporto sektorius. Lietuvoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą daugiausiai patenka dėl lengvųjų… Skaityti daugiau
Šiandien daugelis kultūros politikos priemonių siekia ugdyti visuomenės poreikius kokybiškoms kultūros paslaugoms, stiprinti visuomenę, kelti visuomenės informacinį raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą. Tačiau LR teritorijos bendrojo (LRBP) plano rengėjai pastebi, kad dažnai stinga glaudesnio bendradarbiavimo tarp atskirų ministerijų, viešojo ir privataus sektoriaus bei savivaldos. „Kultūrinės dalies analizė parodė, kad Lietuva turi nemažai neatskleisto potencialo, o kultūra patiria savotišką kultūros izoliaciją. Pavyzdžiui, užsienio šalims save vis dar… Skaityti daugiau
Daugybė valstybių sostinių ir didžiųjų miestų išgyvena neeilines transformacijas – geležinkelių ir autobusų stočių rajonai iš pilkų, pramoninių, kartais net apleistų miesto teritorijų virsta prestižiniais kvartalais. Į šiuos dažnai itin netoli istorinio miesto centro esančius rajonus atsikelia vis daugiau jaunų šeimų, o jų poreikius užtikrina socialinė infrastruktūra. Pasaulinės tendencijos, panašu, neaplenks ir Lietuvos, o Vilniaus stoties rajonas taip pat artėja link tokios transformacijos. Prieš daugiau… Skaityti daugiau
Aktyviai veikianti Lietuvos architektų rūmų Urbanistinės plėtros darbo grupė, su pirmininke Giedre Ratkute​ ir KTU Architektūros ir statybos instituto Teritorijų planavimo centro vadovu arch. dr. Evaldu Ramanausku priešaky, pateikė siūlymus Aplinkos ministerijai dėl Lietuvos miestų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų žemės sklypų pertvarkymo. Pastaraisiais dešimtmečiais, vykstant miestų urbanizacijos procesui šalyje, daugelis naujų urbanizuojamų teritorijų užstatomos padrikai, jos yra tarpusavyje nesusijusios, be reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros.… Skaityti daugiau
Vilniuje, šalia senosios Vingrių vandenvietės (seniausių Vingrių šaltinių), netoli esančio modernaus meno MO muziejaus, iškilo naujas viešųjų erdvių meno objektas – gerai žinomos menininkės ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu, Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės kūrinys „Vandens lelijos“. Šiuolaikinio meno objektas – industrinė vandens talpykla, archaine kryžiuko technika išsiuvinėta gėlo vandens augalų motyvais, žymi istorinę Vilniaus vandenvietę ir Vingrių šaltinius, kurie ilgus amžius buvo gyvybinė sostinės arterija,… Skaityti daugiau