Archive | Urbanistika

Po daugiau nei trejus metus vykusių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir derinimo su vilniečiais darbų, dokumentas jau finišo tiesiojoje – jam pritarė visos institucijos, o gavus valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos pritarimą, miesto planas artimiausiam dešimtmečiui įsigaliotų dar šį rudenį. Derinant naująjį planą didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto… Skaityti daugiau
„Visų pirma, viešosios erdvės yra vieta demokratijai“, – neabejoja vokiečių kraštovaizdžio architektė Lola Meyer. Šį kartą architektų biuro „Urbikon“ profesionalė į Lietuvą atvyko pasidalinti savo patirtimi su Lietuvos studentais – veda dviejų savaičių kūrybines dirbtuves Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto studentams. Penktadienį rezultatų pristatymu ir mini festivaliu „Activate urban space“ (liet. aktyvuokime urbanistinę erdvę) pasibaigsiančios dirbtuvės trims skirtingoms miesto teritorijoms pasiūlys naujų idėjų… Skaityti daugiau
Kaunas ketina pasiūlyti daliai Kauno rajone gyvenančių žmonių galimybę prisijungti prie miesto savivaldybės teritorijos. Rajono gyventojai tokį sprendimą galės priimti dalyvaudami mini referendume, kurį inicijuoja Kauno miesto taryba. Į šį sprendimą bus įtraukti 99 miesteliai ir kaimai iš 13-os seniūnijų, glaudžiausiai susijusių su Kauno miestu. „Šiandieninis Kaunas yra kur kas didesnis nei rodo administracinės ribos. Už šių ribų gyvenantys kauniečiai dirba Kaune, leidžia savo vaikus… Skaityti daugiau
data-full-width-responsive="false">
Parkai, aikštės, paupiai ir kitos viešosios erdvės pamažu ir Lietuvoje, ypač šiltuoju metų laiku, vis labiau tampa miestiečio būsto tęsiniu. Žmonės jas ne tik paskubomis praeina, bet ir jose būna, bendrauja, pramogauja, švenčia. Viešosios erdvės populiarumas priklauso, žinoma, ir nuo ją naudojančios bendruomenės aktyvumo, istoriškai susiklosčiusių tradicijų, bet nemaža reikšmė tenka ir kraštovaizdžio architektūros dizainui. Kodėl vienos viešosios erdvės – tuščios ir nejaukios, nors naujai… Skaityti daugiau
Dažnai girdime istorijų apie žavųjį Vilniaus senamiestį, legendomis apipintas gatves ir skverus, žmones, kurie čia gyveno ar tebegyvena, tačiau miegamieji sostinės rajonai kartais tampa nepelnytai pamiršti. O juk visai nesenai daugelis sostinės šeimų troško čia gyventi. Šiuose rajonuose esančių butų ne vienas laukė keliolika, keliasdešimt metų, o kartais net ir visą gyvenimą. Lazdynai – vienas pirmųjų Vilniaus gyvenamųjų rajonų, pastatytų pagal naujųjų Europos priemiesčių pavyzdį.… Skaityti daugiau
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen sako, kad tokį modelį šiandien keičia „20 minučių miesto“ koncepcija, kurios idėja – visų gyventojui reikiamų paslaugų nuo namų ir darbovietės pasiekiamumas. J. Kostiainen dalinasi įžvalgomis apie Europos šalių… Skaityti daugiau
Statiškai modeliuojant miestus, sunku atsižvelgti į visus įmanomus miesto, kaip sudėtingo organizmo, veiksnius. Taip teigia Kauno technologijos universiteto profesorius Kęstutis Zaleckis, kurio kuriami kompiuteriniai modeliai leistų į miesto plėtrą pažvelgti gerokai tiksliau ir jautriau. Mokslininkas tiki, kad ateityje ir paprastas gyventojas, ketinantis įsigyti nekilnojamojo turto objektą, galės pats susimodeliuoti situaciją, susikurti scenarijų ir prognozuoti nuosavybės vertės pokyčius. Idealu, jei galėtume prognozuoti, kaip, pavyzdžiui, naujai nutiesta… Skaityti daugiau
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta menotyrininkės Rasos Antanavičiūtės knyga „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“. Pasak autorės, ši knyga yra tam tikras bandymas surasti viešosios erdvės simbolių taisykles, kuriomis būtų galima vadovautis ir šiandien. Ji kelia klausimus: kodėl Vilniuje taip sunku pastatyti paminklą, kuris tiktų visiems, nekeltų aršių diskusijų? Kaip keitėsi požiūris į viešosios erdvės simbolius, jų raiška? Ar tikrai mus vis dar jaudina įprastos… Skaityti daugiau
Klaipėdos regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) išnagrinėjo preliminarius Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sprendinius ir pateikė platų sąrašą rekomendacijų jo rengėjams. RAT iš esmės teigimai įvertino planuojamus esminius proveržius, konvertuojant gamybines teritorijas Dangės upės vingyje, mažinant geležinkelio kelyno užimtas teritorijas ir kt., o siūlomus sprendinius vadino metodiškais, pagrįstais ir profesionaliais. Kita vertus, ekspertai pabrėžė, jog pasiekti visa apimančio teigiamo rezultato neleidžia pirminis klaidingas politinis… Skaityti daugiau
Ateityje vilniečiai gyvens tankiau, bet kokybiškiau, telksis arčiau centro ir mažiau laiko praleis kelionėse iš vieno rajono į kitą, nes vis daugiau miesto funkcijų ras greta savo darbo ar gyvenimo vietos. Posovietiniu laikotarpiu apleistos teritorijos įgaus naują pavidalą ir bus išnaudotos tankinant sostinės gyvenamąjį audinį, kuriant kompaktiškesnį miestą. Tokią ateitį Vilniui piešia kasdien su miestų plėtra susiduriantys specialistai. Jų teigimu, sostinė sprendžia Vakarų Europos miestų… Skaityti daugiau
Dar praėjusiais metais bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ ir sostinės savivaldybė pristatė idėją 20 hektarų teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos ga tvių paversti daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru, kuriame atsirastų vietos biurams, prekybos ir paslaugų teikėjams. Čia turėtų persikelti ir pačių „Lietuvos geležinkelių“ centrinė būstinė. Stoties rajonai turi didelį ekonominį ir turto vertės augimo potencialą. Žinoma, aukštai gyvenimo kokybei reikia infrastruktūros, greito ir patogaus susisiekimo su miesto… Skaityti daugiau
Darnaus judumo mieste (DJM) planų rengimas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Darnių ateities miestų vizijas jau susikūrė Vilnius, Klaipėda, Panevėžys. Į juos lygiuojasi ir kitos šalies savivaldybės. Apie 12 mln. Eur ketinama investuoti į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą, dviračių saugyklas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kt. Numatomi pokyčiai Kauno DJM plane numatytos priemonės iki 2030 m. turėtų kardinaliai pakeisti kauniečių judėjimo mieste įpročius. Šis… Skaityti daugiau
Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmai) taryba, nuogąstaudama dėl rengiamo Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano projekto padarinių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Prezidentūrą ir atsakingas ministerijas, ragindama atkreipti dėmesį į šią valstybinės reikšmės riziką. „Prašome atsakingų institucijų dar kartą išsamiai įvertinti rengiamus Klaipėdos uosto bendrojo plano pasiūlymus, kurie, mūsų turimomis žiniomis, nepaisant numatytų kompensacinių priemonių, neužtikrina darnios plėtros ir sociologinių, kultūrinių, ekologinių bei kitų teisėtų… Skaityti daugiau
Niekaip negalime užbaigti Nacionalinio stadiono, kurio statyba tampa nacionaline gėda. Likę nebaigti darbai tiesiant vakarinį aplinkkelį. Nesujungtos aplinkkelio perkirstos gatvės, nenutiesti šalia jo būtini šalutiniai keliai. Tačiau neturint pakankamai lėšų ir neišnagrinėjus pačių geriausių techninių sprendimų bei finansinių galimybių, skubama pradėti tiesti Šiaurinę gatvę. Šiaurinės gatvės statybos galimi du techniniai sprendimai: statyti kaip Vakarinį aplinkkelį iš karto su estakadomis ir viadukais arba tunelyje, žemės paviršių… Skaityti daugiau
Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos pertvarkos kūrybines dirbtuves organizuos Lietuvos architektų sąjunga, laimėjusi „Vilniaus Connect“ projektą įgyvendinančių „Lietuvos geležinkelių“ viešąjį pirkimą. Be architektų, urbanistų ir kitų sričių ekspertų, į kūrybines dirbtuves planuojama įtraukti ir bendruomenių atstovus. Šių metų rudenį startuosiančių tarptautinių architektūrinių-urbanistinių kūrybinių dirbtuvių tikslas – išsirinkti geriausias teritorijos pertvarkos idėjas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos projektui „Vilnius Connect“. Pagal dirbtuvių rezultatus bus suformuotos rekomendacijas vientisam teritorijos… Skaityti daugiau