Archive | Urbanistika

Vis daugiau dėmesio skiriant saugumui, pastaraisiais metais daugelyje šalių itin išpopuliarėjo CPTED – Nusikalstamumo prevencijos per aplinkos dizainą (angl. „Crime Prevention Through Environmental Design“) – idėjos. CPTED principai pasitelkiami naujuose projektuose ir padeda spręsti įgyvendintų projektų problemas. Prieš projektuojant – atsakymai į klausimus Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto absolventė Justina Čivinskaitė magistro baigiamajame darbe „CPTED taikymas kuriant saugią miesto gyvenamąją aplinką“ (vadovė doc.… Skaityti daugiau
Kultūros paveldo departamento iniciatyva sudaryta laikinoji komisija ištyrė Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso teritorijoje projektuojamus statybos darbus. Pagal komisijos išvadas birželio 1-ąją inicijuota ligoninės komplekso vertingųjų savybių patikslinimo procedūra, o birželio 7 dieną pripažinti negaliojančiais departamento Vilniaus skyriaus projektinių pasiūlymų suderinimai bei projektavimo sąlygos. Komisijai buvo paskirta išnagrinėti ir nustatyti, ar Vasario 16-osios g. 10 esančio sklypo detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008… Skaityti daugiau
Vilniaus stoties rajonas artimiausiais metais sulauks pokyčių, kurie šią miesto vietą pavers patrauklia ne tik keliaujantiems, bet ir verslui bei turistams – tokią ateities viziją pristatė, o vėliau ir ketinimų protokole įtvirtino, „Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus miesto vadovai. Pagrindinis žadamų pokyčių akcentas – geležinkelio stoties teritorijos virsmas į daugiafunkcį verslo ir mobilumo centrą vizija. Visi pokyčiai numatyti tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių esančioje daugiau kaip… Skaityti daugiau
Technonicol
Vilnius turi ambicijų tapti ne tik informacinių technologijų, lazerių pramonės, finansinių paslaugų centru, galinčiu konkuruoti su didžiosiomis Europos sostinėmis, bet ir miestu, kuris didžiuosis suteikiama gyvenimo kokybe. Vienas po kito sostinėje dygsta verslo centrai, pristatomi inovatyvūs viešosios infrastruktūros tvarkymo projektai. Dalis projektų atgulė į stalčius Dešiniajame Neries krante sutelkta bene daugiausia finansinių paslaugų centrų ir ši teritorija toliau vystoma. Vilnius turi vieną pranašumą prieš didžiuosius… Skaityti daugiau
Klaipėdos regioninė architektūros taryba įvertino K. Donelaičio aikštės Klaipėdoje sutvarkymo projektinius pasiūlymus ir pritarė esminiams jų sprendiniams. Koreguoti projektą ekspertai pasiūlė vėlesnėse stadijose. „K. Donelaičio aikštės projektas lyg pratęsia pastaruoju metu didžiausiuose Lietuvos miestuose ruošiamų ar realizuojamų aikščių virtinę. Kaip ir kitur, jau keletą metų ruošti pasiūlymai sulaukia didelio dėmesio ir kontraversiškų nuomonių. Šios aikštės sutvarkymo sprendiniai ekspertų iš esmės buvo įvertinti teigiamai, lauksime rezultatų“,… Skaityti daugiau
Sostinės savivaldybė darsyk pademonstravo, kad miesto problemas yra pasiryžusi spręsti visomis priemonėmis: neteisėtai suželdintas gyvatvores Žvėryne, Birutės gatvėje, pernai su pjūklu naikinęs sostinės meras, šįmet pristato naują pėsčiųjų ir dviračių taką „Birutės vingis“. Prieš kelerius metus savivaldybė projektuodama naujus dviračių ir pėsčiųjų takus palei atnaujinamą Neries krantinę, susidūrė su itin įžūliais atvejais – unikalaus kraštovaizdžio Žvėryno rajone paupio teritorijos savavališkai užimtos, valstybinės žemės sklypuose tvarkytasi… Skaityti daugiau
„Vilnius turi kažką traukiantį, ir ši trauka daro jį ypatingą“, – neabejoja urbanistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prof. emeritas Jurgis Vanagas, neseniai išleidęs jau antrąją knygą apie savo mylimą sostinės mikrorajoną Antakalnį. Kalbantis apie Lietuvos sostinės ypatybes, jo problemas bei perspektyvas su šiemet 60-ąjį profesinės veiklos jubiliejų mininčiu profesoriumi, pasidarė akivaizdu, jog, norint apčiuopti dabartinį Vilniaus identitetą, labai svarbu suprasti ne tik jo dabartį,… Skaityti daugiau
2020 metus Lietuva turės pasitikti su nauju teritorijos bendruoju planu, kuris nubrėš šalies teritorines vystymosi kryptis ir prioritetus. Šiuo svarbiu strateginiu dokumentu bus vadovaujamasi siekiant suderinti įvairias šalyje vykdomas veiklas: verslo, žemės ūkio, turizmo, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros. Naujojo plano sprendiniai galios iki 2030, o pasiūlyta vizija – net iki 2050-ųjų. Akivaizdu, kad tokio globalaus dokumento parengimas žada nemažai iššūkių, tačiau specialistai… Skaityti daugiau
Nemuno saloje iškilsiantis Nacionalinis mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“ artėja svarbiausio etapo link. Pasirašius sutartį su projektuotojais dėl techninio projekto rengimo, šiuo metu ieškoma, kas sukurtų mokslo populiarinimo centro ekspoziciją. Žalią šviesą šiam nacionalinės reikšmės objektui uždegė ir Vyriausybė. Sutartis jau pasirašyta Tarptautinį architektūrinės idėjos konkursą laimėjęs Ispanijos ir Australijos architektų biuras „SMAR Architecture Studio“ su Kauno miesto savivaldybe pasirašė techninio projektavimo sutartį. Iki… Skaityti daugiau
Klaipėdos Atgimimo aikštė pamažu įgauna naują veidą ir prasmę. Prieš metus Klaipėdos miesto savivaldybė su bendrove „Panevėžio statybos trestas“, dirbančia jungtinėje veikloje su UAB „Cloud architektai“, pasirašė sutartį, pagal kurią per 12 mėnesių turėjo būti parengtas Atgimimo aikštės sutvarkymo techninis projektas. Projektinius pasiūlymus pristatę „Cloud architektai“ teigia, kad, išnagrinėję įvairią per pastaruosius du dešimtmečius publikuotą informaciją, atliktus tyrimus, studijas, recenzijas, pirmiausia pastebėjo, jog niekas nesistengia… Skaityti daugiau
Į pirmą svarstymą susirinko Šiaulių Regioninė architektūros taryba (toliau – RAT), kur savo iniciatyva nagrinėjo Šiaulių bulvaro rekonstrukcijos projektinius sprendinius. Ekspertų išvadoje teigiama, jog jie neatitinka Architektūros įstatyme numatytų kokybės kriterijų, tokių kaip urbanistinis integralumas, funkcionalumas, inovatyvumas, vientisa architektūrinė idėja, universalaus dizaino principų naudojimas. Ekspertai siūlo projektą tobulinti. „Urbanistinių viešųjų erdvių projektai visada būna bendras architektų, vietos bendruomenės ir savivaldybės darbo rezultatas ir to laikmečio… Skaityti daugiau
Minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį, kalbame apie Lietuvą, kurią norėjo sukurti aštuonioliktųjų metų lietuviai, diskutuojame, kiek tie lūkesčiai ir planai išsipildė, kur esame šiandien. Tačiau sykiu pats laikas galvoti ir apie tai, kaip Lietuva gyvens po dar penkiasdešimties ir daugiau metų. Tarp įvairių valstybinių strategijų, programų netrukus įsiterps dar vienas valstybei labai svarbus dokumentas, užprogramuosiantis šalies vystymosi ateitį. Tai – šiemet pradėtas rengti naujas Lietuvos bendrasis… Skaityti daugiau
Užbaigiant įgyvendinti pirmąjį naujojo Lietuvos teritorijos bendrojo plano etapą, esamos būklės analizę, Aplinkos ministerija numato skelbti antrosios dalies – Bendrųjų sprendinių formavimo, arba koncepcijos parengimo, konkursą. Pasiūlymus teikti kviečiami Lietuvos ir užsienio šalių teritorijų planavimo specialistai. Konkurso laimėtojas iki 2019-ųjų rugsėjo 30 d. turės parengti tekstinę, iliustracijomis papildytą šalies teritorinio vystymo viziją iki 2050 m., išskirti strategines tematines valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis, nustatyti strateginių… Skaityti daugiau
Diskusijos apie naujo Lietuvos bendrojo plano poreikį, lūkesčius, būsimas dokumento funkcijas ir naudą tampa realybe. Aplinkos ministerijos organizuotame forume „Globali ir Lietuva“ kalbėtasi apie esamą ir būsimą dokumento rengimo procesą, rengėjų keliamus tikslus, planuojamas bendradarbiavimo su specialistais ir visuomene formas. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, jog svarbiausias Lietuvos bendrojo plano rengėjų siekis, kad dokumentas būtų parengtas ne už uždarų durų, o nuosekliai bendradarbiaujant su specialistais… Skaityti daugiau
Miestų infrastruktūrai nuolat plečiantis, arti namų esančios žaliosios erdvės tampa vis geidžiamesniu naujakurių pasirinkimu. Akį glostanti žaluma daugiabučių kiemuose ne tik padidina būsto vertę, bet ir tampa gyventojų pamėgta vieta poilsiui. Nuolat didėjantį vystytojų dėmesį žaliesiems plotams sveikina ir kraštovaizdžio architektai, primenantys, jog miestų žemė esanti brangi, todėl privalo būti naudojama skirtingai paskirčiai. Žalumos trūksta visur Anot Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos nario Alvydo Mituzo,… Skaityti daugiau