Urbanistika
Pasaulio sukūrimo mitas pagal Bibliją man yra vienas gražiausių rašytinių dokumentų, nupasakojančių pirmosios žmogaus gyvenamosios aplinkos planavimą ir organizavimą. Be jokių brėžinių, tik pagal žodinius nurodymus per savaitę buvo įgyvendinti pagrindiniai „pasaulio projekto“ etapai. Kiekvienas kūrėjo sprendimas – tikslus, apgalvotas, išlauktas, bene tobulas pojūčių ir laiko tėkmėje. Skaitydama lengvai įsivaizduoju pirmapradę gyvybę juodame kosmose, keistas materijas, palaipsniui įgaunančias savitas formas, kurios jungdamosi ir atsiskirdamos galiausiai… Skaityti daugiau
Pirmadienį Lietuvos architektų sąjungą (LAS) paskelbė septynis siūlymus dėl Lietuvos tarpukario prezidento Antano Smetono paminklo pačioje Vilniaus širdyje – Gedimino prospekte. Buvo sulaukta devynių siūlymų, tačiau du iš jų nebus vertinami dėl to, jog nebuvo pateikti per viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Projektai nuo rugsėjo 14 d. eksponuojami LAS būstinėje Kalvarijų g. 1, Vilniuje, pastato antrame aukšte. Projektų ekspozicijoje numeracija sutampa su pateikimu fizine forma. Ekspoziciją… Skaityti daugiau
Kiek mažiau nei prieš metus pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje buvo atidengta skulptūra žydų kilmės Kanados dainininkui, dainų kūrėjui ir poetui Leonardui Kohenui. Bronzinė skulptūra žydų kilmės Kanados dainininkui privačia iniciatyva laikinai įsikūrė vieno restorano kiemelyje. Prieš ketverius metus anapilin iškeliavusiam kanadiečių dainininkui atminimo ženklą – ir savo paskutinę skulptūrą – sukūrė šviesaus atminimo skulptorius Romualdas Kvintas. Jo sukurtos Romaino Gary, Martino Lutherio, Cemacho Šabado skulptūros… Skaityti daugiau
Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, Konstituciją ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – deklaruojama Generalinei prokuratūrai ir Konstituciniam Teismui adresuotuose raštuose. Viename iš žiniasklaidos konferencijoje pristatytų dokumentų prašoma skubos tvarka atlikti išsamų tyrimą ir apginti viešąjį visų Lietuvos gyventojų interesą. „Numatomas uosto plėtros būdas neišvengiamai lems padidėjusią oro, paviršinio vandens, dirvožemio taršą, turės neigiamą poveikį žemės gelmėms, krantams, saugomoms gamtinėms teritorijoms bei biologinei… Skaityti daugiau
Šių metų pirmąjį pusmetį Vilnius, Kaunas ir Klaipėda pasaulio žiniasklaidos antraštėse buvo paminėti daugiau nei 10 tūkst. kartų, o socialiniuose tinkluose („Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“) – daugiau nei 23 tūkst. kartų. Miestų veidus daugiausia formavo pranešimai apie šalies vidaus ir užsienio politiką, socialines ir kultūrines iniciatyvas, eksportą ir investicijas. Vilniaus paminėjimai daugiausia susiję su turizmo sritimi, kūrybišku atsaku į COVID-19, kultūrinėmis ir socialinėmis iniciatyvomis. Kauno… Skaityti daugiau
Gerai išvystyta naudojimosi automobiliais infrastruktūra Vilniuje yra miesto siekis ar problemų šaltinis? Tokį klausimą kelia urbanistai vertindami sostinės gyventojų tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad vilniečiai yra patenkinti gerai išvystytu susisiekimu mieste, tačiau didžiausia savo gyvenamųjų rajonų bėda įvardija automobilių parkavimo vietų trūkumą. Bendrovės „Darnu Group“ įsteigtos, kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios „Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos… Skaityti daugiau
2011 m. UNESCO priimta Istorinio urbanistinio kraštovaizdžio rekomendacija – kol kas naujausia kultūros paveldo įtraukimo į miesto planavimą prieiga, siekianti integruoti iki šiol egzistavusias pastatytosios aplinkos apsaugos praktikas į platesnius miestų plėtros tikslus įvairiuose kultūriniuose kontekstuose. Ši prieiga atsižvelgia ne tik į esamą fizinę aplinką, bet ir į nematerialųjį paveldą, kultūrinę įvairovę, socialinius ir ekonominius bei aplinkos veiksnius, vietinių bendruomenių vertes. Visgi nuo pat… Skaityti daugiau
Kiekvienais metais vis daugiau žmonių kraustosi į miestus, o urbanizacijos plėtra net neketina sustoti. Tačiau tai kelia nemažai iššūkių šiuolaikiniams miestams: atsiranda problemų, susijusių su gyvenamosios aplinkos kūrimu, transporto srautų valdymų bei darniu energijos vartojimu. Kartu su skaitmenizacija tampa prieinami ir sprendimai šioms problemoms spręsti – pasaulyje sparčiai populiarėja virtualių miestų kopijų kūrimas – skaitmeniniai dvyniai. Ar prasminga Lietuvos miestams turėti skaitmeninius dvynius? Skaitmeninis dvynys… Skaityti daugiau
Finišo tiesiojoje – miesto vartai, pasitiksiantys atvažiuojančius į Alytų ir palydėsiantys iš jo išvažiuojančius. Idėja, apie kurią daug metų kalbėta, kuriai prieš metus pritarė patys gyventojai, pagaliau įgavo aiškius ir apibrėžtus kontūrus. Suprojektuoti unikalius ir šviečiančius miesto vartus – nemenkas iššūkis ir konstruktoriams, ir gamintojams. Praėjusį penktadienį Alytaus miesto savivaldybėje kartu su vadovais aptarti „Alytus-Myliu“ miesto vartų projektiniai sprendiniai, tolesni darbai bei procedūros. Vartų idėjos… Skaityti daugiau
Tarp dabartinės Lukiškių aikštės ir Neries upės nuo seno plytėjo Vilniaus priemiestis, kuriame šeimininkavo totoriai. Čia veikė Vilniaus prekybos uostas, vėliau įsikūrė pirmoji ir didžiausia Vilniaus ligoninė, vienuolių dominikonų rūpesčiu veikė mokykla, vaistinė, prieglauda. Sovietų urbanistai čia kūrė tarybinio Vilniaus Naujamiestį. Ilgą laiką apleista ir primiršta teritorija šiandien pasirengusi naujam gyvenimui. Ilgus šimtmečius teritorija aplink šiandieninę Lukiškių aikštę tebuvo didelis tuščias laukas, kol XVI a.… Skaityti daugiau
Darnumo idėjos lydi kone kiekvieną naują urbanistikos, architektūros ar kraštovaizdžio architektūros projektą. Tačiau, kaip patirtume savo urbanistinę aplinką, jeigu pažvelgtume į miestus ne iš savo žmogiškos perspektyvos? Jeigu pabandytume pastebėti ar įsivaizduoti, kaip miestų aplinkoje gyvuoja kiti gyventojai, pavyzdžiui – bitės? Šie klausimai – tai tik nedidelis bandymas nukreipti dėmesį nuo žmogiškojo ego, kuriuo vadovaujamės kurdami miestų aplinką, kurioje dažnai nebelieka vietos kitiems pasaulio gyventojams… Skaityti daugiau
Vilniaus stoties rajonas artėja prie didelių pokyčių, kurių planus jau išanalizavo ir įvairių sričių ekspertai. Atlikę „Vilniaus plano“ parengto daugiau kaip 30 ha teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), jie pateikė rekomendacijas, padėsiančias eiti toliau. Tai yra, detaliojo plano rengėjas galės patikslinti rekomenduojamą atnaujinimo variantą ir baigti detaliojo plano rengimo etapą. Konsultacijų ir tyrimų įmonė bendrovė… Skaityti daugiau
Aistros, kilusios dėl Lukiškių aikštėje Vilniuje įrengto laikino pliažo, miestiečiams iškėlė svarbią dilemą – ar žinome, kokios turi būti mūsų miestų viešosios erdvės? Kokia veikla jose pageidaujama, o kokia ne? Specialistai – architektai, sociologai, politikai – ieško atsakymų į rūpimus klausimus, o visuomenės, atskirų bendruomenių aktyvumas, pasisakymai ir susipriešinimas socialiniuose tinkluose, įvairiuose portaluose įrodo, kad viešosios erdvės miestų gyventojams yra labai svarbios, jie nori atsakymų… Skaityti daugiau
Mažos detalės gali sukurti didelius pokyčius. Šimtą žaliųjų salelių – poilsio skverų daugiabučių kiemuose – suplanavusi Vilniaus miesto savivaldybė tikisi, kad jie taps bendruomenių gyvenimo centru, o kartu ir impulsu, įkvėpsiančiu visas 20 sostinės seniūnijų tolesniems kokybiniams gyvenamosios aplinkos pokyčiams. Šiandien Viršuliškėse, viename iš septynių pirmųjų jau visiškai įrengtų poilsio skverų, projektą „Žaliosios salelės“ pristatė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Prieš kelerius metus, kuomet pradėjome tvarkyti… Skaityti daugiau
Ką pirmiausia pagalvojate, eidami šaligatvių ir koja užkliuvę už švirkšto? Kaip keisis Jūsų vertinimas, jeigu tai – gatvė, kuria vaikštote kasdien ir niekada anksčiau taip nėra nutikę? Jeigu tai – gatvė, kuria einate pirmą kartą, nelabai tiksliai žinote kelią, neturite toje apylinkėje gyvenančių draugų? Kodėl? Švirkštas – daiktas, kuris turi daug skirtingų panaudojimo būdų, gatvės kontekste pažymėtas stigma ir gali kelti asociacijas su nusikaltimais. Kokiais… Skaityti daugiau
