Archive | Statyba

Bendrovės „Inreal“ duomenimis, 2013 metų pirmąjį pusmetį nekilnojamojo turto rinkoje paklausa augo, pasiūla mažėjo. Specialistai užfiksavo ypatingą pirkėjų aktyvumą – Vilniaus rinkoje naujos statybų butų likvidumas beveik pasiekė prieškrizinį lygį. Komercinio nekilnojamojo turto segmentuose taip pat dominavo sostinė, kur ne tik sumažėjo vakansijos, bet ir pakilo nuomos kainos. „Krizės metais dominavusios „pirkėjų rinkos“ pozicijos silpnėja – augant paklausai ir mažėjant pasiūlai vis daugiau derybinių svertų… Skaityti daugiau
Turime siekti energinio efektyvumo pastatuose, tačiau privalome viską racionaliai pamatuoti. Net jeigu Europos Sąjunga (ES) įpareigoja vykdyti jos direktyvas, mes galime turėti argumentų, kad tai daryti nelabai būtina. Tokią poziciją iš Lietuvos gali išgirsti ES artėjant 2018 ar 2020 metams, kai bus reikalaujama, kad pastatai būtų nulinės energijos naudojimo. Klausimas: kas už viską mokės? Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kalbėdamas prieš kelis mėnesius Seime vykusioje konferencijoje,… Skaityti daugiau
Bendrovė „YIT Kausta“ užsimojo pakeisti daugiau nei prieš 30 metų pastatyto sostinės rajono – Viršuliškių – veidą. Kitais metais įmonė srityje už Spaudos rūmų Pilaitės link ketina įgyvendinti trijų skirtingos paskirties statybos objektų – didžiulio prekybos centro, 21 aukšto biurų pastato ir kelių mažaaukščių gyvenamųjų namų – projektą. Tai bus antrasis tokio masto kontrastingas pastatų arealas Vilniuje po dešiniajame Neries krante įsikūrusios „architektūrinės kalvos“. Leidimas… Skaityti daugiau
Specialistai vieningai sutaria: apie gaisro grėsmę ir sprendimus, užkertančius kelią tokiai nelaimei, būtina galvoti vos pradėjus projektuoti pastatą. Svarbu gerai įvertinti objekto specifiką, rizikas bei turto pobūdį ne tik parenkant architektūrinį statinio sprendimą, konstrukcijas bei medžiagas, bet ir projektuojant gaisro signalizacijos bei gesinimo sprendinius. Pasak intelektinių inžinerinių sprendimų bendrovės „Fima“ gaisro gesinimo ir signalizacijos sprendimų eksperto Arvydo Ratės, technologijų ir sprendimų gausa leidžia parinkti tinkamiausius… Skaityti daugiau
Valkininkų miškų urėdijoje liepos 4 dieną rinkosi miškų urėdijų darbuotojai. Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas sveikindamas susirinkusiuosius patvirtino: laikas – Mindaugo karūnavimo dienos išvakarės – ir susitikimo tema – sanitarinė miško apsauga – parinkti neatsitiktinai. Senos žaizdos dar neužgijo Tai, kad suvaldyti sanitarinę miškų būklę nėra paprasta, anot B. Sakalausko, puikiai parodo 1995–1996 metų pavyzdys, kai po 1993-iaisiais siautusios vėjovartos, pernelyg vangiai tvarkant išlaužtą ir… Skaityti daugiau
Vykstant pasaulinės integracijos procesams, nuolat augant gyventojų skaičiui, miestuose, užimančiuose vis didesnę teritoriją, aktualios tampa plėtros problemos. Būtent urbanizuotose teritorijose, kuriose gyvena apie 70 proc. visų Europos ir mūsų šalies gyventojų, miestų plėtros problemos yra aktualiausios. Vienas svarbiausių veiksnių, reguliuojančių miestų plėtrą, yra teritorijų planavimas. Savivalda stokoja įtakos Užsienio šalyse savivaldybės atlieka svarbiausią vaidmenį skatinant esminę veiklą pagal strateginio ir bendrojo planų prioritetus bei jų… Skaityti daugiau
„Statyti miestus ir juose teisingai gyventi yra didis didelių žmonių grupių užsiėmimas.“ (William Richard Lethaby, 1922) Žaliosios architektūros ir urbanistikos tikslai – užtikrinti darnią gyvenamosios aplinkos, visuomenės ir ekonomikos sanglaudą. Šiuolaikinėje pasaulio miestų plėtros praktikoje žalioji architektūra suprantama kaip teritorijų urbanizacijos proceso dalis, siejama su minimaliu neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai, supančiai aplinkai, ekologiškumu, efektyviu energijos naudojimo mažinimu, visa tai derinant su visuomene, kurioje daugelio sričių… Skaityti daugiau
Modernus, ilgaamžis ir ekonomiškas kelių apšvietimas pasitelkiant šviesos diodus (LED), greičio matuokliai bei švieslentės, naudojančios atsinaujinančiąją energiją, Lietuvoje dažnai tampa skeptikų taikiniu. Esą įrenginius pavogs, sugadins arba dar blogiau – jie apskritai neveiks. Tokių abejonių tenka išgirsti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojui Egidijui Skrodeniui. Pradžia nelengva Greičiui ar pravažiuojančių automobilių skaičiui fiksuoti, taip pat pavojingiems kelių ruožams apšviesti pasitelkiamos modernios sistemos. Tačiau tam,… Skaityti daugiau
Dėl nusistovėjusių dangų konstrukcijų parinkimo tradicijų ne visuomet pasitelkiami nauji sprendiniai ir naudojamos naujos medžiagos. Šiuo metu Lietuvoje kelių ir gatvių dangos konstrukcijos yra parenkamos pagal tipinius dangos konstrukcijų katalogus ir naudojant tipinius dangos konstrukcijų mišinius. Taigi kelių srities mokslininkai ir kelininkai patys ieško novatoriškų būdų, kaip pagerinti mūsų šalies kelių kokybę. Kuria atsparias dangas Šiuo metu kuriamas kelių dangos konstrukcijos skaičiavimo modelis, kuris įvertins… Skaityti daugiau
Dėlioti valstybinės ir vietos reikšmės kelių priežiūros prioritetus bandant patenkinti bent pagrindinius jų finansavimo poreikius – nedėkinga užduotis. Lėšų stygius pastaraisiais metais jaučiamas abiejų rūšių kelių atnaujinimo ir tvarkybos biudžetuose. Pirmenybė teikiama didžiausius automobilių srautus ir apkrovas patiriantiems valstybinės reikšmės keliams, bet vietos reikšmės kelių valdytojai įspėja – juo mažiau šiems keliams išleidžiame šiandien, tuo daugiau išleisime rytoj. Šeimininkauti stokojant lėšų nelengva Lietuvos automobilių kelių… Skaityti daugiau
Pasaulinė praktika rodo, kad tik valstybės, kuriose yra gerai išplėtota transporto infrastruktūra ir naudojamas įvairių rūšių transportas, yra pasiekusios aukštą ekonomikos lygį ir savo piliečiams sukūrusios gerovę. Tam, kad transporto infrastruktūra būtų išplėtota, turime įgyvendinti valstybinius ir tarptautinius strateginius kelių transporto planus bei uždavinius, o jie nėra labai lengvi. Išdėstyti svarbiausi tikslai Visos Europos transporto sistemos plėtros tikslai nustatyti 2011 metais parengtoje transporto politikos Baltojoje… Skaityti daugiau
Ypatingos valstybinės svarbos projektas – toks statusas prieš porą mėnesių suteiktas tarptautiniam transporto koridoriui priklausančiam keliui „Via Baltica“. Nuo 1997 metų atliekamai vieno pagrindinių Lietuvoje transeuropinio tinklo kelių rekonstrukcijai, tikisi specialistai, tai padės lengviau spręsti finansavimo problemas, procesus pagreitins ir atsirandanti galimybė taikyti Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos svarbos valstybės projektams įstatymą. Iš pradžių finansavo bankai Vien per Lietuvos ir Lenkijos sieną kasmet automobiliais… Skaityti daugiau
Europoje nepaliaujamai augantys transporto srautai verčia priimti skubius sprendimus. Anksčiau įprastas buvęs modelis – tiesti vis naujus kelius, įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles ir kita, daugeliui valstybių nebepriimtinas: jos nebenori atiduoti naujų plotų susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Kaip tik todėl tokios svarbios tapo intelektinės transporto sistemos – ITS (angl. Intelligent Transport Systems). Jos vertinamos kaip efektyvus įrankis valdyti judumo (mobilumo) paklausą. Problemos visur panašios Informacinėmis ir… Skaityti daugiau
Senkant 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) paramai keliams, kelininkai ir verslo atstovai gręžiasi į Europoje plačiai taikomą viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) modelį (angl. public–private partnership, PPP). 2009 metais Vyriausybė žengė pirmuosius žingsnius, siekdama įgyvendinti šešis bandomuosius VPSP projektus. Tačiau realus bandymas suderinti privačią ir viešąją partnerystę kol kas tik vienas – Palangos aplinkkelio projektas. Šoktelėjo kaina Prieš du mėnesius Lietuvos automobilių kelių direkcija… Skaityti daugiau
Šalies statybininkų interesais rūpinsis atsinaujinusi komanda – šią savaitę Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidiumo posėdyje perrinkus valdybą nuspręsta dvi asociacijos viceprezidentų pareigybes papildyti trečiąja. Pirmajame savo posėdyje asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, pakeitęs daugiau nei 20 metų šias pareigas užėmusį Adakrą Šeštakauską, naują komandą subūrė drauge su AB „YIT Kausta“ generaliniu direktoriumi Kęstučiu Vanagu, AB „Montuotojas“ generaliniu direktoriumi Alfonsu Jaru ir UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininku Jonu… Skaityti daugiau