Archive | Energinis efektyvumas

Atsinaujinančių energijos išteklių šalininkai švenčia pergalę: daugiabučių namų gyventojai nuo šiol gali tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais – įsirengti saulės elektrines ir nuotoliniu būdu pasigaminti elektros energijos savo poreikiams. Šiuo sprendimu ne tik skatinama švarios energetikos plėtra miestuose. Tai miestų gyventojams padeda taupyti mokesčius už elektros energiją. Skatina tapti nepriklausomus Įgyvendinus mažosios žaliosios energetikos plėtros modelį kiekvienas vartotojas dabar gali elektros energiją gaminti vienoje vietoje,… Skaityti daugiau
Kaip ir buvo žadėta, perėjimas nuo A+ prie aukščiausios – A++ klasės turėtų būti sklandus. Specialistai patvirtina: bent jau reikalavimai stogams beveik nesiskiria. Kai kalbame apie stogą, reikėtų turėti omenyje ne tik jo energinį naudingumą, bet ir ilgaamžiškumą.Remigijus SIMANAVIČIUS Skirtumas – vos matomas Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidentas ir valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius teigia, kad skirtumas tarp reikalavimų A+ ir A++ energinio naudingumo pastatų stogams… Skaityti daugiau
„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai iš esmės yra didžiausi planetos teršėjai“, – liūdną statistiką atskleidžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Metalinių ir kompozicinių konstrukcijų katedros docentas Tomas Gečys. Kadangi klimato kaita jau yra nenuginčijamas ir itin grėsmingas reiškinys, reikia kuo skubiau rūpintis tvaria, aplinką tausojančia statyba – apie ją kalbamės su VGTU ekspertu. Kas… Skaityti daugiau
data-full-width-responsive="false">
Kaip automobilių pramonė šiandien savo ateitį sieja su ekologiškai pažangesniais elektromobiliais, taip nekilnojamojo turto (NT) vystytojai – su tvariais pastatais. Ir vienų, ir kitų pasaulyje sparčiai daugėja. Tačiau kokia tvariųjų pastatų šiandiena ir perspektyva mūsų šalyje? Analizuoti ir susipažinti su šiomis aktualijomis pasaulyje ir Lietuvoje lapkričio 12 d. NT vystytojai, investuotojai, projektuotojai ir architektai kviečiami į konferenciją „Green Building Baltics“. Ją organizuoja Lietuvos žaliųjų pastatų… Skaityti daugiau
Žinią apie privalomus A energinio naudingumo klasės reikalavimus statytojai prieš kelerius metus sutiko tarsi studentai prieš egzaminus – teigė nespėję pasiruošti. Pliuso pridėjimas jau nebuvo aštriai kritikuojamas, antrasis pliusas, panašu, bus uždėtas statytojams palaikant, o pirkėjams įvertinus tokių energinio naudingumo reikalavimų svarbą. Pirmieji A++ klasės daugiabučiai jau sertifikuoti. Kas toliau? Populiarumas – ne be statytojų indėlio Pasak „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Antano Kišūno, vieta ir… Skaityti daugiau
Nuo 2018 m. visi naujai projektuojami pastatai privalo atitikti A+ energinio naudingumo klasę, o nuo 2021 m. – jau ir A++. Specialistai sutaria – aukščiausios energinės klasės namas yra draugiškas aplinkai ir gyventojams, nes pasižymi geresniais šiluminiais parametrais ir suteikia maksimalų komfortą. Statydami kiekvieną naują daugiabutį, vis stengiamės kažką patobulinti: nuo šiluminių ar akustinių charakteristikų iki patogaus patalpų eksploatavimo.Robertas VOLVAČIOVAS Palengvino naštą Nekilnojamojo turto plėtros… Skaityti daugiau
Vilniaus Balsių rajone jau metus veikiančiam 6,5 mln. eurų vertės prekybos ir paslaugų centrui „Žali“ suteiktas BREEAM (angl. Building Research Establishment Environmental Assessment Method) galutinis sertifikatas. „Žali“ vystytojos ir valdytojos UAB „Baltisches Haus“ direktoriaus Audriaus Masionio teigimu, tai yra pirmasis pastatas Baltijos šalyse gavęs „very good“ (angl. „labai gerai“) lygio BREEAM įvertinimą pagal „BREEAM New Construction“ sertifikavimo schemą prekybinės paskirties nekilnojamojo turto segmente. Taršą mažina… Skaityti daugiau
Mažesnės išlaidos būsto šildymui, geresnis pastato sandarumas, mechaninė vėdinimo sistema, mažiau girdimas aplinkos triukšmas. Tokius privalumus pajus naujakuriai, įsikūrę aukštesnio energinio naudingumo A++ klasės daugiabučiuose, palyginti su A+ ar A klase. Būsto statybų specialistai prognozuoja, kad nuo vasario 1 d. supaprastėjus statybos techninio reglamento (STR) „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ reikalavimams, šiemet aukštesnio energinio naudingumo būstų skaičius augs. Skaičiuojama, kad vien tik šiemet Lietuvoje… Skaityti daugiau
Statant energiškai efektyvius pastatus, nepatogius, daug laiko ir priežiūros reikalaujančius kietojo kuro katilus, vis aktyviau išstumia oro-vandens šilumos siurbliai. Kone pagrindinis šilumos siurblių privalumas vartotojui, palyginti su kietojo kuro katilais, yra būtent eksploatacija. Jeigu kietojo kuro katilą praktiškai kasdien reikia papildyti kuru, išvalyti pelenus, tai šilumos siurblys nepriklausomas – veikia automatizuotai. Oro-vandens šilumos siurbliai – racionalus sprendimas aukšto energinio naudingumo pastatams, ypač tiems, kuriuose numatytas… Skaityti daugiau
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) mokslininkė dr. Lina Šeduikytė perspėja, kad žmonių sąmoningumo trūkumas, o tiksliau – noras kuo daugiau sutaupyti statant ar renovuojant pastatus, gali atnešti daug problemų dirbant ar gyvenant tokiuose pastatuose, o kartais nulemti ir tam tikrus negalavimus. „Darnumą kuria pats žmogus, o technologijos yra tik įrankis – pirmiausia patys turime pakeisti savo požiūrį ir mąstymą“, – dr.… Skaityti daugiau
Vilniaus savivaldybėje šią savaitę vyko susitikimas su daugiabučių namų valdytojais – pristatyta Vilniaus miesto energinio efektyvumo didinimo programa. Miesto Taryba šiemet patvirtino naują kvartalų atnaujinimo programą, kuri identifikuoja ir numato prioritetinius sostinės senųjų daugiabučių kvartalus, kuriems būtinas atsinaujinimas bei skatina jų modernizavimą. „Šiandien Vilniuje dar turime daugiau nei 6 000 renovacijos reikalaujančių daugiabučių namų. Tam, kad judėtume pirmyn, šiandien pradedame vykdyti naują kvartalinės renovacijos skatinimo… Skaityti daugiau
Lietuva importuoja net 70 proc. energijos. Nenuostabu, kad mūsų žvilgsnis vis labiau krypsta į saulės energetikos plėtrą, kurią skatina trys veiksniai: parama, mažėjanti saulės energijos panaudojimo savikaina ir noras prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Saulės energetikos potencialas Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu įrengta apie 100 MW galios saulės elektrinių. Tai sudaro maždaug 400 tūkst. saulės modulių. Šalyje yra apie 1,5 tūkst. gaminančių vartotojų, pagamintą elektros… Skaityti daugiau
Šiemet statybinių medžiagų rinkoje pasirodė naujovė putstiklio izoliacinės medžiagos FOAMGLAS®. Putstiklis – tai unikali, pemzą primenanti izoliacinė medžiaga, gaminama iš perdirbto stiklo ir gamtinių žaliavų. FOAMGLAS® putstiklį gamina tarptautinė kompanija „Pittsburgh Corning Corporation“, o naujausia šios kompanijos gamykla 2008 metais buvo atidaryta Čekijoje, Klaštereco mieste. „FOAMGLAS® putstiklis yra lengva ir tvirta izoliacinė medžiaga. Dėl visiškai hermetiškai sandarių putstiklio akučių, šis produktas yra nelaidus skysčiams, dujoms… Skaityti daugiau
Lietuvos miestuose stebima vis labiau ryškėjanti tendencija – pastatų stogai bei fasadai panaudojami kilniam tikslui – ekologiškumui skatinti, arba taip vadinamai švariai energijai gaminti. Tą signalizuoja vis ryžtingiau įrenginėjamos saulės elektrinės. Įmonės, nusprendusios jas įrengti, ne tik prisideda prie aplinkos tausojimo, bet kartu skaičiuoja sutaupytas lėšas, o kai kurie ir kur kas didesnį patrauklumą darbuotojams bei užsienio investuotojams. Sutaupyti kaštai – ne pagrindinė priežastis Vilniuje… Skaityti daugiau
Šalia vakarinio Vilniaus aplinkkelio duris atvėrė tarptautinės įmonių grupės „Creolink“, vienijančios įmones „Libra Vitalis“, „Heliopolis“, „Dotpack“ Lietuvoje, „Printpack Service“ Latvijoje ir „Igepa Libra Vitalis“ Estijoje, pagrindinis biuras ir sandėlis. Projektavimo ir statybos valdymas – vienose rankose Į 12,4 tūkst. kv. m pastatą ir jo įrengimą „Creolink“ grupės įmonė „Libra Vitalis“ investavo beveik 9 mln. eurų. Projektavimo darbus ir statybos procesą koordinavo projektų valdymo ir inžinerinio… Skaityti daugiau