Archive | Asmenybė

Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, gyvenimas pamažu ėmė stoti. Statybų sektorius – taip pat ne išimtis. Remiantis duomenimis, 68 proc. statybų sektoriaus įmonių dėl pandemijos sumažėjo užsakymų kiekis. Tai lėmė suplanuotų projektų stabdymas arba atšaukimas. Įmonės UAB „Conresta“ vadovas Lukas Laukaitis teigia, kad verslas turi būti nuolatos pasiruošęs nenumatytoms situacijos, o ypač – ekonominėms krizėms. Su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) absolventu kalbamės apie statybų… Skaityti daugiau
Miestas – planingai arba stichiškai – nuolatos formuojamas ir performuojamas. Bene akivaizdžiausiai miestą ir jo demokratiškumą patiriame per viešąsias erdves. Kokios tradicijos ir ideologijos formavo miestų erdves, filmuojamojoje paskaitoje ir interviu pristatė lekt. architektas-urbanistas, hum. m. dr. Tomas Grunskis, savo moksliniuose darbuose daug dėmesio skyręs svarbiems miesto viešųjų erdvių sistemos sampratos ir formavimo modelių klausimams. – Miesto viešųjų erdvių samprata – ar ji kinta, jei taip, kas šią kaitą… Skaityti daugiau
Vis dažniau į architektų, urbanistų projektų kūrybines grupes kviečiami ir įsijungia kraštovaizdžio architekto gebėjimus įvaldę specialistai. Vis daugiau miestų, gyvenviečių tvarkymo uždavinių siejami su gamtos procesais ir jų valdymu, tvarių ekosistemų kūrimu. Teigiama, kad kraštovaizdžio architekto profesija yra dinamiška ir reaguojanti į miesto ir gamtos santykį. Stebint dabartines urbanistines tendencijas, panašu, kad kraštovaizdžio architekto profesija stiprina savo pozicijas miestų planavime ir didelių kvartalų tvarkymo projektuose.… Skaityti daugiau
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, nes žodis gali būti veiksmingesnis už gausybę raštų“, – neabejoja J. Kleinov ir tvirtina, kad toks požiūris taupo laiką, nes nešvaistoma energija ginčijantis – taip kuriami… Skaityti daugiau
Atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba. Panevėžys“ – jau rugsėjo 12-13 dienomis. Vienas iš jo metu atveriamų pastatų – išskirtiniu eksterjeru pasižymintis administracinis pastatas Respublikos g. 62, buvęs Informacinio skaičiavimo centras Panevėžyje. Jį projektavo tiek su muzika, tiek su architektūra susijusi asmenybė – architektas, legendinės grupės „Antis“ gitaristas Arūnas Blūšius. Ar įmanoma suderinti garsą ir vaizdą? Iš ko galima pasigaminti elektrinę gitarą? Atsakymai į šiuos ir… Skaityti daugiau
Panevėžietės Linos Vyšniauskaitės – Disciplinos darbus yra matęs daugelis literatūros, muzikos, meno gerbėjų – iliustratorė kuria įsimenančius, išskirtinio stiliaus knygų ir muzikos albumų viršelius bei plakatus. Vienas naujausių menininkės darbų – rugsėjo 12-13 dienomis vyksiančio atviros architektūros savaitgalio „Pastatai kalba. Panevėžys“ identitetas. Apie jį ir apie visą iliustratorės kelią kalbamės su pačia menininke. – Kada ir kaip pradėjai kurti? – Tėvai, pastebėję mano gebėjimą pačiai susirasti… Skaityti daugiau
Pirmą kartą Panevėžyje vyksiantis atviros architektūros savaitgalis „Pastatai kalba“, kurio metu bus rengiamos nemokamos ekskursijos, padėsiančios ne tik artimiau susipažinti su architektūra, bet ir iš naujo atrasti Panevėžį bei jo pastatus – jau visai netrukus. Ta proga kalbamės su architektu Viktoru Skokausku – žmogumi, suprojektavusiu du bene labiausiai atpažįstamus miesto pastatus: Panevėžio Muzikinį teatrą ir Teismo rūmus. – Kaip pradėjote architekto kelią? Kas pastūmėjo imtis… Skaityti daugiau
Susipažinkite su Tomu Dauskurdu, „Sweco Lietuva“ pastatų tvarumo vertinimo sistemų specialistu ir inžinieriumi, kuris šiuo metu gyvena naujų paslaugų pristatymu Lietuvoje ir rūpinasi, kad pastatai kurtų tvarią ateitį ir pridedamąją vertę visuomenei.  Kaip atėjai į inžinerijos sritį?  Į inžinerijos sritį baigęs mokyklą pasukau dėl labai paprastų praktinių sumetimų – man gerai sekėsi matematika ir fizika. Vilniaus Gedimino technikos universitete baigiau Pastatų energetikos bakalauro studijas, o vėliau žinias… Skaityti daugiau
Šiuolaikinės architektūros intervencija Lietuvos miestų senamiesčiuose visuomenės neretai priimama itin jautriai. Apie naujų pastatų integraciją senosiose miestų dalyse kalbiname Kultūros paveldo departamento (KPD) vadovą Vidmantą Bezarą. – Hagos konvencija, Venecijos chartija apibrėžia, kad svarbiausia yra istorinių pastatų ir vietovės urbanistinio audinio išsaugojimas. Ar turėtų renovuojami objektai „karštoje“ senamiesčio zonoje sulaukti tarptautinio lygio specialistų, restauratorių dėmesio? – Hagos konvencija daugiau orientuota į paveldo išsaugojimą karo atveju, o… Skaityti daugiau
Šių metų pradžioje buvo įsteigta Lietuvos architektūros meno taryba, kurios iniciatoriai – Lietuvos architektų sąjunga ir Kultūros ministerija. Šios tarybos įsteigimas byloja, kad architektūra kaip meno rūšis pripažinta valstybiniu mastu. Lietuvos architektūros meno taryba atsakinga už šalies architektūros politikos formavimą, taip pat teikia pasiūlymus, kaip būtų galima ją įgyvendinti. Apie tarybos įsteigimą, tikslus ir veiklos pradžią portalui SA.lt pasakoja Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė, Lietuvos architektūros… Skaityti daugiau
Statybos inžinerija – viena pagrindinių pramonės šakų, sukurianti vidutiniškai apie 8 proc. BVP. Tačiau šiandien ši sritis, pasak KTU Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro vadovo Dariaus Pupeikio, dažnai įvardijama kaip stokojanti efektyvumo. „Vystant naująsias technologijas inžinierių poreikis itin didelis. Be to, statybos inžinieriai visada bus paklausūs, nes žmonės statė, stato ir statys“, – sako D. Pupeikis. Nors statyboje, kaip ir daugelyje pramonės šakų skaitmenizavimas neišvengiamas,… Skaityti daugiau
„Labai dažnai architektai susipainioja galimybėse ir pasirinkimuose, o geriausiuose projektuose viskas turi būti nuoseklu ir argumentuota, juose yra sunku surasti vienas kitam prieštaraujančias dalis“, – įsitikinęs KTU alumnas architektas Ignas Kalinauskas. Kaunietis patirties sėmęsis Niujorke, Roterdame, o architektūros pamatus įgijęs Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF), architektas jau spėjo prisidėti prie poros šimtų projektų ir yra įsitikinęs, kad Lietuvos architektai niekuo nenusileidžia… Skaityti daugiau
Šiuolaikinė architektūra vienus žavi, kitus dažnai piktina. Pasak KTU Statybos ir architektūros (SAF) profesorės Jūratės Kamičaitytės, svarbu, kad visuomenė įsitrauktų į svarbių miestui klausimų sprendimą, nes jos nuomonė turėtų būti architektūros kokybės matas. Lietuvoje žmonių įsitraukimas į miesto planavimą dar nėra pakankamas. Pasak architektės, toks įsitraukimas reikalauja daug laiko, finansinių, žmogiškųjų ir technologinių išteklių, specialių visuomenės įtraukimo metodikų išmanymo bei gebėjimų integruoti visuomenės nuomonę priimant… Skaityti daugiau
Rudenį MO muziejuje įvyko Architektūros fondo organizuojamas pokalbių ciklas „GRAŽU/NEGRAŽU“, kalbėjęs apie architektūros kritiką, jos svarbą ir iššūkius. Vienas iš ciklo lektorių – prancūzų kritikas Valéry Didelonas prieš paskaitą dalijosi mintimis apie architektūrinį diskursą ir postmodernizmą bei kodėl architektūroje vis daugiau moterų ir kodėl kartais geriausia, ką gali padaryti architektas, yra nedaryti nieko. – Karjerą pradėjote nuo architektūros studijų, esate architektūros istorikas ir kritikas. Ar vis… Skaityti daugiau
Klausinėdama bendraamžių architektų ir dizainerių, ar jie yra girdėję apie Charlotte Perriand, beveik visada sulaukdavau neigiamo atsakymo. O štai Le Corbusier vardas žinomas ne tik miesto ar architektūros raida besidomintiems žmonėms. Jis turėjo įtakos ir šiai genialiai kūrėjai – jo knyga „Link architektūros“ (neseniai išleista lietuviškai) dizainerei paliko tokį įspūdį, kad ji nusprendė įsidarbinti Le Corbusier studijoje, kur pradirbo 10 metų. Apie Ch. Perriand įtaką tam, kaip gyvenamosios erdvės… Skaityti daugiau