Archive | Paveldas

Po metų dvejų kauniečius džiugins ne tik naujai išklota Laisvės alėja, atnaujinti Kauno centro ir senamiesčio pastatai. 2020-2021 m. visuomenei duris atversiančiame Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto A korpuso pastate, esančiame Žaliakalnyje, taip pat pradėti remonto darbai. Kauno tarpukario progresą menantį pastatą Radvilėnų plente architektūros žinovai neoficialiai pakrikštiję „Kauno modernizmo perlu“, kuris yra pripažintas ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos mastu. KTU Infrastruktūros… Skaityti daugiau
Architektūrinis paveldas dažnai būna suvaržytas griežtų reikalavimų. Vis dėlto, vienaip ar kitaip, kartais tenka ieškoti kompromisų tarp pastato praeities ir jo pritaikymo šiandienos reikmėms – ypač kai tai susiję su pastato atvertimi visoms visuomenės grupėms. Nors pasaulyje vyrauja tendencija, kad kuo toliau, tuo daugiau architektams tenka dirbti su jau egzistuojančiais pastatais bei šiuolaikine jų panauda, Lietuvoje architektų darbai, rekonstruojant esamus pastatus, neretai lieka pamiršti. Ta… Skaityti daugiau
Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas 2018 m. birželį sukėlė nemažai triukšmo. Kai kurių architektų ir visuomenės veikėjų pasisakymai kėlė diskusijas viešojoje erdvėje, neigiamas išvadas pateikė ir Vilniaus regioninė architektūros taryba. Komentatoriai pasidalijo į dvi grupes, vieni piktinosi sužalota architektūra, kiti teigė, kad pagaliau buvo sutvarkytas pastato kampas. Šis ginčas tapo teisiniu klausimu, nes gindami viešąjį interesą Lietuvos architektų rūmai pateikė… Skaityti daugiau
www.paveldosprendimai.lt_1
Kaip ir pagal kokius projektus paspartinti tokio išskirtinio kultūros paveldo objekto, kaip Trakų Vokės dvaras, atstatymą ir ką daryti, kad neišnyktų garsiojo prancūzų architekto ir botaniko Edouardo Francois Andre, XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje kūrusio Lietuvoje parkus, kelias? Lankydamasis Trakų Vokės dvare, Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras su departamento Vilniaus skyriaus specialistais domėjosi, kaip galima būtų paspartinti šio išskirtinio ansamblio rekonstrukciją ir kaip… Skaityti daugiau
Kultūros paveldą rastume kiekviename mieste ir miestelyje. Kartais tai iš toli matomi senų laikų objektai – dvarai, pilys, kulto pastatai, o kartais – mūsų kasdienybėje sutinkami namų apyvokos daiktai ar dekoro elementai. Gerai apsidairęs kiekvienas savo aplinkoje pamatys kultūros paveldą – ir tik nuo mūsų pačių priklauso, koks likimas jį ištiks. Antrus metus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, gegužės 3-4 d. įsikurs „Heritas“ – atvira… Skaityti daugiau
Kauniečiai, išsiilgę Laisvės alėjos rekonstrukcijos pabaigos, nekantriai dairosi ir į joje verdančius istorinio „Romuvos“ kino centro atnaujinimo darbus. Kol ištikimi kino gurmanai mėgaujasi nekomerciniu kinu laikinoje salėje, senajame kino centre bręsta pokyčiai ir plečiasi funkcijos. Norėjosi, kad buvęs reprezentacinis tarpukario Kauno kino centras atgimtų ir išlaikytų savo tapatybę, todėl buvo vengta bet kokių drastiškų, atsitiktinių pokyčių.Asta PRIKOCKIENĖ Bus pritaikytas ir renginiams Kino centro „Romuva“ rekonstrukcijos… Skaityti daugiau
Vilniaus senamiestyje, šalia Mokytojų namų, rengiamas dar vienas statybų projektas – planuojama atstatyti istorinius Oskierkų rūmus, kuriuose 1785–1803 m. veikė pirmasis Vilniaus viešasis teatras. Valstybinė kultūros paveldo komisija akcentuoja, kad yra galimai manipuliuojama įstatymais apibrėžta atkūrimo sąvoka – projektiniai pasiūlymai labiau primena ne atkūrimą, o naują statybą, kurioje atkartojami kai kurie istorinių rūmų elementai. Oskierkų rūmai buvo stipriai apgriauti Antrojo pasaulinio karo metais, o vėliau… Skaityti daugiau
Šv. Jokūbo ligoninės kompleksas, kurį prieš daugiau nei dvejus metus įsigijo „Lords LB Asset Management“ antrinė bendrovė „Orkela“ ir ketino jame statyti 45 mln. vertės biurus bei viešbutį, po šios žinios atsidūrė po didinamuoju stiklu. Paskutinės šios istorijos naujienos – pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kuri veikia šalia Kultūros paveldo departamento (KPD), nustatė naujas vertingąsias Vilniaus Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios, dominikonų vienuolyno… Skaityti daugiau
Minint 2018-uosius – Europos kultūros paveldas metus, dvi Europos profesionalios asociacijos – Europos istorinių pastatų asociacija (EHHA) ir Karališkoji fotografijos draugija (RPS) – skelbė fotografijų konkursą „2018 metų Europos kultūros paveldo fotografas“. Fotografas Andrius Zienius (Lietuva), konkursui pateikęs net 4 įspūdingas Čiobiškio dvaro nuotraukas, pateko į geriausiųjų Europos kultūros paveldo fotografų sąrašą. Gegužės-spalio mėnesiais vykęs tarptautinis konkursas, kuriame dalyvavo atstovai iš 19 šalių, sulaukė ypatingo… Skaityti daugiau
Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja kilo susitikus su Vilniaus miesto gidais. „Uždari kiemeliai Senamiestyje – lyg… Skaityti daugiau
Neabejingųjų paveldui žygiai dėl Polocko g. 52 numeriu pažymėto išskirtinio medinės architektūros namo gali tapti realiais darbais: sostinės valdžia planuoja rekonstruoti Polocko gatvėje esantį išskirtinį, medinės architektūros namą, o atnaujinus jį įveiklinti – įrengti šiuolaikinio meno muziejų-konsultacijų centrą. Vasario 28 d. 18 val. visi kviečiami į Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą (Stiklių g. 4) susipažinti su šiuo projektu ir jo eiga. Diskusijoje-pristatyme bus galima susipažinti su… Skaityti daugiau
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nužengusius miestiečius, jei laiko mašina juos atskraidintų į šiandieną? Apie tai sutikę pasikalbėti Kauno technologijos universiteto (KTU) istorikai sako, kad gatvės istorija –… Skaityti daugiau
Klaipėdoje žymimas jūrinis paveldas. Kaip tai padaryti buvo pradėta galvoti dar pernai. Galų gale nuspręsta įsigyti jūrinio paveldo ženklo idėją. Iniciatyvos ėmėsi uostamiesčio studentai. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto bendruomenė pateikė šešias vizualizacijas, kurios buvo panaudotos realiam ženklui sukurti ir pritaikyti. Jos pristatytos komisijai, išrinksiančiai nugalėtoją. Vizualizacijas taip pat vertino uostamiesčio savivaldybės paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ lankytojai. Į jų balsus komisija taip pat atsižvelgė. Maža… Skaityti daugiau
Nors Lietuva yra maža valstybė, tačiau visuose pasaulio žemynuose gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo tėvynės, pateko į svečias šalis dėl Lietuvai susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių. To, kas prarasta, atgauti praktiškai neįmanoma, tačiau būtina fiksuoti lietuvybės pėdsakus plačiajame pasaulyje – tokiu tikslu veikia Valstybinės kultūros paveldo komisijos sukurta duomenų… Skaityti daugiau
Šiandien vis daugiau kalbama apie moderniąją tarpukario Kauno architektūrą ir apskritai apie to meto miesto kultūrą. Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra – Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ taip pat pasakoja apie šį išskirtinį miesto gyvenimo laikotarpį. Mintimis apie tarpukario Kauno nuotaikas dalijasi vienas iš parodos architektų Matas Šiupšinskas. Kuratorių suformuluota tema diktavo siekį parodyti proveržį, suteikti ekspozicijai ryškumo ir pozityvumo.Matas ŠIUPŠINSKAS Apie ką yra ši paroda? Matas… Skaityti daugiau