Archive | Paveldas

Vienas unikaliausių Europoje Vilniaus senamiestis smalsiems ir besidomintiems istorija lankytojams atveria savo paslaptingus uždarus kiemelius. Sostinės meras Remigijus Šimašius neseniai laiškais pakvietė Senamiesčio gyventojus tapti savo miesto ambasadoriais – atverti uždarus, savitą istoriją pasakojančius kiemelius miesto svečiams ir vilniečiams. Kiemeliuose slypi kelių amžių mūrų, miesto vartų liekanos ir kiti lobiai. Iniciatyva atverti kiemelius idėja kilo susitikus su Vilniaus miesto gidais. „Uždari kiemeliai Senamiestyje – lyg… Skaityti daugiau
Neabejingųjų paveldui žygiai dėl Polocko g. 52 numeriu pažymėto išskirtinio medinės architektūros namo gali tapti realiais darbais: sostinės valdžia planuoja rekonstruoti Polocko gatvėje esantį išskirtinį, medinės architektūros namą, o atnaujinus jį įveiklinti – įrengti šiuolaikinio meno muziejų-konsultacijų centrą. Vasario 28 d. 18 val. visi kviečiami į Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrą (Stiklių g. 4) susipažinti su šiuo projektu ir jo eiga. Diskusijoje-pristatyme bus galima susipažinti su… Skaityti daugiau
Vasario 16-oji pažymėta ne tik Lietuvos Nepriklausomybės atgavimu, tačiau ir kita reikšminga sukaktimi. Lygiai prieš 100 metų lietuvišką tapatybę įgavo Kauno simbolis – Laisvės alėja. Kaip ši gatvė keitėsi metams bėgant? Kokius svarbius įvykius liudijo? Ir kokie pokyčiai nustebintų iš 1919 metų nužengusius miestiečius, jei laiko mašina juos atskraidintų į šiandieną? Apie tai sutikę pasikalbėti Kauno technologijos universiteto (KTU) istorikai sako, kad gatvės istorija –… Skaityti daugiau
www.paveldosprendimai.lt_1
Klaipėdoje žymimas jūrinis paveldas. Kaip tai padaryti buvo pradėta galvoti dar pernai. Galų gale nuspręsta įsigyti jūrinio paveldo ženklo idėją. Iniciatyvos ėmėsi uostamiesčio studentai. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto bendruomenė pateikė šešias vizualizacijas, kurios buvo panaudotos realiam ženklui sukurti ir pritaikyti. Jos pristatytos komisijai, išrinksiančiai nugalėtoją. Vizualizacijas taip pat vertino uostamiesčio savivaldybės paskyros socialiniame tinkle „Facebook“ lankytojai. Į jų balsus komisija taip pat atsižvelgė. Maža… Skaityti daugiau
Nors Lietuva yra maža valstybė, tačiau visuose pasaulio žemynuose gausu lietuviškų ženklų iš skirtingų istorinių laikotarpių. Niekam ne paslaptis, kad nemaža dalis kultūros paveldo turtų, iškilių asmenybių, vėliau kūrusių toli nuo tėvynės, pateko į svečias šalis dėl Lietuvai susiklosčiusių nepalankių istorinių aplinkybių. To, kas prarasta, atgauti praktiškai neįmanoma, tačiau būtina fiksuoti lietuvybės pėdsakus plačiajame pasaulyje – tokiu tikslu veikia Valstybinės kultūros paveldo komisijos sukurta duomenų… Skaityti daugiau
Šiandien vis daugiau kalbama apie moderniąją tarpukario Kauno architektūrą ir apskritai apie to meto miesto kultūrą. Kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra – Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ taip pat pasakoja apie šį išskirtinį miesto gyvenimo laikotarpį. Mintimis apie tarpukario Kauno nuotaikas dalijasi vienas iš parodos architektų Matas Šiupšinskas. Kuratorių suformuluota tema diktavo siekį parodyti proveržį, suteikti ekspozicijai ryškumo ir pozityvumo.Matas ŠIUPŠINSKAS Apie ką yra ši paroda? Matas… Skaityti daugiau
2019 m. gegužės 3–4 dienomis vyks antroji Tarptautinė kultūros paveldo tvarkybos, technologijų ir edukacijos paroda „Heritas“. Šis renginys kartą per metus suburia visus, dirbančius kultūros paveldo srityje ir tiesiog juo besidominčius, kviečia megzti ryšius, bendrauti, bendradarbiauti, pažinti kultūros paveldą per edukacines programas ir kūrybinius užsiėmimus, pritaikytus ir vaikams, ir suaugusiems. Apsilankiusieji „Heritas“ 2019 erdvėse turės galimybę susipažinti su kultūros paveldo srityje dirbančių institucijų ir privačių… Skaityti daugiau
Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkams teikia apie 200 gręžinių. Lietuvos nacionaliniame muziejuje paskaitą apie Gedimino kalno geologinius tyrimus skaitęs fizinių mokslų daktaras teigia, kad pagrindinė nuošliaužų formavosi priežastis yra požeminis vanduo, o kalno saugumą… Skaityti daugiau
2014 metais Ryga tapo Europos kultūros sostine. Vienas iš svarbių sostinės programos elementų – jugendo stiliaus architektūros kaip kultūrinio patirčių turizmo populiarinimas. Rygai puikiai pavyko įgyvendinti šią idėją. Miestas ne tik tapo viena sėkmingiausių Europos kultūros sostinių, bet šiandien, dėka įdėtų pastangų, sulaukia turistų skaičiaus augimo po daugiau kaip 5 procentus kasmet. Kai kas tai vadina „jugendo efektu“ – turistai iš visos Europos plūsta pasižiūrėti… Skaityti daugiau
„Kauno gynybinis paveldas“ – tai mokomasis bei mokslo populiarinimo žanro leidinys, pasakojantis apie Kauno ir Lietuvos praeitį per karybos istorijos bei karinio-architektūrinio paveldo perspektyvą. Dar Naujųjų metų išvakarėse, keliant didžiausią trispalvę Lietuvoje knyga buvo pristatyta virš buvusios Kauno tvirtovės IX-osios baterijos, yra komandinis autorių – prof. Valdo Rakučio ir Ovidijaus Jurkšos darbas. Leidinyje parodoma Kauno raida nuo priešistorinių iki šių laikų, ilgėliau stabtelėjama ties piliakalnių… Skaityti daugiau
Pirmoji pasauliniu mastu pripažinta Lietuvos kultūros vertybė yra Vilniaus istorinis centras, šiais metais švenčiantis įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą 25-tąjį jubiliejų. Ir nenuostabu – šis vaizdingos gamtos apsuptyje išsidėstęs senamiestis, kaip didžios kultūrinės bei istorinės vertės miesto formavimosi pavyzdys, nuo seno žavėjo keliautojus, dailininkus, fotografus. Vilnius iki šiol įdomus ne tik įprastai matomais istoriniais pastatais, jis savyje slepia kur kas daugiau. Gal ne nekiekvienam… Skaityti daugiau
„Tai – sudėtinga, bet iš principo fantastinė profesija. Tai pastovus kūrybinis gyvenimas: tu visą laiką gyveni iliuzijose ir tas iliuzijas perduodi žmonėms“, – taip apie savo pasirinktą karjeros kelią architektūroje kalba garsus Kauno paveldo specialistas Gintaras Prikockis. Daugiausia dėl paveldo objektų, tokių kaip seniausias Lietuvoje veikiantis kino teatras „Romuva“ ar senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, restauracijos žinomas architektas tikina, kad ši profesija – nepaprastai… Skaityti daugiau
Naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, pats įvertinęs Gedimino pilies kalno būklę, žada spartesnius kalno tvarkymo darbus.  Lietuvos nacionalinis muziejus įpareigotas per savaitę Kultūros ministerijai pateikti siūlymus dėl būtinų tyrimų Gedimino kalne atlikimo ir jiems atlikti reikalingų lėšų, sykiu Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų tvarkymo tolesnių darbų planą. Kitame etape šio plano pagrindu turės būti parengta ilgalaikė Gedimino kalno ir Aukštutinės pilies statinių liekanų… Skaityti daugiau
2018 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę pasiekė džiugi žinia – patvirtintas KTU investicijų projektas ir skirtas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimas atnaujinti bei pritaikyti visuomenės reikmėms vieną ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių, KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusą. Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registre įregistruota apie 16400 nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Vienas tokių pastatų – KTU Cheminės technologijos fakulteto A… Skaityti daugiau
Palangos Kurhauzo medinė dalis netrukus įgaus senąjį, daugelio kiek primirštą savo veidą – pagal parengtą restauracijos projektą jau gautas leidimas atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Šiuo etapu atgims Kurhauzo medinės dalies fasadas. Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus teigimu, tai, jog jau netrukus prasidės medinės Kurhauzo dalies restauracijos darbai, yra labai svarbi žinia ne tik palangiškiams, bet ir visai kultūros bendruomenei, kadangi iki šio tikslo… Skaityti daugiau