Archive | Paveldas

XX a. 9 deš. iškilęs Kauno IX forto monumentas, skirtas genocido aukoms atminti, ne kartą yra patraukęs užsienio žinovų akį. Šįkart užsienio mokslininkų-tyrėjų žvilgsnis vėl nukrypo į prieš kelis dešimtmečius iš gelžbetonio kurtą garsų kūrinį. Monumento medžiagos būklei konstatuoti skirtas tyrimas atkreipė dėmesį ir į XX a. statinių reikšmingumą. Objektas – gelžbetonio kūriniai Šįmet sausį pradėto, Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Innovaconcrete“ tikslas – atlikti… Skaityti daugiau
Nuo balandžio 19-osios Gedimino kalno monitoringo sistema nefiksavo jokių didesnių, pavojų keliančių grunto pasislinkimų ar statinių posvyrių. Vyriausybės pasitarime informaciją apie Gedimino kalno būklę pateikęs kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius pažymėjo, kad įgyvendintos visos suplanuotos prevencinės ir neatidėliotinų darbų priemonės, kurios buvo skirtos laikinai stabilizuoti nuošliaužas. „Sutvarkytose kalno nuošliaužų vietose supilta skalda ir gruntas po ja yra stabilūs. Pritaikytos inžinerinės priemonės atlaikė stiprias liepos 13 ir… Skaityti daugiau
Aktyvi nekilnojamojo turto rinkos veikla jau gana seniai pastebima paveldosauginę vertę turinčiuose Lietuvos miestų senamiesčiuose. Bene aktualiausi – Vilniaus senamiesčio stogai, menantys šimtmečius trukusią istoriją, iki šių dienų palikę skirtingų laikotarpių raidos ir autentiškumo ženklų. Vietos veiksnių suformuotas stogų paveldas Vilniaus senamiestis nuo 1994 m. yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą, saugoma šios istorinės miesto dalies visuma, sykiu nevalia užmiršti atskirų jos fragmentų,… Skaityti daugiau
Retas drįstų paprieštarauti, kad restauratorių darbas sudėtingas ir atsakingas ne tik dėl savo specifikos, bet ir dėl neretai įstringančio finansavimo bei ne visuomet pozityvaus visuomenės dėmesio. Paveldotvarka palyginti konservatyvi sritis – naujos medžiagos ar technologijos į restauratorių rankas patenka tik įvertinus jų naudą gaivinamam paveldui. Visgi ne modernios technologijos, o kruopščiai ir be interpretacijų atlikti tyrimai dažnu atveju tampa sėkmingų tvarkybos darbų sąlyga. Atranda naujas… Skaityti daugiau
Struvės geodezinis lankas – maždaug 2820 km ilgio trianguliacijos grandinė, skirta tiksliam Žemės dienovidinio lanko ilgiui nustatyti ir apskaičiuoti pagal geriausiai atitinkančio Žemės formą ir dydį elipsoido parametrus. Trianguliacijos grandinę sudaro trikampių tinklas, kurio viršūnės (punktai) yra įtvirtinti vietovėje geodeziniais ženklais. Struvės geodezinis lankas tęsiasi nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso (Norvegija) Arkties vandenyno pakrantėje ir kerta 10 valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją,… Skaityti daugiau
Birželio mėnesį menininkai Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys meno rezidentūros metu kūrė vaizdo kūrinį „Klaipėdos studija“ – komplimentą unikaliai uostamiesčio architektūrai ir tęstinio projekto „Miesto studijos“ dalį. Idėją grynino kūrybinėse dirbtuvėse Organizuotų kūrybinių dirbtuvių dalyviai buvo kviečiami įsitraukti ir dalyvauti savotiškoje ekskursijoje po Klaipėdą, kurioje susipynę sena ir nauja, tradiciška ir šiuolaikiška, vieša ir asmeniška. Jos metu buvo tyrinėjama Klaipėda ir jos architektūriniai, skulptūriniai ir… Skaityti daugiau
Griaunami, neatpažįstamai rekonstruojami ar yrantys sovietmečiu ir ankstyvaisiais nepriklausomybės metais sukurti statiniai paragino architektų bendruomenę imtis ryžtingesnių veiksmų. Lietuvos architektų sąjunga (LAS) numatė per dvejus metus parengti XX a. pab.–XXI a. pr. vertingos architektūros Lietuvoje sąrašą. Projektas, prie kurio susitelks šio laikotarpio architektūrą tiriantys specialistai, mokslininkai, leis ir susisteminti, išplėsti ankstesnįjį įdirbį. Gesinti gaisrus – ne išeitis LAS pirmininkės Rūtos Leitanaitės teigimu, architektų bendruomenė jau… Skaityti daugiau
2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei. Kaunas yra svarbiausias Lietuvos miestas susijęs su architektūriniu modernizmo palikimu. 1918–1940 metais vykusių procesų materialūs ženklai yra itin svarbi… Skaityti daugiau
Prasideda vieno svarbiausių Vilniaus piligriminių objektų – Aušros vartų – atnaujinimo darbai. Kompleksinius Aušros Vartų koplyčios ir šalia esančios Šv. Teresės bažnyčios tvarkymo darbus planuojama baigti 2020-aisiais. ES Struktūrinių fondų paramą šiam projektui Kultūros ministerija patvirtino dar pernai vasarą, įvertinusi būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms. Per dvejus metus planuojama atnaujinti prastos būklės fasado fragmentus,… Skaityti daugiau
Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės. Tiesa, svarbu tai, jog imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus atvira nuo 7 iki 21 valandos. Gedimino kalno teritorija ir pilies bokštas dėl šlaitų būklės lankytojams buvo uždaryti 2017 m. lapkričio mėnesį. Per šį laiką buvo atlikti esminiai… Skaityti daugiau
Grupė mokslininkų iš Ispanijos drauge su Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytoju Vaidu Petruliu tiria Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklę. „InnovaConcrete“ projekte dalyvaujantys mokslininkai ieško sprendimo, kaip pailginti tokių išskirtinių, gelžbetoninių paveldo statinių amžių bei apsaugoti nuo gamtos negandų. 1984 m. masinių žudynių vietoje iškilo 32 metrų aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti. Šis… Skaityti daugiau
Kaip mūsų kasdienis gyvenimas priklauso nuo sėkmingos nematerialaus kultūros paveldo apsaugos? Kaip susijusios žmogaus teisės ir tvari plėtra? Atsakymų į šiuos klausimus jau netrukus ieškos studentai ir patyrę kultūros paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Rugpjūčio 4–11 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje prasideda 2-oji paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Antrus metus vykstančio edukacinio renginio tikslas – kelti paveldosaugos ir susijusių disciplinų… Skaityti daugiau
Palangos miesto savivaldybei ir Gedimino Jackos šeimai priklausęs Palangos kurhauzas tapo daugiau nei dešimtmetį užsitęsusių teisminių ginčų priežastimi. Dėl šios priežasties iki šiol restauruoti pavyko tik Palangos savivaldybei priklausančią mūrinę kurhauzo dalį. Vyriausybei perėmus medinės Kurhauzo dalies fragmentus ir juos perdavus Palangos miesto savivaldybei – situacija pasikeitė iš esmės. Bendrovės „Lietuvos paminklai“ ir „Pamario restauratorius“ pasirašė Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo sutartį, taigi, prasideda medinės… Skaityti daugiau
Visi suprantame, kokie svarbūs mūsų atsikuriančiai šaliai valstybingumo simboliai, asmenybės ir įvykiai, ypač minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tačiau ar neteks po keliolikos metų klaidžioti po įatmintinimo ženklų chaotišką knibždėlynę, ar sukti galvos, kur ir kaip iškraustyti kai kuriuos simbolius ir atminimo ženklus, o didelė dalis svarbių asmenų taip ir liks nepaminėti? Reaguodama į šią problemą, Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ėmėsi iniciatyvos ir parengė atminties… Skaityti daugiau
Tvarkant paveldo objektus, restauratorius neretai motyvuoja vietos bendruomenių ar bažnyčių kunigų palaikymas. Ne tik moralinis – bažnyčios išsaugojimu suinteresuoti veiklūs kunigai neretai patys renka lėšas altoriui ar kitam elementui restauruoti. Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno statinių ansamblis – ne išimtis. Klebono pastangos ilgainiui virto reikšmingais darbais – šiuo metu pastoliai juosia vieną iš dviejų bažnyčios bokštų. Suprato tvarkybos darbų reikšmę Prieš šešerius… Skaityti daugiau