Archive | Paveldas

2018-ieji Europos Sąjungoje paskelbti Europos kultūros paveldo metais, įprasminant Europos kultūros paveldą kaip atminties, tapatybės, dialogo, sanglaudos ir kūrybiškumo šaltinį. Ši iniciatyva sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu, tad Lietuvoje ypatingas dėmesys bus skiriamas modernizacijos ženklams, ypač modernizmo architektūrai – tuometinės Europos veržlumo ir optimizmo liudininkei. Kaunas yra svarbiausias Lietuvos miestas susijęs su architektūriniu modernizmo palikimu. 1918–1940 metais vykusių procesų materialūs ženklai yra itin svarbi… Skaityti daugiau
Prasideda vieno svarbiausių Vilniaus piligriminių objektų – Aušros vartų – atnaujinimo darbai. Kompleksinius Aušros Vartų koplyčios ir šalia esančios Šv. Teresės bažnyčios tvarkymo darbus planuojama baigti 2020-aisiais. ES Struktūrinių fondų paramą šiam projektui Kultūros ministerija patvirtino dar pernai vasarą, įvertinusi būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms. Per dvejus metus planuojama atnaujinti prastos būklės fasado fragmentus,… Skaityti daugiau
Vilniečiai ir miesto svečiai vėl kviečiami aplankyti Gedimino kalną ir Gedimino pilies bokštą. Pakilti į kalną visi norintys galės istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės. Tiesa, svarbu tai, jog imantis papildomų saugumo priemonių kalno teritorija lankytojams bus atvira nuo 7 iki 21 valandos. Gedimino kalno teritorija ir pilies bokštas dėl šlaitų būklės lankytojams buvo uždaryti 2017 m. lapkričio mėnesį. Per šį laiką buvo atlikti esminiai… Skaityti daugiau
Technonicol
Grupė mokslininkų iš Ispanijos drauge su Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) dėstytoju Vaidu Petruliu tiria Alfonso Vincento Ambraziūno kūrinio, Kauno IX forto skulptūrinio monumento būklę. „InnovaConcrete“ projekte dalyvaujantys mokslininkai ieško sprendimo, kaip pailginti tokių išskirtinių, gelžbetoninių paveldo statinių amžių bei apsaugoti nuo gamtos negandų. 1984 m. masinių žudynių vietoje iškilo 32 metrų aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti. Šis… Skaityti daugiau
Kaip mūsų kasdienis gyvenimas priklauso nuo sėkmingos nematerialaus kultūros paveldo apsaugos? Kaip susijusios žmogaus teisės ir tvari plėtra? Atsakymų į šiuos klausimus jau netrukus ieškos studentai ir patyrę kultūros paveldo specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Rugpjūčio 4–11 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje prasideda 2-oji paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Antrus metus vykstančio edukacinio renginio tikslas – kelti paveldosaugos ir susijusių disciplinų… Skaityti daugiau
Palangos miesto savivaldybei ir Gedimino Jackos šeimai priklausęs Palangos kurhauzas tapo daugiau nei dešimtmetį užsitęsusių teisminių ginčų priežastimi. Dėl šios priežasties iki šiol restauruoti pavyko tik Palangos savivaldybei priklausančią mūrinę kurhauzo dalį. Vyriausybei perėmus medinės Kurhauzo dalies fragmentus ir juos perdavus Palangos miesto savivaldybei – situacija pasikeitė iš esmės. Bendrovės „Lietuvos paminklai“ ir „Pamario restauratorius“ pasirašė Kurhauzo medinės dalies pamatų restauravimo sutartį, taigi, prasideda medinės… Skaityti daugiau
Visi suprantame, kokie svarbūs mūsų atsikuriančiai šaliai valstybingumo simboliai, asmenybės ir įvykiai, ypač minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tačiau ar neteks po keliolikos metų klaidžioti po įatmintinimo ženklų chaotišką knibždėlynę, ar sukti galvos, kur ir kaip iškraustyti kai kuriuos simbolius ir atminimo ženklus, o didelė dalis svarbių asmenų taip ir liks nepaminėti? Reaguodama į šią problemą, Lietuvos architektų sąjunga (LAS) ėmėsi iniciatyvos ir parengė atminties… Skaityti daugiau
Tvarkant paveldo objektus, restauratorius neretai motyvuoja vietos bendruomenių ar bažnyčių kunigų palaikymas. Ne tik moralinis – bažnyčios išsaugojimu suinteresuoti veiklūs kunigai neretai patys renka lėšas altoriui ar kitam elementui restauruoti. Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios ir jėzuitų vienuolyno statinių ansamblis – ne išimtis. Klebono pastangos ilgainiui virto reikšmingais darbais – šiuo metu pastoliai juosia vieną iš dviejų bažnyčios bokštų. Suprato tvarkybos darbų reikšmę Prieš šešerius… Skaityti daugiau
Legendinis kino teatras „Romuva“ rekonstrukcijos lankytojus pasitiks gerokai pasikeitęs. Tarpukario autentika čia derės su naujomis funkcijomis. Be įprastų filmų seansų kino salėje planuojama rengti ir modernaus šokio bei kitų scenos menų pasirodymus. Šiuo metu intensyviai vykstantis „Romuvos“ pastato remontas turėtų būti baigtas dar šiemet, o kitų metų pradžioje planuojama atverti duris žiūrovams. „Tikslią atidarymo datą paskelbsime, kai darbai artės pabaigos link. „Romuva“ remontui uždaryta dar… Skaityti daugiau
Pirmadienį oficialiai pasirašyta fachverkinės architektūros pastatų komplekso tvarkybos darbų rangos sutartis. Parašus padėjo Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas bei rangovo – UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas. „Fachverkinės architektūros kompleksas yra vienas svarbiausių išlikusių kultūros paveldo objektų Klaipėdos mieste. Fachverkinės kultūros statiniai vertinami kaip išskirtiniai, turintys architektūrinę, urbanistinę, istorinę vertę. Deja, atlikus fachverkinio architektūros pastatų statinių būklės įvertinimą, nustatyta, kad fachverkinių pastatų fasadai… Skaityti daugiau
Architektų biuro iš Nyderlandų „Wessel de Jonge Architecten“ partnerio architekto Sanderso Nelisseno atstovaujamas biuras garsėja XX amžiaus pastatų rekonstrukcijomis ir pritaikymu šiandienai. „Prieš kelis dešimtmečius statytas ir techniškai, funkciškai atgyvenęs pastatas gali būti labai vertingas – ir dėl to, kad buvo kažkokių išradimų prototipas, ir dėl savo estetikos, bet bene labiausiai – dėl istorijos, kurią pasakoja“, – sako architektas. Anot S. Nelisseno, tarpukariu suklestėjusio ir… Skaityti daugiau
Vienu iš Kauno miesto simbolių laikomos rotušės laukia reikšmingi pokyčiai. Šią savaitę paskelbto atnaujinimo projekto konkurso užduotyje įvardintas tikslas – pritaikyti neišnaudotas ir lankytojams iki šiol nematytas vietas. „Džiugu, kad ilgai planuoti darbai pajudėjo į priekį. Naujai paskirtas muziejaus direktorius su komanda nuo pirmų dienų didelį dėmesį skyrė reprezentacinio pastato atnaujinimui ir pritaikymui šiandienos lankytojų poreikiams. Kuomet į rotušės patalpas perkėlėme miesto muziejų, žymiai išaugo… Skaityti daugiau
Sostinės Didžiojoje gatvėje esantys Pacų rūmai duris atvėrė po penkerius metus užtrukusių tyrimų, projektavimo, restauravimo ir statybos darbų. Šiandien rūmuose veikia tarptautiniam tinklui „Design Hotel“ priklausantis viešbutis „Pacai“. Projektavo: įmonė „Forma“ Projekto vadovas: Saulius Mikštas Architektai: Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Andrius Zanevičius, Šarūnas Verbus Konstruktoriai: įmonė „SK projektai“, inžinierė Vaida Mikalauskytė Tvarkybos darbai: įmonė „Senojo miesto architektai“ (Diana Sabaliauskienė), įmonė „Atodangos“… Skaityti daugiau
Sostinėje pprasidėjo Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A) komplekso archeologiniai tyrimai, po kurių seks Didžiosios Sinagogos įpaveldinimo kūrybinės dirbtuvės, o vėliau ir teritorijos bei aplinkos sutvarkymas. Buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbi sostinės kultūros paveldo vertybė. Tai buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Rugsėjį, bendradarbiaudama su vietos ir užsienio… Skaityti daugiau
Kokie paveldo išsaugojimo darbai Europoje šiais metais susilaukė daugiausia liaupsių? Europos paveldo kongreso „Sharing Heritage – Sharing Values“ metu, Berlyne buvo įteikti 2018 metų „Europa Nostra“ apdovanojimai. 7 iš 29 vertintų iškiliausių kultūros paveldo apsaugos pasiekimų Europoje triumfavo 4 kategorijose – paveldo restauravimo, tyrimų, privačių asmenų ar organizacijų indėlio ir edukacijos, mokymų bei informacijos sklaidos. Pagrindiniais „Europa Nostra“ apdovanojimais kultūros paveldo restauravimo kategorijoje šįmet pagerbti… Skaityti daugiau