Archive | Paveldas

Gruožio pradžioje pasirodė Lietuvos archeologijos draugijos leidinys „Atgimę piliakalniai“. Jurgitos Viršilienės ir Gintauto Zabielos parengta knyga reprezentuoja išskirtinį Lietuvos paveldą – piliakalnius. Apie 1935-36 m. Lietuvoje buvo žinomas ir saugomas 621 piliakalnis, 2018 m. lapkričio mėnesį jų žinoma jau 926, ir šis skaičius vis dar didėja, pavyzdžiui, 2018 m. identifikuoti dar 5 nežinoti piliakalniai. Piliakalniai – labiausiai matoma ir suvokiama archeologijos paveldo rūšis, viduramžių pilių… Skaityti daugiau
Kultūros paveldo objektų gausa sudaro prielaidas kultūrinio turizmo plėtrai. Kultūrinis turizmas ir jo aktyvus vystymas neleidžia nykti paveldo objektams, yra veiksminga priemonė formuojant šalies gyventojų savimonę ir krašto pažinimą bei įvardinamas kaip efektyvus būdas pristatyti Lietuvą pasauliui ir formuoti jos įvaizdį. Naujausiais Valstybinės kultūros paveldo komisijos duomenimis, kultūros paveldo potencialas Lietuvos turizmo praktikoje nėra visapusiškai įsisavinamas, todėl, rengiant naują ilgalaikę turizmo strategiją, reikėtų apibrėžti ateities… Skaityti daugiau
Ten, kur lipdamas avarinės būklės laiptais iki šiol galėdavo patekti tik Kauno rotušės laikrodininkas, netrukus galės patekti kiekvienas. Po rekonstrukcijos lankytojai galės pakilti į aukščiausią senamiesčio bokštą naujai įrengtais saugiais laiptais. Rotušės bokštas yra aukščiausias Kauno senamiestyje – jo aukštis siekia 53 metrus. Ilgus metus avarinės būklės siaurais, stačių pakopų laiptais į bokštą galėjo patekti tik jo viršuje esančiu laikrodžiu rūpinęsis laikrodininkas. Kad iki šiol… Skaityti daugiau
Reformatų sodo projekto teritorijoje užbaigti archeologiniai tyrimai. Anot tyrimą atlikusių archeologų ir istorikų – tyrimai patvirtino išankstinius istorinius duomenis, o didžiausias atradimas – išlikę pirmosios Reformatų medinės bažnyčios (XVII a. I p.) pamatų fragmentai. „Prieš pradėdami archeologinius tyrimus išsikėlėme tikslus, kuriuos ir įvykdėme – buvo patikslintos buvusių kapinių teritorijos, tvoros, Konsistorijos pastato ribos, aptiktos Šreterių ir Vinholdų koplyčių liekanos ir kaip spėjama, pirmosios Reformatų medinės… Skaityti daugiau
Lapkričio 30 d. Vilniuje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iniciatyva bus pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos. Sutartį pasirašančios šalys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracija. Sutarties tikslas – efektyviai bendradarbiauti saugant povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje Lietuvos teritorijos vandenyse Baltijos jūroje bei… Skaityti daugiau
Aukštosios Fredos dvaras, kurio teritorijoje įsikūręs beveik 100 metų skaičiuojantis VDU Botanikos sodas – netrukus lankytojams atvers puošniausią savo erdvę – restauruotą rotondą. XVIII a. pradėta formuoti Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo bei istorizmo laikotarpio ansamblis. Vertinant pastatų būklę ir siekiant paveldą išsaugoti bei pritaikyti šiandienėms reikmėms, erdvės pažingsniui renovuojamos bei restauruojamos. 2015 m. buvo atlikti centrinio charakteringo dviaukščio, monumentalių formų… Skaityti daugiau
Filmas „Nupučiama siena“ skirtas unikaliam ir pažeidžiamam Kuršių nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, 2000 m. įrašytam į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Filmas inovatyviu būdu pristato Kuršių nerijos kultūrinį fenomeną, siekiant šią ypatingą vietą atskleisti kaip vientisą kultūrinę bei istorinę erdvę. UNESCO vertinimu, Kuršių nerijos išskirtinė visuotinė vertė yra grindžiama persipynusiu gamtos ir žmogaus, jo kultūros, gyvensenos bei tradicijų santykiu. Per ilgus metus susiformavęs žmogaus ir gamtos sambūvis,… Skaityti daugiau
2015 metais Europos paveldo ženklu įvertinta Kauno tarpukario architektūra toliau sėkmingai žengia UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo link. Šįmet startavusi Kauno modernizmo architektūros tarptautinė kilnojamoji paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918-1940 m.“ šią savaitę keliasi į Belgiją. „Per šį laikotarpį prie viešinimo kampanijos lokaliu ir tarptautiniu mastu prisidėjo nemažai institucijų, privačių iniciatyvų ir pavienių asmenų. Parodą lydi Marijos Drėmaitės sudaryta knyga „Optimizmo architektūra“, kurios pagrindinis akcentas… Skaityti daugiau
Specialiai suburta komisija apžiūrėjo ir įvertino Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus, šiuo vizitu buvo galutinai užbaigtas 15 mėn. trukęs projektas. Tvarkant šlaitą problemų neišvengta: dėl prieš porą metų spalio mėn. įvykusios didelės nuošliaužos gerokai pakoreguotos numatytos darbų apimtys, pavojingai atsidengė ne pagal projektą 1998 m. įrengti tvirtinimo elementai – rostverkai (gelžbetoninės sijos). Viso proceso – projekto rengimo ir rangos darbų – metu konsultuotasi… Skaityti daugiau
„Vilniaus Didžioji sinagoga nebuvo tik vienas pastatas. Tai – visas kompleksas, kurį sudarė Didžioji sinagoga, kelios mažesnės sinagogos, pirčių pastatas, biblioteka, net mažas kalėjimas“, – teigia archeologas Justinas Račas, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatysiantis naujausius atradimus, užfiksuotus tiriant teritoriją, kur stovėjo Vilniaus Didžioji sinagoga. Ypatingos reikšmės statinys Šią vasarą J. Račui, dirbant kartu su tarptautine archeologų komanda, buvusioje Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje pavyko aptikti nemažai… Skaityti daugiau
VšĮ Kultūros paveldo akademija kviečia dalyvauti seminare „(Su)žinok ir (pa)naudok“, kuris vyks lapkričio mėn. 20 d. 15 val. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 13). „(Su)žinok ir (pa)naudok“ – edukacinis seminaras nekilnojamojo kultūros paveldo savininkams bei visiems nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimu besidomintiems asmenims. Seminaro programa siekiama paaiškinti ir iliustruoti, kaip metodiškai įvertinti ir atlikti tyrimus planuojant restauravimo / remonto darbus bei išsaugoti autentiškas… Skaityti daugiau
Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT) svarstė plačiai viešojoje erdvėje nuskambėjusį projektą – Gedimino pr. esančio 27 numeriu pažymėto saugomo pastato įstiklinimą – ir pateikė savo išvadas bei rekomendacijas. RAT ekspertai įvertino 1938 m. pastatyto pastato (autoriai architektai Stanislaw Murczynski ir Jerzy Soltan) pirmojo aukšto erdvės įstiklinimo faktinę ir projektinę medžiagą tiek architektūriniu, tiek ir nekilnojamųjų kultūros vertybių aspektu. Jie konstatavo, kad parengtų projektų („Administracinio pastato… Skaityti daugiau
Kuršių nerija ir Vilniaus istorinis centras – UNESCO pasaulio paveldo vertybės, kuriomis Lietuva gali didžiuotis, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas vietos valdytojų indėliui saugant jų išskirtines visuotines vertes. Valstybinei kultūros paveldo komisijai įvertinus Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklą, pastebėta, kad vienas jų neatlieka to, kam buvo įsteigtas, o kitas vykdo daugiau, nei valstybės yra numatyta. Kuršių nerijos nacionalinio… Skaityti daugiau
„Senoji Zapyškio bažnytėlė tikriausiai mums visiems atmintyje iškyla kaip vieniša ir nostalgiška, stovinti didelėje žalioje pievoje“, – sako bažnyčios restauracijos projekto vadovas ir autorius architektas Gintaras Prikockis. Šiandien, restauracijos darbams įsibėgėjus, bažnyčia ne tik naujai atskleidžia istorinius klodus ir jų kaitą, bet ir plačiai atsiveria dabarties įvykiams. Lietuvoje tokias bažnyčias galime suskaičiuoti vienos rankos pirštais. Būtent ji, ko gero, esanti pati unikaliausia, išlaikiusi pirmapradį, kone… Skaityti daugiau
„O kaip dėl per didelio paveldo saugojimo Vilniuje? Na, žinokite, neteko pastebėti tokio reiškinio“, – šypsosi paveldosaugininkė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytoja Jūratė Jurevičienė. Su ironijos bei humoro jausmo nestokojančia, aštresnio žodžio nevengiančia specialiste kalbamės apie Vilniaus miesto tapatumą, paveldosaugos aktualijas, sovietiniu modernizmu besižavinčią jaunąją kartą ir griuvėsius, paliekančius erdvės ateičiai. Koks yra jūsų santykis su Vilniaus miestu?… Skaityti daugiau