Archive | Architektūra

Architektūros įstatymo laukta daugiau nei dešimtmetį. Visą šį laikotarpį vyko jo projektų rengimas, įvairios diskusijos, darbo grupių formavimas ir atnaujinimas. Pasikeitus politinei situacijai, parengti projektai gulėsi į stalčius ir vėl buvo iš jo traukiami. Šįmet jau galima kalbėti apie tai, kokių įvyko pokyčių, praėjus metams po jo priėmimo. Daiva Veličkaitė,Lietuvos architektų rūmų pirmininkė. Šviesą išvydęs įstatymas – 10-ies metų darbo rezultatas. Jei kažkas padaryta netobulai,… Skaityti daugiau
Žinia, kad kėdę ar kitą baldą sukūrė ne baldų dizaineris, o architektas, dažnam kelia nuostabą. Juk architektų darbas įprastai siejamas su pastatų tūrių projektavimu. Visgi tiek architektai, tiek dizaineriai sutinka – kūrybinė sinergija į naudą išeina visiems, o bendrą architektų ir baldų dizainerių darbą lygina su grojimu orkestre. Būna tokių atvejų, kai visai nesvarbu, koks kūrybiškas būsi ar kokių nestandartinių dalykų sugalvosi, užsakovas gali norėti… Skaityti daugiau
Prie Lietuvos architektų rūmų (toliau – Rūmų) veikiančios Vilniaus regioninės architektūros tarybos (toliau – RAT) pirmininkas Tomas Grunskis pateikė atsistatydinimo pareiškimą, kuriuo informuoja, jog nuo gruodžio 31 d. nebeis šių pareigų. Kartu buvo pateiktos ekspertinės išvados dėl trijų spalio ir lapkričio mėn. Vilniaus RAT svarstytų objektų. „Apgailestaudamas turiu pripažinti, kad dėl didelio akademinio ir profesinio krūvio bei turimų visuomeninių įsipareigojimų negaliu tinkamai įvykdyti RAT pirmininkui… Skaityti daugiau
www.rockwool.lt
2018 m., Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos architektų sąjungai finansavus projektą „Virtualus Lietuvo architektūros muziejus-5“, www.archmuziejus.lt žengė žingsnį į ateitį – įamžino tai, kas dar tik bręsta Lietuvoje: architektūros kritiką, tiksliau, mintis apie ją. Architektė, hum. m. dr. Eglė Bazaraitė pakalbino Nepriklausomos Lietuvos architektūros kritikos šauklį, trumpai gyvavusio, bet atmintin įsirėžusio žurnalo „Arkitektas“ sumanytoją ir redaktorių, daugeliui pažįstamą kaip laikraščio „Statybų pilotas“, vėliau evoliucionavusio į… Skaityti daugiau
Automobilių stovėjimo vietų, ypač Lietuvos didmiesčiuose, stygius skatina imtis inovatyvių sprendimų. Šalia didžiųjų verslo ir prekybos centrų ar po jų pastatais įrengiamos įvairaus pobūdžio automobiliams stovėti skirtos teritorijos tampa vis populiaresnės. Statant tokias aikšteles dažniausiai orientuojamasi į kelis pagrindinius dalykus – patogumą, atsiperkamumą ir statinio naudą. O kaip su architektūriniais sprendiniais? Galėtume pasimokyti iš skandinavų, kai net ir mažuose miesteliuose pasirūpinta planingomis ir patogiomis automobilių… Skaityti daugiau
„Minimalizmas chaotiškoje urbanistinėje Vilniaus oro uosto aplinkoje, brėžiantis siaurą ribą tarp architektūros ir skulptūros“, – taip autobusų stotelės projektą pristato architektų biuro Vilniaus architektūros studijos architektas Tomas Noreika. Atsiradus poreikiui Vilniaus oro uoste turėti daugiau automobilių stovėjimo vietų ir autobusų stotelę, buvo suprojektuota daugiau nei 150 papildomų lengvųjų automobilių ir 11 autobusų stovėjimo vietų. Penkios iš vienuolikos autobusų vietų, skirtos tarpmiestiniams autobusams, numatytos po naująja… Skaityti daugiau
Betonas arba gelžbetonis – tūkstantmečius naudojama medžiaga, be kurios šiandien neįsivaizduojamas statybų procesas. Pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiriant ekologijai, architektai ir inžinieriai ima žvalgytis atgal ir vis dažniau į savo kūrybą įtraukia natūralią medžiagą – betoną. Juolab kad ši patikima, laiko patikrinta statybinė medžiaga leidžia išgauti norimas architektūrines formas. Betonas išliko aktualus tūkstančius metų ne tik dėl savo puikių fizinių ir statikos savybių –… Skaityti daugiau
Neseniai visuomenei atvertas Kauno rotušės bokštas – ne vienintelė naujiena ryškiausiam miesto istoriniam pastatui. Paskelbtas rotušės atnaujinimo projekto konkurso laimėtojas, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti unikalų Kauno rotušės pastatą muziejinei funkcijai atlikti. Rotušės pastato atnaujinimo projekte buvo keliamas iššūkis, permąsčius šiuolaikinio miesto rotušės bei muziejaus koncepcijas, pasiūlyti projektą, kuriame nauji architektūriniai sprendimai ir interjero elementai sykiu su būsima ekspozicija sudarytų vientisą ir darnią šiuolaikinę, tačiau… Skaityti daugiau
Mokykla – ne tik institucija su savo personalu ir programomis, bet ir vieta, kur vaikas auga kaip asmenybė ir pilietis. Šiame procese mokyklos architektūra yra ne mažiau svarbus edukacijos įrankis nei knyga, vadovėlis ar kitas informacijos šaltinis, pasitelkiamas mokymo turiniui sukurti. Kokiu metodu vaikai mokysis, kaip bendraus vienas su kitu ir su mokytojais, kaip vyks bendri renginiai – visa tai užprogramuoja pastato architektūra. Idealiuoju atveju… Skaityti daugiau
Lietuvos architektų rūmai apibendrino su Lietuvos kultūros tarybos finansine parama 2018 m. nuveiktus darbus ginant ir užtikrinant architektų autorių teises. Visus metus vykdyta stebėsena parodė, jog gerbiančių ir ignoruojančių architektūrinę autorystę straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje kiekis pasidalina maždaug per pusę – iš 1035 straipsnių apie architektūrą autoriai nurodyti 585 kartus. Atliktas architektų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, jog kita problematiškiausia sritis, kur neminimi architektai, yra reklamos… Skaityti daugiau
Kauno Vienybės aikštės atnaujinimo architektūrinė koncepcija pelnė aukščiausią įvertinimą tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose. Nugalėtoju kategorijoje „Miesto erdvė“ projektą pripažino tarptautinė garsių architektų ir dizainerių komisija. Tai pirmas istorijoje Lietuvoje realizuojamo projekto laimėjimas Vokietijos dizaino tarybos organizuojamame konkurse. „Šis projektas integruoja skirtingus aikštės architektūrinius stilius į nepaprastai šiuolaikišką dizainą – ryškų, jaukų ir traukiantį, kuris visose uždarose bei atvirose aikštės erdvėse sukuria išskirtinai aukštos kokybės gyvenamąją… Skaityti daugiau
Kauno savivaldybės puslapyje paviešinti Kauno Nemuno saloje iškilsiančios „Mokslo salos“ projektiniai pasiūlymai, kurie jau netrukus bus pristatyti visuomenei (Projekto autoriai „Smar Architecture Studio Pty Ltd“ (architektai – F. Jerez, B. Perez De Juan), projektuotojai Lietuvoje – architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai (architektai – G. Natkevičius, D. Kalmatavičius). Projekto vadovas – Tomas Jūras). Projektiniuose pasiūlymuose teigiama, jog projektuojamo pastato architektūra neutrali, pastatas įkomponuotas į Nemuno… Skaityti daugiau
Kauno regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) svarstė „Pramogų ir sporto rūmų „Žalgirio“ arenos daugiafunkcinio vandens sporto centro“ rekonstravimo projektą ir pateikė išvadą, jog projektas sąlyginai atitinka kokybiškos architektūros reikalavimus bei rekomendavo jį tobulinti. „Įvertinus parengto projekto pristatymą galima konstatuoti, kad projekte naudojama šiuolaikinė architektūrinė kalba, siekianti nežymiai keisti gamtinį salos lanšaftą, tačiau reikia pažymėti, kad tokioje svarbioje ir jautrioje miesto vietoje kaip Karmelitų sala,… Skaityti daugiau
Betonas (tiksliau – gelžbetonis) yra viena universaliausių, dinamiškiausių ir labiausiai visame pasaulyje paplitusių medžiagų architektūros istorijoje. Leisdamas architektams ir inžinieriams įgyvendinti kitokias nei anksčiau, įvairesnes pastatų statymo technikas, betonas pakeitė architektūros kryptį iš senųjų stilių, kurių pagrindas – plytos, į modernią. Šis pokytis įvyko prieš šimtą metų, tačiau iki šiol išliko aktualus. Tam, kad galėtume tikrai įvertinti betono kaip modernios architektūrinės medžiagos galimybes ir reikšmę,… Skaityti daugiau
Startavo duomenų bazė „Architektai ir jų kūriniai“. Ruošiantis jos paleidimui jau suskaitmeninta informacija apie 300 architektų kūrybą, kuri apima 4000 kūrinių, iš jų – apie 150 iliustruoti. Tai – Lietuvos architektų rūmų projektas, įgyvendintas pagal Kultūros ministerijos finansuojamą Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą. Projekto tikslas – sustiprinti architektų autorių teisių savipriežiūrą, vykdyti monitoringą, užtikrinantį architektų autorių teisių apsaugą, ir sudaryti sąlygas visuomenei identifikuoti… Skaityti daugiau