Archive | Architektūra

Mokykla – ne tik institucija su savo personalu ir programomis, bet ir vieta, kur vaikas auga kaip asmenybė ir pilietis. Šiame procese mokyklos architektūra yra ne mažiau svarbus edukacijos įrankis nei knyga, vadovėlis ar kitas informacijos šaltinis, pasitelkiamas mokymo turiniui sukurti. Kokiu metodu vaikai mokysis, kaip bendraus vienas su kitu ir su mokytojais, kaip vyks bendri renginiai – visa tai užprogramuoja pastato architektūra. Idealiuoju atveju… Skaityti daugiau
Neseniai visuomenei atvertas Kauno rotušės bokštas – ne vienintelė naujiena ryškiausiam miesto istoriniam pastatui. Paskelbtas rotušės atnaujinimo projekto konkurso laimėtojas, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti unikalų Kauno rotušės pastatą muziejinei funkcijai atlikti. Rotušės pastato atnaujinimo projekte buvo keliamas iššūkis, permąsčius šiuolaikinio miesto rotušės bei muziejaus koncepcijas, pasiūlyti projektą, kuriame nauji architektūriniai sprendimai ir interjero elementai sykiu su būsima ekspozicija sudarytų vientisą ir darnią šiuolaikinę, tačiau… Skaityti daugiau
Lietuvos architektų rūmai apibendrino su Lietuvos kultūros tarybos finansine parama 2018 m. nuveiktus darbus ginant ir užtikrinant architektų autorių teises. Visus metus vykdyta stebėsena parodė, jog gerbiančių ir ignoruojančių architektūrinę autorystę straipsnių Lietuvos žiniasklaidoje kiekis pasidalina maždaug per pusę – iš 1035 straipsnių apie architektūrą autoriai nurodyti 585 kartus. Atliktas architektų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, jog kita problematiškiausia sritis, kur neminimi architektai, yra reklamos… Skaityti daugiau
Kauno Vienybės aikštės atnaujinimo architektūrinė koncepcija pelnė aukščiausią įvertinimą tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose. Nugalėtoju kategorijoje „Miesto erdvė“ projektą pripažino tarptautinė garsių architektų ir dizainerių komisija. Tai pirmas istorijoje Lietuvoje realizuojamo projekto laimėjimas Vokietijos dizaino tarybos organizuojamame konkurse. „Šis projektas integruoja skirtingus aikštės architektūrinius stilius į nepaprastai šiuolaikišką dizainą – ryškų, jaukų ir traukiantį, kuris visose uždarose bei atvirose aikštės erdvėse sukuria išskirtinai aukštos kokybės gyvenamąją… Skaityti daugiau
Kauno savivaldybės puslapyje paviešinti Kauno Nemuno saloje iškilsiančios „Mokslo salos“ projektiniai pasiūlymai, kurie jau netrukus bus pristatyti visuomenei (Projekto autoriai „Smar Architecture Studio Pty Ltd“ (architektai – F. Jerez, B. Perez De Juan), projektuotojai Lietuvoje – architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai (architektai – G. Natkevičius, D. Kalmatavičius). Projekto vadovas – Tomas Jūras). Projektiniuose pasiūlymuose teigiama, jog projektuojamo pastato architektūra neutrali, pastatas įkomponuotas į Nemuno… Skaityti daugiau
Kauno regioninė architektūros taryba (toliau – RAT) svarstė „Pramogų ir sporto rūmų „Žalgirio“ arenos daugiafunkcinio vandens sporto centro“ rekonstravimo projektą ir pateikė išvadą, jog projektas sąlyginai atitinka kokybiškos architektūros reikalavimus bei rekomendavo jį tobulinti. „Įvertinus parengto projekto pristatymą galima konstatuoti, kad projekte naudojama šiuolaikinė architektūrinė kalba, siekianti nežymiai keisti gamtinį salos lanšaftą, tačiau reikia pažymėti, kad tokioje svarbioje ir jautrioje miesto vietoje kaip Karmelitų sala,… Skaityti daugiau
Betonas (tiksliau – gelžbetonis) yra viena universaliausių, dinamiškiausių ir labiausiai visame pasaulyje paplitusių medžiagų architektūros istorijoje. Leisdamas architektams ir inžinieriams įgyvendinti kitokias nei anksčiau, įvairesnes pastatų statymo technikas, betonas pakeitė architektūros kryptį iš senųjų stilių, kurių pagrindas – plytos, į modernią. Šis pokytis įvyko prieš šimtą metų, tačiau iki šiol išliko aktualus. Tam, kad galėtume tikrai įvertinti betono kaip modernios architektūrinės medžiagos galimybes ir reikšmę,… Skaityti daugiau
Startavo duomenų bazė „Architektai ir jų kūriniai“. Ruošiantis jos paleidimui jau suskaitmeninta informacija apie 300 architektų kūrybą, kuri apima 4000 kūrinių, iš jų – apie 150 iliustruoti. Tai – Lietuvos architektų rūmų projektas, įgyvendintas pagal Kultūros ministerijos finansuojamą Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą. Projekto tikslas – sustiprinti architektų autorių teisių savipriežiūrą, vykdyti monitoringą, užtikrinantį architektų autorių teisių apsaugą, ir sudaryti sąlygas visuomenei identifikuoti… Skaityti daugiau
Mediniams namams, pastatams daugelis jaučia dažniausiai pozityvius jausmus – nostalgiją ar simpatiją. Tačiau yra ir kita nuomonė, teigianti, kad medis – atyvenusi medžiaga, tinkama tik sandėliukui suręsti. Ar medinė architektūra yra tik tokia, kokią dažnai piešia stereotipai? Nauja – tai pamiršta sena, ir medis jau kelis dešimtmečius iš naujo sėkmingai plečia savo pozicijas Lietuvos ir pasaulio architektūros scenoje. Tik jis nebe toks kaip prieš šimtmečius.… Skaityti daugiau
Klaipėdos RAT išnagrinėjo viešbučio pastato H. Manto g. 41, Klaipėdoje, rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus ir, atsižvelgdama į išskirtinai svarbioje miesto vietoje esančio pastato apgailėtiną fizinę būklę, nutarė su pastabomis ir rekomendacijomis pritarti projekto sprendiniams. RAT ekspertai autoriams (architektai Simonas Talandzevičius, Mindaugas Leliūga, projekto vadovas Tomas Žiulys), rekomendavo išgryninti pastato fasadų stilistiką, nepaliekant jos suvokimo dviprasmiškumo tarp naujai kuriamos, atkuriamos ar imitacinės architektūros išraiškos. Be to, aiškiai… Skaityti daugiau
Išmaniosios kompiuterinės programos, virtualiosios realybės akiniai, projektų kūrimas ir įgyvendinimas nuotoliniu būdu, galimybės suburti tarptautines kūrėjų komandas neišeinant iš biuro – tai tik keli pranašumai, kuriais išmaniųjų technologinių amžiuje gali džiaugtis projektuotojai. Ar braižymo lenta ir pieštukas pasmerkti tapti muziejų eksponatais? Kalbant apie pačios architektūros kokybę, būtina pažymėti, kad technologijos nesuprojektuos geros architektūros, sudėtingiausias darbas vis tiek tenka žmogui.Tadas BALČIŪNAS Technologijos pačios nekuria Tadas Balčiūnas.… Skaityti daugiau
Nekilnojamojo turto plėtotojus ir architektus vienijančios organizacijos pasirašė dvišalį Kokybiškos architektūros memorandumą, kuris apibrėžia plėtotojų ir architektų darbo principus, siekį laikytis gerosios praktikos bei etikos standartų. Pirmas toks Lietuvos architektų rūmų ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) memorandumas trečiadienį pasirašytas XII-ojo Urbanistinio forumo atidarymo renginyje Vilniuje. Dokumente išskiriamas vystytojo, architekto ir rangovo, kaip pagrindinių projekto iniciatorių, autorių ir įgyvendintojų statusas, pabrėžiama architektūrinių konkursų svarba.… Skaityti daugiau
Kauno regioninė architektūros taryba (RAT) įvertino Šančiuose suprojektuoto pirmojo aukštybinio pastato projektą. RAT vertinimu, jis neatitinka urbanistinio integralumo kriterijaus, ekspertai turi ir kitų pastabų. Daugiabučio gyvenamojo namo A. Juozapavičiaus pr. 139 a. Kaune, projektinius pasiūlymus (autoriai – architektai Tomas Jūras ir Gintautas Natkevičius) išnagrinėjusi RAT pateikė išvadą, jog projektas neatitinka Architektūros įstatyme įtvirtinto urbanistinio integralumo kriterijaus: kriterijaus gairės nenustatytos visai naujai formuojamo Žemųjų Šančių linijinio… Skaityti daugiau
MO muziejaus atidarymas tapo švente ne tik meno kūrėjams ar puoselėtojams – šis projektas įrodė, kad vizionieriška architektūra puikiai dera su konservatyvia, sykiu įkvepiančia senamiesčio aplinka. Pasitelkti pasaulinio garso profesionalai 2015-aisiais pranešta, kad MO muziejaus projektas patikėtas pasaulinei architektūros žvaigždei – Danieliui Libeskindui ir amerikiečių architektų komandai „Studio Libeskind“, įgyvendinusiai ne vieną išskirtinį architektūrinį projektą. Muziejaus steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai, bendradarbiauti kartu su „Studio… Skaityti daugiau
Kas nutinka buvusioms pramonės teritorijoms miestuose? Kokios praktikos jas konvertuojant Lietuvoje ir pasaulyje? Ar pavyksta architektams išlaikyti vietos tapatumą, pramonės architektūros ženklus ir kaip? Buvusių gamyklų transformacija Dar 2010 m. rengiant Vilniaus bendrąjį planą buvo numatyta iki 2015 m. konvertuoti apleistas pramonines zonas, esančias centrinėje miesto dalyje. Tuo metu jų Vilniuje buvo 500 ha, iš jų apie 120 ha – centrinėje miesto dalyje. Galima teigti,… Skaityti daugiau