Archive | Architektūra

Lietuvos architektūra – besikeičianti ir moderni; joje atsispindi šalies kultūros tradicijos ir socialinė bei ekonominė padėtis. Iš pirmo žvilgsnio tai gana deklaratyvus pareiškimas, kurio teisingumą pabandysime įrodyti ne tik šiuo tekstu, bet ir kataloge pateikiamu objektų bei jų autorių sąrašu. Kita vertus, taip abstrakčiai galima apibūdinti kiekvienos šalies pastatytąją aplinką (angl. built environment). Todėl kyla klausimas, kuo išskirtinė Lietuvos architektūra, kurios autoriai vis užtikrinčiau žengia… Skaityti daugiau
Turbūt kiekvienas architektas patvirtintų, kad savo projektuojamuose objektuose siekia įprasminti idėjas, kurios leistų kalbėti apie savitą, išskirtinę, išliekamąją vertę turinčią architektūrą. Tam tikra prasme kūrėjui nuolatos tenka jaustis kompromisų gniaužtuose – pradedant biudžetu, užsakovų reikalavimais ir baigiant įstatymų reglamentais. Pramonės objektų statyba šiame kontekste – apskritai atskira tema. Alfa ir omega – laiko ir lėšų sąnaudos Klausimą, kuo išsiskiria šiuolaikinių pramonės pastatų architektūra, šiandien veikiausiai… Skaityti daugiau
Paprašytas parašyti „Statybai ir architektūrai“ apie architektūrą meno galerijose (1), iš pradžių kiek sutrikau. Mat, viena vertus, galerijos yra vizualios kultūros sklaidos erdvės, taigi, tarsi savaime artimos architektūros laukui, tačiau, kita vertus, Vilniuje nežinau nė vienos naujai pastatytos galerijos (2), o žinomose ryškesnių architektūrinių sprendimų nelabai galėjau prisiminti. Pradėjau mintyse vardyti: „Vartai“, „Niša“, „Arka“, „Tiltas“. Jei ne interjeruose, tai pavadinimuose architektūros tikrai apstu. Tai kodėl… Skaityti daugiau
Technonicol
Marijos Drėmaitės sudarytos knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940“ recenzija (tekstų autoriai – Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė).  Moderniosios Lietuvos projektavimas pirmiausia įvyko tekstuose. Poetinės eilės, tokios kaip 1906-ųjų Maironio „Jaunoji Lietuva“, konstravo terpę jausmui, vedusiam į nepriklausomybę. Melodingi rimai braižė geografines jausmo trajektorijas ir vienijo tautiniam sąmoningumui: „Jau slaviai sukilo. Nuo Juodmario… Skaityti daugiau
Kuršių nerija atsisveikino su dar vienu sovietmečio laikų statybos rudimentu – ilgus metus vaizdingoje pajūrio juostoje vegetavę menkaverčiai statiniai virto stilingu, į natūralų kopų landšaftą darniai įsiliejusiu kurortiniu kompleksu, iškalbingu pavadinimu „Labas, Jūra!“ Milijonų eurų vertės iššūkis Juodkrantėje, Žaliojo kelio 8, užbaigta teritorijos statinių rekonstrukcija yra jau aštuntas „Inreal“ grupės Kuršių nerijoje įgyvendintas projektas, į kurį buvo investuota beveik 9 mln. eurų. Iki konversijos 1,9… Skaityti daugiau
Birželio 14-ąją geriausi Baltijos šalių architektai bus apdovanoti už 2016–2017 m. įgyvendintus projektus, kuriuose buvo naudojamos paprastos ir sudėtingos gipskartonio konstrukcijos. Ilgametes tradicijas tęsiantis konkursas „Sausa statyba architektūroje“ įvyks jau septynioliktą kartą ir šiemet bus papildytas specializuotu nemokamu seminaru „Architektūra ir patalpų akustika“, kuriame pranešimus skaitys 6 akustikos specialistai ir architektai iš Vokietijos, Danijos, Olandijos ir Lietuvos. „Nuo pat pirmojo konkurso, surengto prieš dvidešimt metų,… Skaityti daugiau
Dirbtinio intelekto ir bioenergijos įrenginiai, kvapų ir garsų zonos, iš eksploatuojamo Šepetos durpyno atgabentos natūralios lietuviškos pelkės instaliacija, kūrybinės-eksperimentinės dirbtuvės, ekspedicijos ir leidiniai. Tokiu kompleksiniu projektu, pavadintu „Pelkių mokykla“ (angl. Swamp School), šiemet 16-oje Venecijos architektūros bienalėje prisistato Lietuva. Iki lapkričio 25 dienos veiksianti paviljono erdvė tapo infrastruktūra, talpinančia dizaino, pedagogikos ir meno eksperimentus. Paviljono kuratorių menininkų Nomedos ir Gedimino Urbonų teigimu, egzistencinių, karo ir… Skaityti daugiau
Sostinės savivaldybė pranešė, jog atsižvelgusi į gyventojų ir specialistų aktyvumą – Vilniaus miesto savivaldybės bendrasis planas jau sulaukė  1284 pasiūlymų, o viešo susirinkimo metu planuojama gauti dar naujų,  pratęsia bendrojo plano viešinimą. Pasiūlymus ir toliau galima teikti iki galutinių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių pristatymo viešame susirinkime pabaigos, apie kurio tikslų laiką ir vietą žadama paskelbti vėliau. Įvertinus visus gautus pasiūlymus, bus parengti… Skaityti daugiau
„Jis buvo pavydėtinai gražiai sudėtas, visa galva aukštesnis už kitus, tvirtos, bet elegantiškos stovėsenos. Veidas – visuomet užlietas šviesos. Kalbėjo jis ramiai ir įtaigiai, todėl šalia jo nuolatos būriavosi smalsuoliai ir vaikai. Su juo bendrauti – mėgo visi. Nors… teisybės dėlei reikia pripažinti, kad buvo ir tokių, kurie jo nesuprato, kuriuos erzino jo išskirtinumas, buvo net manančių, kad jis – arogantiškas šmikis.“ Pažvelgę į Lietuvos… Skaityti daugiau
Jei anksčiau baseinai įprastai būdavo stačiakampės dėžės, dabar šiems viešosios paskirties pastatams ieškoma įdomesnių formų ir efektyvesnių sprendimų. Vis dėlto, specialistų teigimu, baseinų architektūroje svarbiau funkcionalumas, o ne išorinė estetika. Baseinų poreikis auga Šiuo metu Vilniuje statomi du baseinai, Klaipėdoje duris atvers naujas baseinas, o dar vienas baseinas ketina iškilti Kauno Nemuno saloje. Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus, yra… Skaityti daugiau
Ar žinojote, kad Laisvės alėjos gimtadienis – 1847 m. vasario 21-ąją? Tą dieną caras Nikolajus I patvirtino Kauno miesto vystymo planą, kuriame, be kitų miesto plėtros sprendimų, buvo numatyta ir platesnė už kitas, bulvaro tipo gatvė, sudaryta iš dviejų važiuojamųjų dalių, atskirtų pėsčiųjų taku. Ši gatvė buvo pavadinta Nikolajaus prospektu ir turėjo tapti formuojamo Naujamiesčio traukos centru bei viso plėtros plano kompozicine ašimi. Kur prasideda… Skaityti daugiau
Kauno gyventojai jau kurį laiką nekantriai stebi – miesto istorija jiems lėmė būti Nemuno krantinės virsmo liudininkais. Vis dar griaunamas miesto vaiduokliu pramintas „Respublikos“ viešbutis, o šalimais duris naujakuriams atvėrė pirmasis naujas krantinės pastatas – septynaukštis verslo centras „Arka“. Anot vieno iš projekto autorių architekto Gintauto Natkevičiaus, akivaizdu, kad šis statinys – pats pirmutinis miesto krantinės proveržis. Gatvė po pastatu Gintautas Natkevičius. Architektas G. Natkevičius… Skaityti daugiau
Verslo centro „Asgaard Keys“ projekto autoriams (architektų biuras „Archinova“ kartu su „PLH Arkitekter“) nereikėjo klaidžioti ieškant būsimų kvartalo architektūrinių gairių. Pastatą teko įkomponuoti nedidukiame sklype, o Šeškinės kalvos reljefas ir modernūs kaimyniniai verslo pastatai vertė ieškoti tarpusavio ryšio laviruojant tarp griežtų ir dinamiškų aplinkinių architektūrinių formų. Su plastišku pirmuoju aukštu Aleksandras Gvildys. Biurų pastato „Asgaard Keys“ projekto ir architektūrinės dalies vadovas Aleksandras Gvildys (įmonė „Archinova“)… Skaityti daugiau
Sako, savo šalyje pranašu nebūsi. Architektūros srityje ši patarlė pasitvirtino ne kartą, užsieniečiui, ypač jei jo vardas žinomas tarptautiniu mastu, eilinį kartą nurungus vietinius architektus projektu, kuris atrodo ir šviežesnis, ir inovatyvesnis, ir geresnis. Kita vertus, netrūksta ir atvejų, kada importuotas projektas kritikuojamas už abejingumą kontekstui, ryšio su vietine kultūra trūkumą. Kiek šiandien aktualus architektūros eksportas? Kodėl vieni architektai smaigsto savo projektais visą žemės rutulį,… Skaityti daugiau
Vilniaus regioninė architektūros taryba, veikianti prie Lietuvos architektų rūmų, išnagrinėjo didelį rezonansą visuomenėje sukėlusį architektų biuro „Archinova“ suprojektuotą viešbučio su konferencijų centru ir biurais prie Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčios bei Lukiškių dominikonų vienuolyno projektą. Taryba, įvertinusi projektą pagal dešimt LR Architektūros įstatyme nurodytų architektūros kokybės kriterijų, pateikė išvadą, jog pasiūlyti sprendiniai jų neatitinka. Išvadoje pažymima, kad iki šiol atliktas darbas gali būti laikomas… Skaityti daugiau