Blog

Smart Light + Buildings. Dirbtinis apšvietimas

Pixabay.com nuotr.

Sparčiai augant šiuolaikinių pastatų skaitmenizacijai ir turint plačių galimybių taupyti energinius išteklius, išmanusis apšvietimas tampa reikšminga tokių pastatų dalimi. Investicijos į dirbtinį apšvietimą atsiperka dėl trijų aspektų: tvaraus projektavimo ir gamybos, maksimalaus vizualinio bei naudojimo komforto ir mažesnių elektros sąnaudų – ekologijos.

Dirbtinis apšvietimas – taupanti išmaniojo pastato struktūros dalis

Šiuolaikiniai išmanieji verslo pastatai orientuoti į darbuotojų komfortą ir pastato taupumą, o pastarasis kriterijus apima ir išlaidas elektros energijai. Pasakodamas apie dirbtinio apšvietimo ypatumus, šviesos dizaineris Antanas Pocevičius atkreipia dėmesį, kad bene labiausiai tokio apšvietimo išmanumas ir pasireiškia būtent energijos taupymo kontekste: „Biuruose, ypač jei jie dideli, ženkliai mažėja išlaidos elektros energijai. Esminis taupumą suponuojantis aspektas yra tas, kad, esant dirbtiniam apšvietimui, darbuotojui palikus darbo vietą ir ilgiau joje nebūnant, šviesa pritemsta arba visiškai užgęsta, o grįžus automatiškai įsijungia.“ Taip pat pašnekovas akcentuoja ir dirbtinio apšvietimo reakciją į natūralią šviesą, patenkančią į patalpas iš lauko. „Šiandien daug verslo centrų turi stiklinius fasadus, tad į tokių pastatų patalpas patenka kur kas didesnis dienos šviesos srautas. Taigi, kai natūralios šviesos yra daugiau, dirbtinė šviesa viduje automatiškai pritemsta arba visiškai išsijungia“, – papildo pašnekovas.

Ekonomiškumas prieš patogumą

Ko labiau siekiama išmaniuoju apšvietimu: ekonomiškumo ar komforto? O gal sėkmingai sujungiami jie abu? Pirmiausia, šnekėdamas apie tvarumą, A. Pocevičius pažymi, kad šią kartelę jau gana aukštai kilstelėjo LED apšvietimas, leidęs kur kas lengviau sureguliuoti šviesos intensyvumą, palyginti su ankstesnėmis populiariomis sistemomis, pavyzdžiui, liuminescencinėmis lempomis. Tad, šviesos sprendimų eksperto teigimu, jei lygintume dirbtinio apšvietimo ekonominį aspektą su LED sistemomis, tai tas skirtumas nebūtų labai ryškus, bet jei su senosiomis sistemomis – tuomet dabar turime didžiulį pranašumą.

Tvarumo kontekste verta paminėti ir BIM projektavimo bei pačios technikos eksploatavimo laikotarpio reikšmę. Apšvietimo dizaineris tampa svarbia projektavimo komandos dalimi. „Apšvietimo išmanumas projektavimo ir panaudojimo etapuose ne tik leidžia taupyti elektros energiją, bet ir tiesiogiai siejasi su šviesos šaltinio tarnavimo laiku, – teigia A. Pocevičius ir papildo: – Pavyzdžiui, liuminescencines lempas išjungiant ir vėl įjungiant, jų tarnavimo laikas trumpėja, nes jis priklauso nuo išjungimo ciklų, o štai kalbant apie LED, tai šio aspekto beveik nelieka – juo dažniau išjungiama, tuo jų tarnavimo laikas darosi ilgesnis.“

Dirbtinis apšvietimas su LED neabejotinai suteikia ir kur kas daugiau galimybių pasiekti vizualinį komfortą. Žinant, koks tempas vyrauja šiuolaikiniuose biuruose, tokio apšvietimo pranašumas itin pasiteisina. Pasak A. Pocevičiaus, šios sistemos padeda darbuotojams negalvoti apie taupymą, t. y. jei žmogus, išeidamas iš darbo, pamiršta išjungti šviesą, sistema tai padarys už jį ir drauge pasirūpins taupumu. „Jei yra įmontuoti judesio, būvio ir šviesos davikliai, tai tokios sistemos padeda efektyviai ir labai patogiai valdyti apšvietimą, atsižvelgiant į individualius žmogiškųjų išteklių poreikius ir aplinkos pokyčius“, – priduria A. Pocevičius.

Apšvietimo komfortas

Akcentuodamas dirbtinio apšvietimo pranašumus, A. Pocevičius pabrėžia, kad komfortas apima ne tik tai, jog galima nebesirūpinti darbo vietoje palikta įjungta šviesa arba kaip taupiau naudoti elektros energiją. Labai reikšmingas ir apšvietimo vizualinis komfortas, o šis priklauso nuo optinių aspektų, kuriuos nepaprastai svarbu parinkti teisingai. „Pavyzdžiui, biuruose populiarios šviesos su matiniais sklaidytuvais, o jie gana ryškiai šviečia ir dažnai vargina akis, jeigu šviesos srautas nėra tinkamai valdomas. Todėl reikia atkreipti dėmesį, kad būtų gerai parinkta ir sureguliuota pati apšvietimo įrangos optika. Tai galėtų būti mikroprizmatis sklaidytuvas su dalinai netiesiogine šviesa arba tam tikri reflektoriai, kurie pašalina akinimą. Nes komfortas yra ne tik tai, kaip valdoma šviesa, bet ir tai, kaip reaguoja regėjimas.

Labai svarbus ir apšvietimo balansas tarp skirtingų patalpos paviršių – stalo, lubų, sienų, taip pat šviesos spektras, spalvų perteikimo indeksas ir kt. Prioritetas turėtų būti teikiamas minkštesnei šviesai, mažesniam kontrastingumui erdvėje, ypač jeigu patalpoje dirbama ilgesnį laiką“, – teigia A. Pocevičius.

Išmanusis dirbtinio apšvietimo valdymas

Šiandien daugelį mus supančių prietaisų, daiktų esame įpratę valdyti, naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis. Jos neaplenkė ir dirbtinio apšvietimo. Kaip pažymi A. Pocevičius, dirbtinio apšvietimo valdymas gali būti labai įvairus: nuo mygtuko, kurį reikia paspausti priėjus, iki personalizuoto valdymo išmaniaisiais telefonais, naudojantis mobiliosiomis programėlėmis. „Išmanusis valdymas suteikia plačių apšvietimo reguliavimo ir valdymo galimybių: nuo šviesos intensyvumo iki šviesos spektro ar spalvų dinaminio keitimo. Pavyzdžiui, galima lengvai ir sparčiai pagal individualius poreikius pritemdyti šviesą, naudojantis „Bluetooth“ ryšiu“, – pranašumus vardija ekspertas.

Atsiperkamumo aspektas

Pasak pašnekovo, išmanusis dirbtinis apšvietimas, jo montavimas reikalauja daugiau investicijų nei įprastas. „Daugiau elektronikos, daugiau komponentų, galimybių, todėl natūralu, kad bendra įrengimo kaina kyla. Bet ilguoju laikotarpiu tai neabejotinai atsiperka, o esamuoju leidžia naudotis privalumais“, – sako A. Pocevičius.

Tiesa, atsiperkamumo laikotarpis yra labai sąlyginis, tad tiksliai įvertinti, kiek jis truks, yra sudėtinga, nes jam įtakos turi nemažai veiksnių, pavyzdžiui, kokios elektros sąnaudos, kokio dydžio pastatas, kokia instaliacija sumontuota. Neabejotinai įtakos turi ir elektros energijos kainos, kurias prognozuoti taip pat sunku. Pastaraisiais metais pastebimas kainų augimas, o joms kylant atsiperkamumas trumpėja. Visgi, pašnekovo teigimu, tai galėtų būti maždaug penkeri metai ar kiek daugiau, priklausomai nuo sistemos sudėtingumo, technikos gamintojo ir pan.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba. Architektūra) | 2019 gruodis.
    data-full-width-responsive="false">

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.