Tag Archives | UNESCO

UNESCO Pasaulio paveldo sunaikinimas gamtinių nelaimių arba karinių konfliktų metu šiomis dienomis tapo ypatingai jautria ir skubių sprendimų reikalaujančia problema. Lenkija, kurios sostinė Varšuva Antrojo pasaulinio karo metu buvo beveik visiškai nušluota nuo žemės paviršiaus, o vėliau atstatyta didžiulėmis vietinių pastangomis, kartu su Pasaulio paveldo centru gegužės pradžioje surengė tarptautinę konferenciją, skirtą pasaulio paveldo atgaivinimo iššūkiams. Pačių svarbiausių paveldosaugos organizacijų – Pasaulio paveldo centro ir… Skaityti daugiau
Saugotinas paveldas – taip pat ir UNESCO lygmeniu – skirstomas į gamtos ar kultūros paveldo objektus bei ištisas vietoves. Sudėtiniai dariniai ar žmogaus paveikti, jo formuoti gamtiniai kraštovaizdžiai taip pat priskiriami kultūros paveldui. Tačiau šiame pranešime norėčiau aptarti Lietuvos urbanistinį paveldą, t. y. miestus. Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra 96 urbanistiniai objektai. Tai – senamiesčiai, istorinės miestų bei miestelių dalys ar kai kurios akivaizdžiai urbanistiniu… Skaityti daugiau
Seimo Kultūros komitete pristatant Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. veiklą akcentuoti opiausi šiandieniai Lietuvos paveldosaugos skauduliai – dvigubų standartų taikymas paveldo tvarkyboje, stagnuojanti paveldosaugos sistema, tarpinstitucinės ir į piliečius orientuotos komunikacijos stygius bei apskaitos problemos. Kultūros paveldo apskaita yra esminis paveldo apsaugos faktorius, lemiantis apsaugos kryptis ir strategiją, elgesį su paveldu ir jo galimybes išlikti, tačiau šiuo metu apskaitos kokybė nėra patenkinama, kas sąlygoja… Skaityti daugiau
Technonicol
Kauno tarpukario architektūra, šiandien vėl atkreipusi į save visuomenės dėmesį, tapo dažna diskusijų tema. O kalbėti išties yra apie ką – Kaunas pradeda ruoštis gauti pasaulinį paveldo pripažinimą. Į UNESCO pasaulio paveldo vardą pretenduoja beveik visa Naujamiesčio teritorija su tarpukario laikotarpio statiniais. Kaunas turi galimybę iš naujo permąstyti beveik prieš šimtmetį išnaudotą istorinį šansą ir numatyti istorijos saugojimo tęsinius. Žanro negrynumas tapo šansu Gintaras Balčytis.… Skaityti daugiau
Kultūros ministerija pranešė iš UNESCO Pasaulio paveldo centro gavusi jungtinės UNESCO / ICOMOS patariamosios misijos ataskaitą dėl planuojamų ir vykdomų statybos darbų Misionierių vienuolyno ansamblyje bei Vilniaus istorinio centro buferinėje zonoje, Konstitucijos prospekte. Patariamoji misija Kultūros ministerijos kvietimu Vilniuje lankėsi praėjusių metų lakpritį. Su visa ataskaita anglų kalba ir jos pagrindinės dalies vertimu į lietuvių kalbą galima susipažinti Kultūros ministerijos internetinėje svetainėje. Jungtinė UNESCO /… Skaityti daugiau
Prisidėdama prie valstybės šimtmečio įprasminimo ir Europos paveldo metų programos, startuoja oficiali projekto „Kaunas 2022“ paveldo programa „Modernizmas ateičiai“. Vasario 2 d., penktadienį, 18 val. Kauno menininkų namuose programos kuratorius Vaidas Petrulis pristatys projekto idėją, viziją ir šiųmečius planus. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė papasakos apie vasario mėnesį savo kelionę po Europos miestus pradėsiančią parodą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“ Programos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis pristatys… Skaityti daugiau
1997 metais, kuomet Rygos istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, senamiesčio tvarkyme buvo pastebėta daug problemų. Istoriniai pastatai ir jų autentiškumas buvo naikinamas, būta daug nesusikalbėjimo tarp paveldosaugininkų, investuotojų bei Rygos miesto savivaldybės. Todėl siekiant išsaugoti pasauliniu mastu svarbią vietovę buvo nutarta, kad yra reikalingas griežtas įstatymas, pritaikytas išskirtinai Rygos istorinio centro apsaugai. 2005 m. įsigaliojęs Rygos istorinio centro išsaugojimo ir apsaugos… Skaityti daugiau
Vilniuje lankėsi tarptautinės UNESCO/ICOMOS misijos Vilniuje ekspertai Paul Drury (UK) ir Burcu Ozdemir (FR). Jie, kartu su sostinės meru, aptarė reikšmingas darniam miesto vystymuisi teritorijas, supažindino su Vilniaus kultūros paveldo apsaugos politika. R. Šimašius pristatė Vilnių kaip labiausiai augantį miestą visame regione, sostinės patrauklumą ir atvirumą geroms idėjoms, miestą, kuris dėl kultūros paveldo atsinaujina, auga ir įgauna XXI a. sostinės veidą, o vyriausiasis miesto architektas… Skaityti daugiau
Viena ypatingiausių ir gražiausių vietų Lietuvoje – Neringa – yra ir vienas didžiausius iššūkius keliančių regionų. Įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą už unikalų žmogaus ir gamtos sukurtą kraštovaizdį, Neringa kaskart kelia klausimų, kaip elgtis su tuo kraštovaizdžiu, norint plėsti verslą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ar kurti viešąsias erdves bei visuomeninius pastatus. Griežtas saugojimas ir draudimai viskam, kas nauja, Neringą gali paversti negyvu užkonservuotu eksponatu.… Skaityti daugiau
Remdamasi Paveldo komisijos ekspertiniais siūlymais Seimo narių iniciatyvinė grupė įregistravo Teritorijų planavimo įstatymo pataisą, numatančią teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintos tvarkos netaikyti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų objektų ir vietovių teritorijų planavimui. Paveldo komisijos nuomone, ši pataisa užkirstų kelią galimam paveldo žalojimui. Paveldo komisija konstatuoja, jog Lietuvoje vis dar susiduriama su esmine problema, kuomet stinga pakankamo bendradarbiavimo su visuomene, neįsiklausoma į piliečių nuomonę… Skaityti daugiau
Vilnius tapo UNESCO įgyvendinamo projekto „Pasaulio paveldo pėdsakais Europos Sąjungoje“ dalimi. UNESCO Lietuvą vienintelę iš Baltijos šalių pakvietė tapti vieno teminių Europos Sąjungos valstybes jungiančių maršrutų dalyve. Šis projektas svarbus šalies žinomumui didinti – kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių UNESCO paveldo objektais Vilniuje esantys turistų traukos centrai bus viešinami net ir tokiose tolimose rinkose kaip Kinija ir JAV. Lietuvos sostinė kartu su kitomis šešiomis ES… Skaityti daugiau
Krokuvos ICE Kongresų centre, 41-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu, atidaryta fotografijų paroda „Kaunas 1919–1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo” (ang. „Kaunas 1919–1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”), kurios autoriai Gintaras Balčytis ir Gintaras Česonis. Paroda – puiki galimybė supažindinti UNESCO pasaulio paveldo specialistus, ekspertus bei visą tarptautinę bendruomenę su Kauno modernizmo architektūros vertėmis, pristatyti Lietuvos siekius pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į… Skaityti daugiau