Tag Archives | „Reikia architekto“

Rudens melancholiją atneša ne tik dargana, bet labiausiai – sutemos, apsupančios miestus nuo popietės iki kitos dienos vėlyvo ryto. Tačiau ne visiems tamsa kelia depresiją. Atvirkščiai – ji tampa scena kvapą gniaužiančiam urbanistinio apšvietimo menui. Šviesos menininkai architektūros objektus – pastatus, reljefo formas, fontanus, parkus, netgi infrastruktūros statinius – tiltus, stulpus – paverčia fantastiškomis švytinčiomis figūromis, judančiais paveikslais. Miesto veidas tampa absoliučiai kitoks nei dieną.… Skaityti daugiau
Sakoma – savo šalyje pranašu nebūsi. Architektūros srityje ši patarlė pasitvirtina ne kartą. Užsieniečiui, ypač jei jo vardas žinomas tarptautiniu mastu, eilinį kartą nurungus vietinius architektus projektu, kuris atrodo ir šviežesnis, ir inovatyvesnis, ir geresnis. Kita vertus, netrūksta ir atvejų, kada „importuotas“ projektas kritikuojamas už abejingumą kontekstui, ryšio su vietine kultūra trūkumą. Kiek šiandien aktualus architektūros eksportas? Kodėl vieni architektai smaigsto savo projektais visą žemės… Skaityti daugiau
Viena ypatingiausių ir gražiausių vietų Lietuvoje – Neringa – yra ir vienas didžiausius iššūkius keliančių regionų. Įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą už unikalų žmogaus ir gamtos sukurtą kraštovaizdį, Neringa kaskart kelia klausimų, kaip elgtis su tuo kraštovaizdžiu, norint plėsti verslą, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę ar kurti viešąsias erdves bei visuomeninius pastatus. Griežtas saugojimas ir draudimai viskam, kas nauja, Neringą gali paversti negyvu užkonservuotu eksponatu.… Skaityti daugiau
Kalbantis su užsienio kolegomis apie architektūrą, dažnai tenka išgirsti klausimą – o kaip šiuolaikinė Lietuvos architektūra atrodo Europos kontekste? Kur po 26 metų nepriklausomybės esame – pirmoko ar lygiaverčio kolegos lygyje? Šiemet vasaros pradžioje įvykęs Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo Mies van der Rohe prizo renginys davė objektyvų atsakymą: geriausi Lietuvos architektūros pavyzdžiai savo kokybe nenusileidžia kitiems – europietiškiesiems. Ankstesnėse „Reikia architekto“ laidose buvo kalbinami Mies… Skaityti daugiau
Architektūra, kurianti ir miesto veidą, ir lemianti, kaip mieste veiks visuomeninis gyvenimas, kaip plėsis ekonomika ir net kokioje aplinkoje gyvens kiekvienas iš mūsų, iki šiol neturėjo padorios vietos valstybiniuose teisės aktuose. Tuose, kurie kažkiek reguliavo architektūrą, buvo kalbama apie fizinius architektūros parametrus – kokybiškos architektūros teisės aktais nebuvo reikalaujama. Viskas pasikeitė šią vasarą, Seimui priėmus Architektūros įstatymą. Jame minima, kokius kriterijus turi atitikti architektūra, kad… Skaityti daugiau
Vilniaus miestas gali džiaugtis prognozėmis, kad ateinantį dešimtmetį jo gyventojų skaičius iš esmės nekis, tai yra, nemažės. Tačiau kinta tų pačių gyventojų rūpesčiai ir lūkesčiai, jų elgesys mieste, sostinėje veikiantis verslas ir investicijos taip pat keičiasi, reaguodamos į pasaulines tendencijas. Todėl prieš dešimtmetį sukurti miesto valdymo planai turi keistis taip pat. Neseniai visuomenei buvo pristatyta nauja Vilniaus miesto Bendrojo plano koncepcija. Taigi, kokia sostinė ateityje… Skaityti daugiau
Kas dvejus metus Europos ir viso pasaulio architektūros mylėtojai laukia žinios – kam atiteks Europos šiuolaikinės architektūros „Oskaras“ – Mies van der Rohe prizas? Kas bus tas naujas, per pastaruosius dvejus metus sukurtas pastatas, atspindintis Europos architektų kūrybiškumą, naujausias tendencijas, iš kurio bus galima pasimokyti? Iki šiol tokių kelrodžių vardai buvo suteikti svarbiems visuomeniniams, kultūriniams pastatams, stebinantiems originalia, drąsia ar subtilia šiuolaikiška architektūra: filharmonija Ščecine,… Skaityti daugiau
Ar architektūra gali įprasminti skausmingus istorinius įvykius be patoso, bet giliai? Kaip ji gali išsaugoti istorinę aplinką ir suteikti jai visiškai naują naratyvą? Toks pavyzdys – vienu geriausių pastarųjų dvejų metų architektūros kūrinių Europoje pripažintas Katynės muziejus Varšuvoje, Lenkijoje. Neseniai pastatas, skirtas Katynės žudynėms atminti, šis muziejus įvardintas vienu iš penkių prestižinio Mies van der Rohe – Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimų – finalininkų. Prieš beveik… Skaityti daugiau
Visos amžinos statybos kažkada baigiasi. Net ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Tiesą sakant, aštuoneri metai Lietuvos Nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijos atrodo kaip minutė, palyginus su faktu, kad Rygoje Nacionalinės bibliotekos pagal architekto Gunaro Birkertso projektą kūryba ir statybos truko beveik 30 metų. Latviai ledkalniu miestovaizdyje vadinamu statiniu didžiuojasi kaip viena šiuolaikiškiausių bibliotekų regione. Ar jai nusileis lietuviškoji? Po rekonstrukcijos greta Seimo rūmų esanti biblioteka iš išorės… Skaityti daugiau
XX amžiaus antroje pusėje visos Sovietų Sąjungos miestus užpildė vienodi, kartotiniai gyvenamieji rajonai, viešieji pastatai, industriniai kvartalai. Tačiau Lenkijoje šiems centrinės valdžios vykdomiems projektams radosi atsvara: sovietinio režimo įtakai nepasidavusi giliai katalikiška visuomenė visus tuos dešimtmečius nenuilstamai statė bažnyčias. Tarp Antrojo pasaulinio karo ir Sovietų sąjungos žlugimo Lenkijoje iškilo keli tūkstančiai šventovių, kurios savo architektūrine išraiška bei užmojais verčia ir stebėtis, ir gūžčioti pečiais, ir… Skaityti daugiau
Gimęs ekonominio ir socialinio lūžio XX amžiuje laikotarpiu, kai pasaulyje įsigalėjo ir šiandieną apibrėžiančios kapitalizmo, globalizacijos tendencijos, informacinių technologijų plėtra, postmodernizmas tapo savotiška idėjine revoliucija visose kūrybinėse srityse. Nepretenduojanti į tobulybę, klasikinius architektūros principus ir elementus interpretuojanti ironiškai, eklektiška postmodernizmo architektūra savo laiku buvo vertinama kontroversiškai. Tiesą sakant, šiandien šis požiūris ne ką pozityvesnis. Valstybės, visuomenės brangina ir žavisi senoviniais pastatais ir senamiesčiais, pastarąjį dešimtmetį… Skaityti daugiau
Po penkerių metų Kaunas atsivers Europai nebe kaip Laikinoji, o Šiuolaikinė sostinė – toks yra paraiškos, atnešusios Kauno miestui Europos kultūros sostinės 2022 metais titulą, moto. Europos kultūros sostinės projektas, iš pradžių skirtas Europos kultūrinei įvairovei pabrėžti, ilgainiui įgijo svorį kaip neeilinė proga gerokai stumtelti pirmyn miesto kultūrinę, socialinę ir ekonominę plėtrą. Beveik visi Europos kultūros sostinėmis tapę miestai ne tik „perkrovė“ savo ekonomiką, socialinius… Skaityti daugiau