Tag Archives | Paveldosauga

Kultūros ministerija pranešė pradedanti kultūros paveldo apsaugos sektoriaus reformą. Vyriausybė pritarė parengtiems Kultūros paveldo apsaugos institucinės pertvarkos metmenims ir artimiausiu metu reformos gairės bus pateiktos konsultacijoms su kultūros paveldo specialistais, visuomene, verslo organizacijomis. Vyriausybės programos veiksmų plane numatytas Integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modelis bus parengtas iki šių metų pabaigos. „Lietuvai reikia tokios kultūros paveldo apsaugos sistemos, kuri užtikrintų valstybės istorijai svarbių objektų tinkamą priežiūrą… Skaityti daugiau
Seimo Kultūros komitete pristatant Valstybinės kultūros paveldo komisijos 2017 m. veiklą akcentuoti opiausi šiandieniai Lietuvos paveldosaugos skauduliai – dvigubų standartų taikymas paveldo tvarkyboje, stagnuojanti paveldosaugos sistema, tarpinstitucinės ir į piliečius orientuotos komunikacijos stygius bei apskaitos problemos. Kultūros paveldo apskaita yra esminis paveldo apsaugos faktorius, lemiantis apsaugos kryptis ir strategiją, elgesį su paveldu ir jo galimybes išlikti, tačiau šiuo metu apskaitos kokybė nėra patenkinama, kas sąlygoja… Skaityti daugiau
Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT) savo iniciatyva skyrė du posėdžius itin svarbiam klausimui – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Vilniaus senamiesčio tvarkymo plano (STP) sprendinių analizei. Tarybos išvados ir rekomendacijos buvo pateiktos Kultūros paveldo departamentui ir VĮ „Lietuvos paminklai“. Vilniaus RAT teigia, kad pateiktas STP negali būti priimamas ir tvirtinamas – jis privalo būti koreguojamas, o trūkumai – šalinami. RAT vertinimu,… Skaityti daugiau
Technonicol
Kultūros paveldo departamentas pranešė, kad jau parengti Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – tvarkymo plano – sprendiniai. Planavimo pagrindu tapo KPD direktoriaus 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymas „Dėl Vilniaus senamiesčio (nekilnojamosios kultūros vertybės kodas 16073, buvęs kodas U1P) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (su vėlesniu pakeitimu) (toliau – specialusis planas). Planavimo tikslas – užtikrinti Vilniaus senamiesčio ir… Skaityti daugiau
1997 metais, kuomet Rygos istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, senamiesčio tvarkyme buvo pastebėta daug problemų. Istoriniai pastatai ir jų autentiškumas buvo naikinamas, būta daug nesusikalbėjimo tarp paveldosaugininkų, investuotojų bei Rygos miesto savivaldybės. Todėl siekiant išsaugoti pasauliniu mastu svarbią vietovę buvo nutarta, kad yra reikalingas griežtas įstatymas, pritaikytas išskirtinai Rygos istorinio centro apsaugai. 2005 m. įsigaliojęs Rygos istorinio centro išsaugojimo ir apsaugos… Skaityti daugiau
Lietuvoje vis dar susiduriame su esmine problema, kuomet stinga bendradarbiavimo su visuomene, neįsiklausant į piliečių nuomonę vienu ar kitu su kultūros paveldo apsauga susijusiu klausimu. Valstybinė kultūros paveldo komisija, atsižvelgdama į šias aktualijas, Seimo priimtą rezoliuciją ir tarptautinio forumo rezultatus, kreipėsi į Vyriausybę prašydama pradėti prisijungimo prie Kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvencijos (Faro) procedūras, kas padėtų įgyvendinti skaidresnę, pažangesnę, į piliečius orientuotą paveldo apsaugos… Skaityti daugiau
Lietuvoje tik ką įvyko tarptautinis forumas „Faro konvencijos principai ir urbanistinio paveldo apsauga“. Susirinkę specialistai sutarė, jog Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencija suteikia platformą paveldo vadybai, kuri padeda įtraukti bendruomenes į sprendimų priėmimą paveldosaugoje bei nustato gaires, kaip reikėtų bendradarbiauti visoms suinteresuotoms šalims siekiant konstruktyvaus dialogo. Renginio metu gerąja patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Europos Tarybos ekspertai, konvenciją jau pasirašiusios ir ratifikavusios šalys (Suomija,… Skaityti daugiau
Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą. Paveldo komisija kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama pateikti duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2016 m. Į šį prašymą… Skaityti daugiau
Paveldosaugininkai dažnai tapatinami su baudžiamosios institucijos atstovais. Bent jau kylančiuose ginčuose su nekilnojamojo turto plėtotojais. Bent jau taip buvo prieš keletą metų. Ar pasikeitusi dabar situacija, ar projektų plėtotojai nebesiskundžia bekompromisiu saugojimu? Panašu, kad čia situacija pasikeitusi. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Kultūros paveldo departamentu, įgyvendinami projektai bendradarbiaujant paveldosaugininkams su plėtotojais, naujam gyvenimui prikeliami istoriniai objektai. Tačiau viešojoje erdvėje iškilo… Skaityti daugiau
Gruzijoje vykusiuose Kultūros paveldo vertės pagrindų visuomenei (Faro) konvencijai skirtuose darbiniuose susitikimuose dalyvavo ir Lietuva. Kad dalyviai geriau suprastų dokumento pagrindines idėjas, jie turėjo galimybę aplankyti istorines Gruzijos gyvenvietes ir jų vietos bendruomenes, taip pat dalyvauti kūrybinėsee dirbtuvėse. Diskusijų metu akcentuota, kad Faro konvencija – žmonės ir jų įtraukimas į paveldo apsaugą, gyventojams svarbios vietos, pasakojimų įvairovė ir, svarbiausia, visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas. Lietuvai, kuri… Skaityti daugiau
Valstybinė kultūros paveldo komisija, atsižvelgdama į pastaruoju metu paveldosaugos sistemoje vykstančius prieštaringus procesus, sulaukiančius neigiamo visuomenės dėmesio, kartu su Seimo Kultūros komitetu ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, vienijančia miestų ir kaimų vietos bendruomenes, organizuoja forumą „Viešoji komunikacija ir bendruomenių vaidmuo saugant kultūros paveldą“. XX a. pr. Atėnų chartija atkreipė dėmesį, jog patikimiausias garantas norint išsaugoti kultūros paminklus ateičiai yra pačių konkrečios vietovės žmonių pagarba… Skaityti daugiau
Neringa yra viena iš unikaliausių Lietuvos urbanistinių vietovių, esanti Kuršių nerijos teritorijoje. Kuršių nerija įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir kasmet sulaukia daugybės turistų ir lankytojų. Šįmet minint ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto (Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių taryba) įkūrimo 25-metį, Nidoje inicijuojamas architektūrinis įvykis, kuris, kaip skelbia jo organizatoriai, turėtų išprovokuoti atvirą geriausių Lietuvos specialistų diskusiją apie „Gyvenimą prie vandenų“. Svarbiausias šios diskusijos leitmotyvas… Skaityti daugiau