Tag Archives | Modernizmas

Tomo S. Butkaus monografijos „Architektas Arnas Dineika“ pristatymas Architektas Arnas Dineika – renesansinio tipo asmenybė ir europinės dimensijos lietuvių kūrėjas. Tai vienas svarbiausių pokarinio Lietuvos modernybės projekto architektų – greta Vytauto Edmundo Čekanausko, brolių Nasvyčių, Nijolės Bučiūtės, Justino Šeiboko, Vytauto Dičiaus, Alfredo Gyčio Tiškaus ir kitų. A. Dineikos indėlis į sovietmečiu sukurtos architektūros ekspoziciją – kelios dešimtys pramoninės paskirties objektų, tarp kurių dar funkcionuojanti Šiaulių… Skaityti daugiau
Dvi moderniąją architektūrą ir miestą apmąstančias knygas „Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės“ ir „Rethinking Modernism and the Built Environments“ pristato jų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros profesorius Almantas SAMALAVIČIUS. Pokyčių priežastys Knygą „Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės“ (Vilnius: Kultūros barai, 2017, 192 p.) sudaro šešiolika architektūros ir urbanistinės kritikos straipsnių, kuriuos su nedidelėmis… Skaityti daugiau
Kas dvejus metus Europos ir viso pasaulio architektūros mylėtojai laukia žinios – kam atiteks Europos šiuolaikinės architektūros „Oskaras“ – Mies van der Rohe prizas? Kas bus tas naujas, per pastaruosius dvejus metus sukurtas pastatas, atspindintis Europos architektų kūrybiškumą, naujausias tendencijas, iš kurio bus galima pasimokyti? Iki šiol tokių kelrodžių vardai buvo suteikti svarbiems visuomeniniams, kultūriniams pastatams, stebinantiems originalia, drąsia ar subtilia šiuolaikiška architektūra: filharmonija Ščecine,… Skaityti daugiau
Technonicol
Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Chaimo Frenkelio vilos kompleksas – vienas iš nedaugelio Lietuvos moderno architektūros pavyzdžių ne tik Šiaulių krašte, bet ir visoje Lietuvoje. Kompleksą sudaro Chaimo Frenkelio gyvenamasis namas–vila, secesijos stiliaus fontanas ir parkas, išsiskiriantis plastiškais secesinių linijų takais. Šią vasarą parko erdvėje savo vietą surado mažosios architektūros objektas – sūpynės. Netrukus lankytojai išvys ir originalius parko fontano fragmentus. Jau ne vienerius metus… Skaityti daugiau
„Naivu manyti, kad, ištrynę materialiuosius sovietmečio pėdsakus, panardinsime visuomenę į kolektyvinę amneziją“, – tvirtina architektūrologas Vaidas Petrulis. Pasak jo, šiandien svarbu neužsimerkti prieš Vilniaus sovietinio modernizmo architektūrą, iškilusią 7–8 dešimtmetyje, tačiau stengtis suvokti jos vietą tiek miesto panoramoje, tiek kiekvieno mūsų kasdienybėje. Artėjant antrus metus iš eilės vyksiančiam atviros architektūros savaitgaliui „Open House Vilnius“ (balandžio 23–24 dienomis) su architektūrologu kalbamės apie įdomiausius sovietmečiu statytus sostinės… Skaityti daugiau
Tikriausiai mažai kas ginčytųsi, jog išskirtiniai istoriniai pastatai – bažnyčios, universitetai, dvarai, senų gyvenamųjų namų kvartalai – vieni pagrindinių elementų, formuojančių savitą, istoriją atspindintį Lietuvos miestų veidus. Tačiau, paklausus, ar tuose veiduose turėtų ryškėti ir sovietinės okupacijos metais iškilę pastatai, tikėtina, kad teigiamai atsakytų tik nedaugelis. Žiniasklaidoje pasirodžius žiniai apie kompanijos LIDL planus Vilniuje, Giraitėje esantį Kelių policijos pastatą nugriauti ir vietoje jo statyti prekybos… Skaityti daugiau
Nerimstant diskusijoms dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos pastato Giraitės gatvėje išsaugojimo, „Vilniaus architektūros gido“ komanda kviečia nelaukti, kol 5,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas bus nugriautas, o burtis ir fotografuotis bei fotografuoti 1985 metais architektų Kęstučio Pempės ir Gyčio Ramunio suprojektuotą pastatą, vadinamąjį lietuviškojo postmodernizmo grynuolį. Šiuolaikinė architektūra civilizuotame pasaulyje pripažįstama reikšminga kultūros dalimi, tačiau Lietuvoje per aplaidumą ir formalų pareigų valstybinėse institucijose vykdymą, pastatas… Skaityti daugiau