Tag Archives | Kultūros paveldo departamentas

Kultūros paveldo departamentas pranešė, kad jau parengti Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – tvarkymo plano – sprendiniai. Planavimo pagrindu tapo KPD direktoriaus 2008 m. lapkričio 5 d. įsakymas „Dėl Vilniaus senamiesčio (nekilnojamosios kultūros vertybės kodas 16073, buvęs kodas U1P) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (su vėlesniu pakeitimu) (toliau – specialusis planas). Planavimo tikslas – užtikrinti Vilniaus senamiesčio ir… Skaityti daugiau
Tik ką nuskambėjus plojimams dėl būsimojo Lukiškių aikštės memorialo, kurį sukūrė Andrius Labašauskas, ir kuris Lukiškių aikštėje simbolizuotų partizanų bunkerį, įsikišo paveldosaugininkai. Kultūros paveldo departamentas priminė, kad galiojančiame ir viešame Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte, kuriuo nustatytos Lukiškių aikštės (unikalus kodas 10371, Kultūros vertybių registras) vertingosios savybės, viena iš saugomų vertingųjų savybių įvardintas šios istorinės aikštės lygus reljefas. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kultūros… Skaityti daugiau
Kultūros paveldo departamentas (KPD) pranešė apgailestaujantis, jog Aplinkos ministerija bando grubiai manipuliuoti visuomenės nuomone dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) tvarkymo plano korektūros, o atskiri pareigūnai verčiami pažeisti įstatymą, dėl ko nukentės tiek valstybė, tiek jos piliečiai. „Visame šiame teisiniame chaose yra pamirštamas Lietuvos pilietis, kuris teisėtai įsigijo būstą ir nori saugiai gyventi Lietuvoje. Kartais tiesiog norisi garsiai surikti: atsikvošėkime, Lietuvos valstybė nyksta, žmonės išvažiuoja… Skaityti daugiau
Seniausioje Kauno Senamiesčio dalyje, 6-ąjį kvartalą ribojančių Daugirdo ir Muziejaus gatvių sklype, vykdomi archeologiniai tyrimai, pranešė Kultūros paveldo departamentas. Lietuvos jėzuitų provincija sklype yra numačiusi įgyvendinti daugiafunkcio pastato statybas, todėl archeologiniai tyrimai šioje vietoje yra vienas iš svarbiausių paveldosaugos reikalavimų. Archeologinius tyrimus vykdo įmonė „Statybų archeologija“. Kauno Senamiesčio 6-tojo kvartalo teritorija kultūrinių sluoksnių išlikimo laipsniu – unikali Kauno Senamiestyje. 1992 m. atliktų archeologinių tyrimų metu… Skaityti daugiau
Pradėti vykdyti vyskupo Motiejaus Valančiaus namo Varniuose išorės darbai. Šiemet ketinama restauruoti cokolinę pastato dalį, sutvarkyti pastato fasadą ir prie jo esančius priestatus. Kiti darbai bus tęsiami kitąmet. Vyskupo Motiejaus Valančiaus namo tvarkybos darbams Kultūros paveldo departamentas t iš Žemaičių krikšto programos skyrė 92,56 tūkst. eurų. Pagal Telšių rajono savivaldybės lėšomis įmonės „Atamis“ parengtą tvarkybos darbų projektą (projekto vadovas – Algirdas Žebrauskas) darbus vykdo bendrovė… Skaityti daugiau
Rugsėjo 16-ąją Lietuvos pilių ir dvarų asociacija (LPDA) Čiobiškio dvare (Širvintų rajone) organizuoja renginį, skirtą Europos kultūros paveldo dienoms. „Lietuvos dvarų pažinimas ir interpretacija“ – iniciatyva, kuria siekiama atskleisti dvarų istorijos pritaikymo dabarties veiklai gerąsias praktikas, apibendrinti buvusios LDK dvarų Lietuvoje istorinę raidą iki mūsų dienų ir aptarti ypatybes, dėl kurių Lietuvos dvarai šiandien išsiskiria iš bendro Europos dvarų konteksto. Pranešimą apie XVI–XVII a. Vilniaus… Skaityti daugiau
Rugsėjo 15–17 dienomis 24-ąjį kartą vyks Europos paveldo dienos (EPD) – bene didžiausias kasmetis nekilnojamojo kultūros paveldo populiarinimui skirtas renginys. Šių metų tema „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ kvies pažinti Lietuvos istorinio kultūrinio kraštovaizdžio įvairovę, suprasti jo unikalumą ir vertę. Kultūriniu yra laikomas žmogaus sukurtas ir jo ryšį su aplinka atspindintis kraštovaizdis. Anot architektės Giedrės I. Laukaitytės-Malžinskienės, kultūrinis kraštovaizdis – savotiška erdvinė istorinio… Skaityti daugiau
Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiosios sinagogos liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didžioji sinagoga buvo viena iš didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą. Vertingosiomis sinagogos savybėmis Kultūros vertybių registre įvardytos Vilniaus Didžiosios sinagogos konstrukcijos, patalpų architektūrinės detalės, buvusių komplekso dalių (statinių)… Skaityti daugiau
Architektūrinės idėjos konkurso buvusiam Kelių policijos pastatui sostinėje rekonstruoti finalas tapo inspiracija imtis veiksmų, jog ateityje modernizmo, postmodernizmo pastatams nebekiltų grėsmė būti sunaikintiems ar iš esmės pakeistiems juos rekonstruojant. Architektas Kęstutis Pempė kreipėsi į Lietuvos architektų sąjungą prašydamas įtvirtinti banko pastato, esančio Jogailos g. 9, teisinę apsaugą, padėsiančią išsaugoti jo vertingąsias savybes. Jogailos g. 9 esantis pastatas (buvęs „Hermio“ bankas), 1994–1996 metais suprojektuotas architektų Gyčio… Skaityti daugiau
Birželio 16 d. nuo 18 val. vakaro iki 2 val. nakties „Kultūros nakties“ metu Vilniaus gyventojai bei miesto svečiai turės unikalią galimybę pamatyti brandžiojo baroko stiliaus Sapiegų rūmus. Pirmą kartą rūmai atvers duris naktinėjantiems festivalio lankytojams ir pakvies dalyvauti gausybėje meninių projektų bei instaliacijų. Kultūros paveldo departamentas 30 pirmųjų užsiregistravusių kvies dalyvauti nemokamoje ekskursijoje po rūmus su sienų tapybos restauratoriumi prof. Juozu Algirdu Pilipavičiumi. Ekskursija… Skaityti daugiau
Vilniuje pradedami vykdyti Choralinės sinagogos (Pylimo g. 39) parapeto ir stogo tvarkybos bei avarinių vidaus elektros laidų pakeitimo naujais darbai. Šiemet taip pat planuojamas parapeto, dalies stogo remontas, dekalogo restauravimas, gaisrinės signalizacijos, žaibosaugos įrengimas. „Vilniaus choralinės sinagogos reikšmę geriausiai nusako tai, kad ji yra vienintelė veikianti iš sostinės sinagogų ir judėjų maldos namų. Ši sinagoga atidaryta 1903 metais. Ji vadinama Choraline, nes joje atliekamas apeigas… Skaityti daugiau
Valstybinė kultūros paveldo komisija, pakartotinai svarsčiusi Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2016 metų veiklos ataskaitą, balsų dauguma nusprendė jai nepritarti. Konstatuota, kad ataskaitoje stokojama pagrindinių, su veikla susijusių problemų pateikimo ir jų sprendimo būdų, prioritetinių krypčių nustatymo, strateginio planavimo gairių ir siūlymų veiklai tobulinti įvardinimo. Paveldo komisija pastaraisiais metais teikė pastabas Departamentui dėl veiklos ataskaitų turinio, o balandžio 28 d. posėdyje paprašė patikslinti ataskaitą,… Skaityti daugiau