Prie šildymosi sistemų gyventojai vis dažniau prisiduria papildomą alternatyvą – židinius. Jie ne tik papildo interjerą, bet ir tampa priemone, padedančia taupiau apšildyti būstą. Žmonės vis dažniau ieško tokių židinių, kurie būtų taupūs, akumuliuotų šilumą, mažai terštų aplinką.
Židinių pardavėjų teigimu, dauguma gyventojų nori pigiai apšildyti visą namą, todėl ir ieško židinių. Beveik visi besidomintieji jais klausia, ar galėtų atsisakyti tradicinių šildymo būdų ir šildytis tik židiniu. Tokia galimybė yra, todėl tikėtina, kad vis daugiau namų bus taip šildomi. Tai rodo skandinavų, ypač suomių, patirtis.
Dažniausiai naujakuriai arba būstą remontuojantys gyventojai židinį statosi toje namo vietoje, kurioje yra daug atvirų erdvių, nėra durų. Būtent taip ir reikėtų daryti, norint visą statinį šildyti tik židiniu. Jei jis sumontuojamas svetainėje, kurios nuo kitų kambarių neskiria durys, šiluma tolygiai išsisklaido patalpoje.
Jei yra daug atskirų kambarių, tuomet namus apšildyti židiniu sudėtingiau, nes šilumai patekti iš vieno kambario į kitą pro duris sudėtinga. Tokiu atveju galima išvedžioti ortakius.
Suomijoje ir kitose šalyse populiarūs muilo akmens židiniai. Jie akumuliuoja, po to ilgai spinduliuoja sukauptą šilumą, todėl laikui bėgant įšyla ir atokesnės patalpos. Žinoma, duris į kitas patalpas reikėtų palikti pravertas. Vis dėlto norint prie jų, kaip ir prie židinių su kapsulėmis, galima sumontuoti ortakius.
Jei name šildomasi kietojo kuro ar dujiniu katilu, pereiti prie šildymo vien židiniu nesudėtinga. Tam reikia tinkamoje vietoje pastatyti reikalingo dydžio židinį. Katilo galima atsisakyti, tačiau skubėti jį išmontuoti nebūtina. Mat šis gali praversti apšildant patalpas, kurių nepasiekia židinio skleidžiama šiluma.
Tai ypač aktualu, jei gyvenamasis namas yra didelis, kelių aukštų, o juos jungiančiose laiptinėse įstatytos durys. Dėl šios priežasties pirmame aukšte stovinčio židinio skleidžiama šiluma nepasieks antrame aukšte esančių kambarių. Taigi tuomet ir gali pasitarnauti katilas. Na, o jei šios gyvenamosios patalpos abiejuose aukštuose nėra atskirtos durimis ir bendras statinio plotas nedidelis, židinio šilumos turėtų pakakti.
Norint parinkti tinkamą židinį, pirmiausia reikia atsižvelgti į būsto plotą. Paprastai židiniai būna skirti na mams, kurių plotas – iki 60 kvadratinių metrų, 65–70 ir iki 110 kvadratinių metrų. Jei būstas yra didesnis nei 110 kvadratinių metrų ploto, gali prireikti statyti antrą židinį – vienas tiesiog negalės prišildyti tokį plotą. Arba daryti namo rekonstrukciją ir išvedžioti ortakius nuo vieno židinio į visus kambarius.
Statant sunkiasvorį židinį reikia įsitikinti, ar būste tvirtos perdangos, ar jos išlaiko dideles apkrovas. Derėtų ir kruopščiai išlyginti židinio pagrindą, po juo nekloti termoizoliacinės medžiagos, nes ilgainiui židinys gali prarasti stabilumą. Be to, reikėtų iš anksto numatyti ir vietą malkoms laikyti.
Aplinkosaugininkai kartais atkreipia dėmesį, kad židinius kūrenantys gyventojai į aplinką išmeta nemažai kenksmingų medžiagų. Tačiau tai taikytina ne visiems. Antai viena suomių kompanija yra išradusi ir užpatentavusi vadinamąją „auksinę ugnį“. Tai ypatingas degimo metodas, kai mediena per trumpą laiką sudeginama labai aukštoje, net 1200 laipsnių siekiančioje, ir išsilaikančioje temperatūroje. Degimo procesas vyksta gana greitai, kad į aplinką neišsiskirtų suodžių ir kitų kenksmingų dalelių. Dėl tokio unikalaus degimo būdo ne tik neteršiama aplinka, bet ir nekeliamas pavojus žmogaus sveikatai.
Modernų stilių su funkcionalumu išradingai derinantys suomiai nepamiršo ir gilių tradicijų. Staiga užsigeidėte močiutės orkaitėje keptų bandelių? Prašom!
Pasirodo, muilo akmens židiniuose gali būti ir sumaniai įrengiamos orkaitės, kuriose maistą virsite, kepsite, troškinsite vos kelias minutes (žinoma, jeigu židinys tinkamai įkaitęs). O smagiausia tai, kad ir orkaitės dydis bei forma bus tokie, kokių pageidausite – nuo minimalistinio moderno iki subtilios klasikos. O gal norėsite, kad neįgudusi akis to visai nepastebėtų? Tai irgi įmanoma.
