2014 metų gruodžio 17 dieną sukako 20 metų, kai Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Sukaktis šį mėnesį paminėta Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros (VSAA) ir sostinės savivaldybės surengtu tarptautiniu forumu, skirtu istorinio miestovaizdžio išsaugojimui ir raidai. Į Vilniaus forumą susirinko kitų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių regiono miestų merai, politikai, administratoriai, vietovių valdytojai ir paveldo tvarkybos specialistai, taip pat tarptautinių organizacijų – UNESCO Pasaulio paveldo centro, Tarptautinio kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centro (ICCROM), Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS), Pasaulio paveldo miestų organizacijos (OWHC), regiono nacionalinių UNESCO komisijų – atstovai, nacionalinių ICOMOS komitetų ir akademinių institucijų nariai.
Vienas forumo organizatorių – Vilniaus istorinio centro valdytojas, VSAA direktorius Gediminas RUTKAUSKAS – įsitikinęs: tai, kas senamiestyje nuveikta per du dešimtmečius, tiksliai rodo, ko esame verti.
– Prieš 20 metų istorinio šalies sostinės centro patekimas į garbingą UNESCO sąrašą kiekvienam paglostė patriotinius jausmus. O jei vertintume iš šiandienos pozicijų: kokiam tikslui toks statusas tarnauja labiau – savo vertei užfiksuoti ar apsisaugoti nuo urbanistinių, architektūrinių, paveldotvarkos klaidų?
– Labiausiai tarnauja tarptautiniu lygiu, visame pasaulyje garsindamas pasaulio paveldo objektą drauge su valstybe ir miestu, kuriame jis yra. 20-metis – kuklus jubiliejus, bet kadangi sietinas su valstybingumo atkūrimu – labai reikšmingas. Prisistatome vertingiausiu ir gražiausiu kultūros palikimu, kuriuo didžiuojamės ir per kurį mus pamato, vertina pasaulis. Todėl visa, kas per 20 metų nuveikta sostinės senamiestyje, liudija, ko esame verti. O tai mato ir vertina ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir visi aplankantieji mūsų miestą. Ir ta bendrinė nuomonė apie istorinį mūsų sostinės centrą yra tikrai labai gera.
Vis dėlto šnekant profesionalia urbanistinės paveldosaugos vadybos kalba, greta puikių laimėjimų ir akivaizdžiai įspūdingų rezultatų pripažintina, jog dar reikia daug ir atkakliai dirbti, kad galėtume drąsiai lygiuotis į sėkmingiausiai besitvarkančius pasaulio paveldo miestus. Ir nereikia keliauti labai toli – nuvykite į Taliną, Krokuvą ar Torūnę, ten pamatysite ir suprasite, kaip jautriai, atsakingai galima ir dera puoselėti tai, ką UNESCO vadina vertingiausiu žmonijos paveldu.
– Vienu metu Vilnius virė nuo kalbų apie tai, kad dešiniojo kranto statybos gali ištremti senamiestį į UNESCO Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.
– Skandalai yra provincialų, menkai raštingų žmonių bendravimui būdinga ir jų mėgstama priemonė. Arba tokiu būdu bandoma supriešinti visuomenę. Todėl stengiuosi į skandalus nesivelti, juolab nesudaryti progos jiems rastis. Gandai ir kritinės atskirų asmenų ar ekspertų nuomonės apie urbanistinę plėtrą, ypač apie aukštybinius pastatus dešiniajame Neries krante, manau, buvo perdėti ir eskaluojami siekiant sutrikdyti planavimo bei statybos procesus. Taip manau todėl, kad galimybių susipažinti ir racionaliai komentuoti, teikti siūlymų šiems viešosios plėtros projektams buvo. Tiesa, jos buvo ribotos dėl tam laikotarpiui būdingos skubos ir darnių diskusijų su miesto bendruomene patirties stokos.
