Blog

Vilniaus NT rinką koreguoja ir studentai, ir specialistai

nekilnojamasis turtas Vilniuje
S. Žiūros nuotr.

Artimiausius penkerius metus Vilniaus miesto gyventojų skaičius augs, į sostinę ir toliau kelsis ne tik jauni, bet ir vidutinio amžiaus bei pagyvenę žmonės. Pasak Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę parengusio Rolando Tučo, šios žinios pakankamos prognozėms, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje bus toks paklausus, kad savo patrauklumą išsaugotų net ir gyventojų skaičiui ėmus mažėti.

Jei 2017 m. sausio 1-ąją Vilniaus mieste gyveno 545 280 žmonės, tai prognozuojama, kad 2022-ųjų sausio 1 d. čia bus įsikūrę 554 957 gyventojai.

Tiesa, pabrėžia Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas R. Tučas, vertinant sostinės gyventojų skaičių, svarbu turėti omenyje, jog mieste gyvena gerokai daugiau žmonių nei nurodoma oficialioje statistikoje. Didelė dalis į Vilnių persikėlusių jaunuolių lieka užsiregistravę tėvų namuose iki kol įsigyja nuosavą būstą.

Keliasi įvairaus amžiaus žmonės

Rolandas Tučas.

Rolandas Tučas.

Pasak R. Tučo, į Vilnių gyventi keliasi ne tik studentai, bet ir didesnio atlygio ieškantys vidutinio amžiaus specialistai bei vyresni žmonės, norintys būti arčiau savo vaikų. Tokia įvairi demografija ir užtikrina plačią skirtingų NT objektų paklausą.

Panašiomis prognozėmis dalijasi ir vieno didžiausių NT plėtotojų „MG Valdos“ pardavimų skyriaus vadovas Mantas Umbrasas.

„Daug metų stebime NT rinkos pulsą, todėl galime prognozuoti, kur link ši rinka judės ir po kelerių metų. Tendencijos rodo, kad sostinės rinka išliks pakankamai įvairialypė ir aktyvi, nes naujo būsto pasiūla domisi įvairių amžiaus ir finansinių galimybių pirkėjai. Būsto įperkamumo rodikliai taip pat auga, o žmonių noras pagerinti savo gyvenimo sąlygas yra natūralus, todėl artimiausiais metais sostinės rinka turėtų išgyventi tvaraus augimo laiką“ , – teigia kompanijos pardavimų vadovas.

Daugės vaikus auginančių šeimų

Nors Lietuvos, kaip ir visos Europos, visuomenė sparčiai sensta, Vilniuje per artimiausią penkmetį, R. Tučo skaičiavimais, rekordiškai išaugs vaikų iki 14 m. skaičius – jis turėtų padidėti net 12,42 proc.

Šalies ekonomikai bei NT paklausai palankus ir kitas prognozuojamas rodiklis – priešingai nei likusioje Lietuvoje, didžiąją dalį dirbančiųjų sostinėje sudarys 27–45 m. amžiaus žmonės. Kitose savivaldybėse dominuos priešpensinio amžiaus dirbantieji.

Taigi, nors Vilniui taip pat nepavyks išvengti visai šaliai būdingo visuomenės senėjimo, sostinėje jis turėtų vykti daugiau nei dukart lėčiau nei kitur.

Vilniaus ateitis priklausys nuo investicijų ir bendros atmosferos

Pasak eksperto, prognozuoti demografinius pokyčius toliau nei 5 m. būtų labai netikslu – situacija priklausys nuo daugybės aplinkybių, kurias kol kas sunku numatyti. Tačiau, norint išsaugoti gyventojų skaičiaus augimą ilguoju laikotarpiu, Vilniui reikėtų pritraukti solidžių investicijų.

Užsienio investicijos, naujos patrauklios darbo vietos, R. Tučo teigimu, į sostinę priviliotų ne tik mažesnių miestų gyventojų, tačiau taip pat paskatintų grįžti į užsienį išvykusius lietuvius, pritrauktų imigrantų iš kitų šalių.

Pritraukti šias visuomenės grupes Vilniui labai svarbu ir todėl, kad, vertinant tolimąją perspektyvą, eksperto teigimu, vidinis resursas neišvengiamai išseks – Lietuvos regionuose nebeliks pakankamai jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kurie galėtų persikelti į Vilnių.

Vilniaus patrauklumas užsieniečiams ilgainiui augs savaime, tvirtina VU docentas, tačiau, pasauliui tampant vis kosmopolitiškesniu, pagrindine mūsų konkurente gali tapti Ryga – dėl patogesnės Latvijos sostinės geografinės pozicijos.

Siekiant užtikrinti Vilniaus paklausumą naujakuriams ateityje, pasak R. Tučo, taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į ekonominius, bet ir į emocinius rodiklius: bendrą atmosferą šalyje, socialinius, kultūrinius niuansus, kurie šiandien skatina Lietuvos gyventojus emigruoti.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.