Top Baneris

Vieša + privatu = ?

2014 liepos 31 d.
Pasidalykite straipsniu

Milžiniškų lėšų reikalaujanti transporto infrastruktūra valstybę verčia ieškoti naujų finansinių instrumentų. Vienas sprendimo būdų – viešosios ir privačiosios partnerystės principu įgyvendinami projektai. Specialistai pripažįsta, kad PPP (ang. Public Private Partnership) mechanizmas taps vis aktualesnis sprendžiant susisiekimo infrastruktūros klausimus. Tačiau sykiu įspėja, kad reikėtų įvertinti ne tik gerąją užsienio šalių patirtį.

Išlošti siekia abi pusės

PPP startą Lietuvoje ženklina sostinės Balsių mokyklos statybos 2010–2011 metais, tačiau iki šiandien tai yra bene vienintelis tokiu būdu įgyvendintas projektas. Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktorius Saulius Kerza teigė, kad situaciją reikėtų vertinti objektyviai – kiekvienas naujas mechanizmas neįsivažiuoja žaibiškai.

„Tačiau proceso greitėjimo ir augančio projektų skaičiaus tendencijų matyti, bent jau vertinant transporto sektorių. Vienas PPP projektas – Palangos aplinkkelis – jau įgyvendinamas, kiti eina paskui: priimti nutarimai dėl Marvelės uosto plėtojimo ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos“, – vardijo Susisiekimo ministerijos atstovas.

Pašnekovas pripažino, kad nors ministerija palankiai žiūri į šios rūšies projektus, PPP procesai nuo tam tikro projekto tikslingumo galimybių įvertinimo iki paties įgyvendinimo nėra trumpi, be to, tenka pasverti visas rizikas. „Tokios sutartys sudaromos laikotarpiui iki 25 metų. Palangos aplinkkelio atveju tai yra 25 metai, Vilniaus–Utenos kelio – 13 metų. Nupiešiama rizikos pasidalijimo matrica, kuri parodo, kiek yra rizikų, kokie galimos finansinės grąžos limitai“, – aiškino specialistas.

Pašnekovo teigimu, nors PPP suteikia galimybę greičiau įgyvendinti tam tikrus projektus, valstybiniu požiūriu tai veikiau teikia socialinę, visuomeninę nei komercinę naudą.

„Žinoma, konkurso metu siekiama geriausių sąlygų valstybei, ir natūralu, kad laimėtojas ne visada gauna tai, ko norėtų. Vis dėlto prisidėdamas prie didelių, visuomenei vertingų socialinių projektų statytojas gauna finansinę naudą. Pastatęs objektą, per tam tikrą laiką jis pelno teisę jį administruoti, prižiūrėti, taip užsitikrindamas veiklos tęstinumą. Kalbant apie Palangos aplinkkelio projekto išdėstymą, nutiesęs kelią statytojas gauna teisę dar 23 metus jį prižiūrėti, valdyti ir uždirbti papildomų lėšų. Numatytas ir tarpinis remontas kelio būklei atkurti“, – tikino Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento direktorius S. Kerza.

Įsipareigojimai gali tapti našta

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad transporto sektoriuje PPP mechanizmas palankus ne visiems infrastruktūros statybos objektams. „Mūsų manymu, tam nelabai tinkamas geležinkelio, taip pat automobilių kelių sektorius. Kadangi pas mus keliai nėra mokami ir valstybė laikosi politikos tokiu atveju nerinkti mokesčių, mažėja pasirinkimo laisvė – jei objektas negeneruoja pajamų, automatiškai atkrinta viena PPP formų – koncesija. Tada lieka viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelis, kai valstybė atsiskaito dalimis tiesiog iš biudžeto“, – aiškino Susisiekimo ministerijos atstovas.

PPP projektų įgyvendinimo modelį sėkmingai ir ne vienus metus taiko daugelis Vakarų Europos šalių, pažangiausi šioje srityje laikomi britai.transTeigiama, kad pasauliniu mastu per pastaruosius 10 metų privataus kapitalo lėšomis finansuojamų viešųjų projektų padaugėjo penkis kartus.

Vis dėlto užsienio praktikoje yra įvairių pavyzdžių. Pasitaiko, kad projektai privačiam investuotojui neatsiperka. O štai Portugalijoje labai intensyviai ir gausiai pradėjus įgyvendinti tokios rūšies projektus viešai pripažinta, kad valstybė prisiėmė per didelių finansinių įsipareigojimų privačiajam sektoriui ir ši našta tampa per didelė. Šiuo požiūriu, S. Kerzos teigimu, mūsų Finansų ministerija yra numačiusi tam tikrus limitus, kad valstybė galėtų vykdyti savo įsipareigojimus PPP būdu įgyvendinamų projektų investuotojams.

Nemato šviesos tunelio gale

„PPP projektams Vyriausybė postūmį davė 2009 metais – buvo identifikuoti pilotiniai projektai, kurie turėjo išjudinti statybos, nekilnojamojo turto ir gretutines veiklas. Tačiau, kaip matome šiandien, turbūt tik vienas – Balsių mokyklos – projektas yra iki galo įgyvendintas, ir tas pats – Vilniaus savivaldybės iniciatyva“, – apibendrindamas situaciją kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.

Anot eksperto, iš esmės Lietuvos verslo atstovai palankiai žiūri į PPP mechanizmą, tačiau taisytinų dalykų vis dar apstu. Pašnekovas identifikavo bendrą tendenciją, kad daugumos viešųjų projektų konkursai užsitęsia dėl ilgų vertinimo procedūrų arba patenka į ginčų pinkles, kai nesutariama dėl vertinimo sistemos ir dalyviai ima skųsti konkurso rezultatus.

„Kalbant apie PPP modelį, tai ypač jautru, nes siekiama sukurti itin skaidrią sistemą, skatinti partnerystę, o tokie atvejai visas pastangas sukompromituoja“, – pripažino M. Statulevičius.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video