Blog

Vienas ar du aukštai – ne vien grožio klausimas

Bendrovės „Roda Architects“ vizual.

Planuojant statydintis energiją taupantį individualųjį namą, klausimas, vieno ar dviejų aukštų jis turėtų būti, nebėra vien apie grožį ar skonį. Svarbu aptarti optimalų pastato suplanavimą, išorinių atitvarinių konstrukcijų ploto ir vidaus tūrio santykį.

Mažo tūrio iššūkis

Namo aukštų skaičių gali lemti ir sklypo dydis, forma bei artimiausia aplinka, taip pat individualūs būsimųjų gyventojų poreikiai. Tačiau siekiantiesiems turėti energiškai efektyvų būstą ir turintiesiems laisvas rankas rinktis sklypą projektuotojai įprastai primena: dviejų aukštų pastatas yra ekonomiškesnis sprendimas.

Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas užsakovus, kurie nori gyventi vieno aukšto name, iškart įspėja, kad teks susitaikyti su šiek tiek didesnėmis energijos išlaidomis, negu būtų galima tai pasiekti pasirinkus tokią pat, bet dviejuose aukštuose išdėstytą šildomo ploto kvadratūrą. Arba teks truputį daugiau investuoti į didesnį šiltinimo sluoksnį ir (arba) šiltesnius langus bei didesnę šilumogrąžą turintį rekuperatorių.

„Taip yra todėl, kad grindų ir stogo plotas išeina du kartus didesnis nei dviejų aukštų pastate. Sienų plotas iš esmės lieka tas pats, bet su išore besiribojančių atitvarinių konstrukcijų plotas būna didesnis. Tai reiškia daugiau energijos nuostolių, tokiu atveju reikės, pavyzdžiui, daugiau šilumos susigrąžinti pro langus“, – aiškino M. Ramonas.

Statant dviejų aukštų pastatą, gerą rezultatą pasiekti lengviau – jei tik visa kita irgi daroma gerai.

„Kuo išorinis pastato perimetras mažesnis, tuo lengviau pasiekti aukštus energijos parametrus. Galima sakyti, kad mažesniame name tai padaryti sunkiau nei daugiaaukščiame, tad energiškai efektyvus mažo tūrio ir kvadratūros individualusis namas yra pats didžiausias iššūkis“, – sakė ir architektas, energiškai efektyvių namų projektuotojas Rytis Kaminskas.

Net jei namas – tik dviejų aukštų, šilta atitvara tarp pirmo ir antro aukštų yra jau nemenkas privalumas. Tas pats kvadratinių metrų skaičius, išdėstytas viename aukšte, reikštų didesnį šiltintiną pamatų ir stogo plotą.

Bendrovės „Roda Architects“ vizual.

Požiūrį lemia patirtis

R. Kaminskas neabejoja – gyvenimas gerai suprojektuotame vieno aukšto name yra kur kas komfortiškesnis: jaunoms šeimoms netenka saugoti mažų vaikų, kad nenukristų nuo laiptų, vyresniems žmonėms nereikia vargti laipiojant ar baimintis nuslysti nakčia. Nors daugelis tiki, kad užlipus miegoti į antrą aukštą psichologiškai lengviau atsiriboti nuo dienos chaoso, miegančiuosius nuo aktyviosios zonos, kurioje galbūt dar likę šeimynykščių, tokiu atveju skiria tik perdanga. O projektuojant vieno aukšto namą miego ir aktyvioji zonos įprastai atsiranda skirtingose namo pusėse, atkreipė dėmesį architektas, ir tuo atveju tikrai geresnė ne tik emocinė, bet ir garso atskirtis.

„Statistiškai dviejų aukštų namą dažniau renkasi jauni, bute augę žmonės – sukūrus šeimą jiems dažniau norisi dviejų aukštų namo, nes būtent tokia yra jų namo asociacija, – komentavo R. Kaminskas. – Jie nori ir savo, ir vaikų miegamųjų viršuje, būtinai nori ir balkono, nes jį turėjo bute. Nepagalvojama, kad name jo nereikia – galima išeiti į kiemą.“

Statydamiesi antrą namą žmonės, ypač brandesnio amžiaus, jau nori patalpų viename lygyje, vengia bet kokio aukščių perkirtimo ir atsisako net tų kelių laiptelių, kuriuos anksčiau buvo populiaru įrengti tarp virtuvės ir svetainės ar pan.

Įmantrių formų spąstai

Sprendimą, susijusį su namo aukštingumu, gali lemti ir sklypo dydis – kartais tenka rinktis du aukštus vien todėl, kad kitaip sklype tiesiog neliktų vietos vejai. O kartais dviejų aukštų namas suplanuojamas supratus, kad tik iš antro namo aukšto atsivers patrauklus vaizdas.

Jei vis dėlto projektuojamas vieno aukšto pastatas, bet sklype pavyksta jį suorientuoti taip, kad į pietus būtų atgręžti didieji langai, jei išvengiama didelių langų šiaurinėje dalyje ir įgyvendinami kiti būtini sprendiniai, aukšta energinio efektyvumo klasė vis viena yra pasiekiama svajonė. Tačiau kalbant apie standartinį, ekonominį variantą, statant dviejų aukštų pastatą, gerą rezultatą pasiekti lengviau – jei tik visa kita irgi daroma gerai. Specialistai taip pat primena, kad dviejų aukštų gotikinė pilaitė – ne lengviausias kelias siekiant aukštų energijos taupymo standartų, ir akcentuoja dar vieną energiškai efektyvaus namo planavimo principą – tūrio optimizavimą.

„Ar projektuoji vieno, ar dviejų aukštų namą, nereikia pridaryti labai sudėtingų elementų, kurie apsunkina efektyvų konstrukcinių mazgų išdėstymą ir galimybę pastatydinti energiją taupantį namą: balkonų, konsolių, nišų, sudėtingų stogų formų“, – vardijo R. Kaminskas.

Dviejų aukštų gotikinė pilaitė – ne lengviausias kelias siekiant aukštų energijos taupymo standartų, patikino ir M. Ramonas. „Patartina apsieiti be nereikalingų atsikišimų, įvairių peraukštėjimų, kas ir brangina statybą, ir sudaro papildomų problemų dėl galimo peršalimo, pelėsio atsiradimo – žymiai padidėja klaidų rizika“, – sakė pasyviųjų namų projektuotojas.

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.