Pirmadienį, rugpjūčio 31 dieną 18.30 val., žmonės kviečiami dar kartą susirinkti aikštėse ir su muilo burbulais palydėti paskutinį vasaros vakarą.
Pilietinė iniciatyva „Burbuliatorius“, prasidėjusi 2009 metais, džiaugiasi aktyviu septintuoju sezonu ir miestų įsitraukimu į nekomercinių veiklų organizavimą viešosiose erdvėse. Šiais metais burbulus Lietuvoje pūtė 17 miestų ir 2 kaimų gyventojai, taip pat aktyviai dalyvavo Vankuverio lietuvių bendruomenė, net keletas lietuvių bendruomenių Anglijoje ir Airijoje.
Nuo iniciatyvos pradžios įvyko nemažai pokyčių. Dar prieš keletą metų buvusios apleistos, pamirštos viešosios erdvės atgijo, ir šiame procese didelį vaidmenį suvaidino išaugęs bendras miestiečių aktyvumas.
Iniciatyvos autorė miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec miesto planuotojams ir savivaldybių atstovams, vykdantiems viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, siūlo atsižvelgti į piliečių iniciatyvas šiose erdvėse: „Jei piliečiai kūrybiškai bando pritaikyti erdves savo laisvalaikio veikloms ir poreikiams, jas būtina įtraukti ir projektuojant naujas viešąsias erdves. Tokiu būdu dilema tarp rekreacijos ir reprezentacijos funkcijų būtų išspręsta piliečių naudai.“
Planuojant Lukiškių aikštės rekonstrukciją, birželio mėnesį „Burbuliatoriaus“ metu buvo surengtos atviros kūrybinės dirbtuvės – miestiečiai galėjo įsitraukti į aikštės vizijos kūrimą. Kartu su architektais Rolandu Paleku, Ieva Saldauskaite, Asta ir Viktoru Kormilcevais, miesto žaidimų ir tyrimų laboratorija „Laimikis.lt“ siekė išgryninti gyventojų poreikius. Dialogą tarp miestiečių ir architektų pavyko užmegzti, dalyviai siūlė savo idėjas ir noriai prisidėjo prie maketų kūrimo. Dirbtuvių metu paaiškėjo, kad sostinės gyventojai Lukiškių aikštėje nori matyti daugiau žalumos, vandens, siūlė sodinti gėlynus, vaismedžius, įrengti fontanėlius, bėgimo takelius ir vaikų žaidimo aikšteles. Tikimasi, kad rengiant dar vieną Lukiškių aikštės konkursą, bus atsižvelgta į augantį rekreacinių zonų poreikį.
Bendradarbiaujant su kitų šalių kūrybinėmis grupėmis pastebima tendencija, kuomet neformalios piliečių iniciatyvos tampa priemone formuojant gyvo, įdomaus ir daugiakultūrinio miesto įvaizdį. Geras pavyzdys yra Helsinkis, kuris prisistato kaip dalijimosi miestas, savo įvaizdžio ašimi pasirinkęs kūrybiškas piliečių iniciatyvas, tokias kaip pietūs po atviru dangumi, kuomet prie didžiulio stalo gatvėje gali sėstis ir valgyti visi, masiniai vadinamieji blusturgiai, rengiamo tiesiog gatvėse, bei kitos veiklos. „Burbuliatorius“, kaip atviras formatas, kviečia kitus miestiečius plėtoti ir įgyvendinti savo iniciatyvas renginio metu.
