Top Baneris

Vairuotojai jau gali išbandyti Vilniaus vakarinį aplinkkelį

2016 gruodžio 20 d.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Nuo šiandien Vilniaus vakarinis aplinkkelis oficialiai atviras vairuotojams. Užbaigus paskutiniojo – trečiojo – etapo darbus, sostinės Vakarinis aplinkkelis tapo integruotu tarptautiniu transporto koridoriumi šiaurinėje miesto dalyje. Apskaičiuota, kad transporto srautas juo gali siekti 33 tūkst. automobilių per parą.

„Tai – vienas didžiausių kelių infrastruktūros projektų Vilniuje pastaraisiais metais. Naujasis aplinkkelis labai svarbus tiek tūkstančiams vilniečių, tiek tranzitu į užmiestį keliaujantiems žmonėms. Padidės gatvių laidumas, pagerės eismo sąlygos viešajam transportui aplinkinėse gatvėse, sumažės avaringumas ir oro tarša Laisvės prospekte bei Vilniaus centre“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektas įgyvendintas trimis etapais. Paskutiniame etape nutiesta 5,4 km ilgio kelio atkarpa nuo Viršuliškių mikrorajono (Ozo g.) iki Ukmergės g., kur aplinkkelis įsilieja į magistralinį kelią Vilnius–Panevėžys. Šio aplinkkelio važiuojamosios kelio dalies plotis – 20–32,5 m, jame – nuo 4 iki 6 eismo juostų, jų plotis – 3,75 m.

Paskutinįjį aplinkkelio ruožą tiesė bendrovė „Kauno tiltai“ kartu su partneriais nuo 2015-ųjų liepos. Per daugiau nei metus pastatyti 6 viadukai automobiliams ir 1 pėstiesiems, paklota 178 tūkst. kv. m asfaltbetonio dangos, įrengti 587 kelio ženklai ir 4 greičio matuokliai, 1 tūkst. 260 gatvių ir viadukų apšvietimui skirtų šviestuvų, sumontuotos 902 atramos, įrengta 14 km metalinių atitvarų, lietaus nuotekų tinklui įrengti paklota 15 km vamzdžių, rekonstruojant elektros liniją nutiesta 20 km aukštos įtampos požeminių kabelių.

Aplinkkelio trečiojo etapo statybas atspindi ne tik išleisti milijonai eurų. Milijonas kubinių metrų – tiek grunto iškasta ir išvežta tiesiant kelią. Milijonas darbo valandų – tiek aplinkkelio statybose praleido darbininkai. Milijonas kilometrų – tiek nuvažiavo statytojų technika, klodama aplinkkelio trečiojo etapo ruožą.

Meras Remigijus Šimašius priminė, kad sostinės vakarinio aplinkkelio projektas buvo paruoštas prieš 40 metų, tačiau įgyvendintas tik dabar. Liudininkai prisimena, kad rengiant aplinkkelio projektą buvo statomi ir Vilniaus miegamieji rajonai: Karoliniškės, Justiniškės ir kiti. Karoliniškių naujakuriai ėmė skųstis tuometei miesto valdžiai, kad jiems nereikia pašonėje didelių automobilių srautų. Pabijoję, kad gyventojų skundai nepasiektų centrinės valdžios, tada miesto vadovai nesiryžo pradėti aplinkkelio statybos, ir projektas liko atidėtas dešimtmečiams.

Atidarius trečiąjį ruožą, visame Vakariniame aplinkkelyje greitis bus padidintas nuo 80 iki 90 km/h, išskyrus kelias išimtis, kai greitis bus apribotas iki 70 km/h. Ekspertų teigimu, greičio padidinimas nekels pavojaus saugumui. Priešingai – tai esą paspartins automobilių eismo srautus, jie bus tolygiau paskirstyti.

Vilniaus vakarinis aplinkkelis buvo nutiestas Europos Sąjungos (ES) ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Iš ES fondų projektui teko 84,06 mln. eurų, sostinės savivaldybė skyrė 21 mln. eurų. Pirmajame etape už 37,6 mln. eurų buvo nutiestas kelias nuo Oslo g. iki L. Asanavičiūtės g., antrajame už 61,1 mln. eurų – nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės.

Bendras Vilniaus vakarinio aplinkkelio ilgis – 12,6 km, jo vertė – apie 204 mln. eurų.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video