Bendrovės „Utenos vandenys“ eksploatuojamas vandentvarkos ūkis nemažas: 31 vandenvietė, 82 gręžiniai, 309,8 kilometro vandentiekio tinklų, 167,5 kilometro nuotekų tinklų, 33 nuotekų siurblinės, 11 nuotekų valymo įrenginių, 27 vandens gerinimo įrenginiai. Keturis dešimtmečius skaičiuojanti bendrovė savo darbe vadovaujasi principu – užtikrinti vartotojams patikimas ir kokybiškas vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas mažiausiomis išlaidomis ir darant mažiausią poveikį aplinkai.
Viena opiausių problemų, su kuria susiduria bendrovė – nuotekų dumblo tvarkymas. 2014 metais Utenos miesto nuotekų valykloje susidarė 12,86 tūkst. tonų dumblo. Bendrovės darbuotojai kol kas priversti ieškoti ūkininkų, sutinkančių panaudoti jį savo laukams tręšti. Tokiems ūkininkams įmonė savo lėšomis dumblą nuveža į laukus.
„Dumblo išvežimas šiandien – brangi ir daug rūpesčių kelianti paslauga, nes transportavimo atstumai didėja, senai technikai remontuoti reikia vis daugiau lėšų, be to, būtina atstatyti kelius, kuriais buvo vežamas dumblas, kyla gyventojų nepasitenkinimas dumblo skleidžiamu kvapu“, – paaiškino „Utenos vandenų“ gamybos direktoriaus pavaduotoja dr. Giedrė Vabolienė.
Pastaruoju metu Lietuvoje pradėta svarstyti galimybė, o užsienyje jau įdiegtos ir sėkmingai veikia pažangios technologinės dumblo utilizavimo iki galutinio produkto schemos, tokios kaip decentralizuotas nuotekų dumblo džiovinimo derinys su deginimu, gautą energiją panaudojant dumblui džiovinti.
Praktika rodo, kad tokiu būdu galima pasiekti teigiamą energijos, išgaunamos iš dumblo, balansą, jį utilizuojant be papildomo energijos šaltinio. Tai gerokai sumažina gana dideles dumblo džiovinimo įrenginių eksploatavimo sąnaudas, su kuriomis jau dabar susiduria didieji Lietuvos miestai, kuriuose pastatyti dumblo džiovinimo įrenginiai.
„Atlikę Utenos miesto nuotekų dumblo apdorojimo įrenginių technologijos pagrindimo studiją, rinkos produktų šioje srityje analizę, manome, kad technologinė dumblo utilizavimo iki galutinio produkto schema, kai energija, gaunama deginant dumblą, panaudojama dumblui džiovinti, atsižvelgiant į technologinius, ekonominius, teisinius bei aplinkosaugos aspektus, yra naudingiausia galutinio dumblo apdorojimo alternatyva Utenoje. Šiuo metu įmonė ieško galimybių įgyvendinti šį projektą ir tikisi finansavimo 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis,“ – pasakojo dr. G. Vabolienė.
Šis projektas, pašnekovės teigimu, labai svarbus Utenos regionui, nes dumblo įrenginiuose Utenoje būtų apdorojamas ir Anykščių bei Molėtų nuotekų valyklose susidarantis dumblas.
Pastarąjį dešimtmetį vienas svarbiausių bendrovės „Utenos vandenys“ tikslų ir uždavinių – vandentiekio bei nuotekų plėtros projektų įgyvendinimas ir vartotojų prijungimas prie naujai pastatytų tinklų.
Pirmiausia šios infrastruktūros plėtra buvo pradėta Utenos mieste. Centrinėje miesto dalyje ne visur buvo galimybė centralizuotai aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu ir surinkti nuotekas. Projektu „Neries baseino investicinės programos I etapas“ (Zarasų, Visagino, Utenos, Ignalinos, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Švenčionių savivaldybėse), kurio vertė – 42,408 mln. litų, Utenos mieste 2008–2010 metais buvo nutiesta 27,4 kilometro vandentiekio ir 38,9 kilometro nuotekų tinklų, rekonstruota nuotekų valykla.
