Blog

Trinkelės be priežiūros aplinkos nepuoš

sourcebuildltd.co.uk nuotr.

Vienas populiariausių grindinio dangos produktų – betono trinkelės – vertinamos dėl daugelio ypatybių, ir turbūt pirmiausia dėl tinkamumo Lietuvos klimato sąlygoms. Vis dėlto specialistai įspėja – nors ši medžiaga yra tvirta ir ganėtinai atspari mechaniniam poveikiui, atitinkamos priežiūros reikalauja ir šaltuoju, ir šiltuoju metų laiku.

Žolių vieta – vejoje

Kokybiškos ir tinkamai prižiūrimos trinkelės yra ilgaamžės – jos gali tarnauti ir daugiau kaip pusšimtį metų. Be to, gamintojų siūloma formų, spalvų įvairovė leidžia sukurti įdomų ir išradingą namų eksterjerą. Specialistai teigia, kad trinkelių priežiūrą gali apsunkinti neprofesionalus jas klojusių meistrų darbas. Antai jei grindinys bus paklotas neteisingai, tarpuose tarp trinkelių imsiančios želti žolės ilgainiui gali tapti nemažu galvos skausmu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Statybos fakulteto Statybų katedros vedėjas profesorius dr. Gintautas Skripkūnas įspėjo, kad jokiu būdu trinkelių negalima kloti tiesiog ant grunto. Pirmiausia turi būti nukasamas tam tikras sluoksnis žemės, tada turi būti pilamas sluoksnis skaldos, smėlio. Taip pat gali būti klojamas hidroizoliacijos sluoksnis.

Trinkeles gaminančios įmonės gamybos vadybininkas Mantas Malinauskas teigė, kad paprastas būdas išvengti žolių augimo – siūlių užpildams naudoti specialias rišamąsias medžiagas.

„Dėl specifinės struktūros medžiagos susiriša, bet lieka pralaidžios vandeniui. Būdama tvirta tokia medžiaga tampa nenugalima užtvara į saulę besistiebiantiems augalams“, – patirtimi dalijosi trinkelių gamybos technologijos žinovas.

Kovai su žolėmis galima naudoti ir herbicidus, tačiau prieš tai būtina atidžiai perskaityti jų sudėtį bei rekomendacijas. Neretai gamintojai nurodo, kaip šie chemikalai gali paveikti betoninių dangų struktūrą. Neapdairiai panaudotos medžiagos gali palikti nepageidaujamų dėmių.

pixabay.com nuotr.

Prieš samanas – ir vandeniu

Jei grindinys paklotas drėgnoje, ūksmingoje vietoje, miško kaimynystėje, veikiausiai nepavyks išvengti ir samanų ar kerpių. Šiai augmenijai naikinti daugelis taip pat suskumba ieškoti cheminių priemonių. Specialistai patvirtino, kad mechaninis grandymas mažai padės – tai tebus trumpalaikis efektas.

Vienas patikimų būdų atsikratyti tokios smulkios augmenijos – pabarstyti ant trinkelių kalkių. Tačiau geriausiai jas paveiktų biologiniai preparatai. Klojant trinkeles būtina pasirūpinti, kad tarpai būtų visiškai užpildyti – tam tinkama ne tik jau M. Malinausko minėta užpildo medžiaga, bet dalį šio užpildo ar tarpai ištuštėja šluojant, juos būtina vėl užpildyti. ir paprasčiausias smulkus švarus smėlis. Jei lietus išplauna dalį šio užpildo ar tarpai ištuštėja šluojant, juos būtina vėl užpildyti.

„Reikėtų pažarstyti smėlio, nuvalyti trinkelių paviršių, kad tarpai visą laiką būtų pilni. Kitaip dėl mechaninio poveikio vertikalia kryptimi, pavyzdžiui, stabdant automobilį, trinkeles galima išstumdyti į šonus. Jei tarpai visada bus užpildyti, juose neatsiras šiukšlių, vietos sėkloms ar galimybės suželti žolėms. Užpildams tinka ne tik smėlis, bet ir smulki skaldelė, smulkintas granitas, jeigu norima tamsesnių tarpų. Dar vienas patarimas – visas trinkelių grindinys turi būti aprėmintas. Čia jau klojimo, o ne priežiūros dalykas. Tai gali būti veja arba borteliai, bet jie turi eiti būtinai per visą perimetrą, kad neatsirastų poslinkių horizontalia kryptimi“, – patarė VGTU mokslininkas G. Skripkūnas.

Geriausias būdas apsaugoti trinkeles nuo nepageidaujamos augmenijos – dangą nuplauti aukšto slėgio srove, tačiau tai patariama atlikti ne dažniau nei kartą per metus ar net dvejus. Po tokio plovimo gali būti išplauta dalis siūlių medžiagos, tad teks užšluoti į tarpus užpildų.

Dėmės – nebūtinai brokas

Kadangi trinkelių dangą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai, jos spalva, kad ir kaip apmaudu, ilgainiui keičiasi, spalvos intensyvumas pamažu mažėja. Ypač tai pasakytina apie tamsesnes trinkeles. Dažyti tokius paviršius nėra prasmės, nes veikiami mechaniškai jie nusidėvi.

Trinkelių gamybos specialistas M. Malinauskas patarė vasarą trinkeles valyti, nes kitaip nešvarumai gali įsigerti į grindinį, jis taps dėmėtas ir neestetiškas.

„Neverta išradinėti dviračio – reikėtų tiesiog nušluoti ar stipria vandens srove nuplauti nešvarumus“, – patarė pašnekovas.

Dažnai pastebima dar viena trinkelių bėda – ant jų atsiranda baltų dėmių, labiau pastebimų ant tamsių paviršių. Tai nėra brokas, standartai leidžia tokį reiškinį. Eksploatacijos pradžioje iš cemento išplaunamos ir paviršiuje kristalizuojasi tam tikros medžiagos.

Jų dažniausiai atsiranda po lietaus, garuojant vandeniui. Tokias dėmes nesunku nuvalyti mechaniškai. Į jas galima nekreipti dėmesio, ilgainiui tokių dėmių turėtų mažėti, o po kelerių metų – ir visai nelikti.

Jeigu dėmės vis dėlto kliūva, jas galima pabandyti valyti silpna rūgštimi. Patariama naudoti smarkiai praskiestą acto rūgštį: ji greitai panaikina tokias dėmes, bet ilgainiui po lietaus jų vis tiek atsiras.

pixabay.com nuotr.

Ledą įveikia druska

Kalbėdami apie mechaninį apledėjusių, apšalusių ar apsnigusių trinkelių valymą specialistai yra kategoriški. Kapoti ledą laužtuvu, kastuvo briauna, kokiu kitu smailiu ar aštriu įrankiu negalima. Mat pažeidus jų paviršių buvusio vaizdo atkurti neįmanoma. Trinkelės nuo šiurkštaus mechaninio poveikio gali suskeldėti, paviršiuje gali likti žymių.

Sniegą patariama negaištant nušluoti, nukasti arba jam valyti rekomenduojama naudoti valytuvus su specialiomis apsaugomis priekyje, kad trinkelės nebūtų pažeidžiamos mechaniškai.

O jei trinkeles užklojo ledas, valyti jo nepatartina. Trinkelių gamybos vadybininkas M. Malinauskas pataria apledėjusią dangą viso labo barstyti smėliu. „Druska tirpdo ledą iki 15 laipsnių šalčio, bet kai temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių žemiau nulio, druska nebepadeda“, – aiškino specialistas.

VGTU profesorius dr. G. Skripkūnas įspėjo būti labai atidžius, renkantis chemikalus trinkelių priežiūrai žiemą. Šiuo atveju galima naudoti tik chloridus, o sulfatų negalima naudoti jokiu būdu.

Lengviausiai kiekvienam vartotojui prieinama ir mažiausiai rūpesčių naudojant kelia paprasčiausia valgomoji druska. Ją galima maišyti su smėliu arba naudoti nemaišytą, jei reikia nutirpdyti ledą. Tai ne tik paprasčiausias, bet ir pigiausias bei patikimas būdas. Kartais parduodami įvairūs mišiniai, jie galbūt yra labai efektyvūs, tačiau reikia atidžiai įvertinti tokių mišinių sudėtį.

Žinotina, kad sulfatai gali sukelti betono koroziją, cementinio akmens irimą. Tokiu atveju pradės luptis trinkelių paviršius. Anot M. Malinausko, naudojant netinkamą medžiagą ledui tirpdyti, galima pagreitinti betono gaminių koroziją, todėl grindinys tarnaus kur kas trumpiau, negu norėtų savininkas.

O jei grindiniui pakloti buvo naudojamos prastos kokybės trinkelės, kurios dar ir veikiamos dažnų šalčių bei atlydžių, tokių trinkelių irimą net natrio chloridas gali pagreitinti penkis kartus.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra visiems“, 2017 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.