Paskelbus apie planus autobusų stoties rekonstrukcijos proga Trakų istoriniame mieste statyti tinklinį prekybos centrą, aktyvūs visuomenės nariai susibūrė į judėjimą „Gelbėkim Trakus“, kuriuo kviečiama kovoti prieš paveldo naikinimą mieste ir brutalią verslo plėtrą.
Vienos judėjimo iniciatorių, Trakų kultūrą tyrinėjančios dr. Linos Leparskienės įsitikinimu, 2000 kv. m ploto prekybos centrams, kokį planuoja statyti Dariaus Nedzinsko vadovaujama bendrovė „Trastas“, Trakuose ne vieta. Rekonstruotai autobusų stočiai bus skiriama 10 kartų mažiau vietos nei prekybos centrui.
„Dešimtmečius negalėdama sutvarkyti 1987 m. šiaurinėje Trakų pusiasalio dalyje pastatytos autobusų stoties aplinkos Trakų savivaldybė tokias pareigas perdavė investuotojui D. Nedzinskui, kuris iškėlė savo sąlygas – suteikti galimybę pastatyti prekybos centrą. Ta galimybė ir kuriama: nuo 2016 m. keičiami visi planavimo dokumentai, mažinama senamiesčio teritorija. Visa tai daroma tam, kad valstybiniame parke ant valstybinės žemės būtų realizuotas ne viešas, o privatus interesas“, – teigia L. Leparskienė.
Anot jos, nors techninis projektas dar neparengtas ir statybos leidimas negautas, rankomis sukirtusi savivaldybė ir investuotojas savo viziją viešumoje pristato kaip neginčijamą. Gyventojai viliojami tuo, kad galės patogiau apsipirkti, nebebus gėda dėl nesutvarkytos stoties, o prekybos centras taps „miesto vartais“.
„Pastačius tokio dydžio parduotuvę, gėda bus prieš atvykstančius, kuriuos stebins tokia barbariška urbanizacija unikaliame kraštovaizdyje. Gėda bus prieš ateities kartas, kurios šį projektą vertins kaip sovietmečio statybų tęsinį, – teigia L. Leparskienė. – Dar blogiau, kad tokios statybos sukurs precedentą, kai kiekviena įmonė norėdama pasistatyti savo prekybos centrą Trakuose galės pirštu rodyti į šį atvejį“.
Trakai. Apie 1970 m.
Prieš kelias savaites iniciatyvūs gyventojai sukūrę projektą „Gelbėkim Trakus“ išplatino peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 700 žmonių.
Prie iniciatyvos prisijungė ir paveldosaugos srityje daug metų dirbęs seimo narys Naglis Puteikis. Dėl istorinio miestovaizdžio išsaugojimo jis kreipėsi į Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Seimo Kultūros komitetą, prašydamas apsvarstyti šią bei kitas problemas ir priimti sprendimus, kuriais būtų apgintas kultūros paveldas.
„Esu pasiryžęs ginti viešąjį interesą ir Trakų valdžios užmojus vertinu kaip nepateisinamus. Vietoje šabakštynų – griūvančios autobusų stoties ir jos aplinkos nebūtinai turi būti „Rimi“. Nebent norime paminklo mažoms algoms. Gali būti aikštė, pieva, parkas. Stiklobetoniniai vienkartiniai, dešimčiai metų, monstroidiniai prekybcentriai gali būti lomose, kad negadintų istorinių kraštovaizdžių“, – teigia N. Puteikis.
„D. Nedzinskas su savivaldybe savo viziją teisina tuo, esą pietinė Trakų dalis jau suteršta sovietmečiu statytais gyvenamaisiais ir viešaisiais pastatais. Jie tikina, kad savo pastatų kompleksu jokių kraštovaizdžių verčių nepažeis. Ir sovietmečiu būta tokių, kurie stengėsi teisinti statybos praktiką savaip suprastais „nuoseklaus nūdienos poreikių ir kultūros paminklų apsaugos derinimo“ interesais. Tačiau iš tiesų unikalioje vietovėje buvo kuriamas standartinis rajono centras. Dabartiniai planuotojai naudoja tokią pačią savo veiksmų pateisinimo formuluotę – esą Trakai „atsinaujins“, „tenkins žmonių poreikius“ ir „atsižvelgs į paveldą“. Bandymas prisiderinti didelį prekybos centrą prie trapaus kraštovaizdžio yra mažų mažiausiai ciniškas, kaip ir noras pastatyti „geresnį gremėzdą“, nei tai buvo daroma sovietmečiu“, – teigia L. Leparskienė.
Miesto bendruomenė jau 2016 m. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę dėl netinkamo būdo tvarkyti stotį, tačiau negavo nei atsakymo, nei paaiškinimo.
Anot Trakų seniūnijos seniūnaičių sueigos pirmininko L. Gliebaus, „neaišku, kokius Trakus nori matyti rajono valdžia. Jau beveik nebeliko viešųjų erdvių paežerėse. Todėl trakiečiai netrukus pasijus, kaip gyvenantys rezervate – miestas taps automobilių stovėjimo aikštele. Ir dar norima paversti miestą prekybos centrų muziejumi! Ir taip trakiečiai kenčia nuo sunkiasvorių automobilių triukšmo ir taršos“.
Daugiau informacijos:
Dr. Lina Leparskienė, +370 65658394; el.paštas: gelbekimtrakus@gmail.com
