Blog

Trakai pasmerkti stagnacijai?

trakai_pixabay_nuotr
Trakai. pixabay.com nuotr.

Kas vyksta ar veikiau nevyksta Trakuose ir kas už ką yra atsakingas? Verslininkų siūlymai sutvarkyti apleistus objektus blokuojami, valdžios institucijos viena kitą kaltina neveiklumu ir investicijų žlugdymu. Žinomas posakis, kad kai kelios auklės – vaikas lieka be galvos, šiuo atveju geriausiai iliustruoja susidariusią padėtį.

Pateikė siūlymų sąrašą

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius neseniai pateikė raštą Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei dėl turizmo ir kultūros išteklių Trakų mieste tvarios plėtros galimybių. Savivaldybės vadovei, kuri yra ir Trakų rajono įvaizdžio formavimo ir investicijų pritraukimo darbo grupės vadovė, siūlomas naujas požiūris į Trakus, kaip į ežerų miestą, kuris leistų išnaudoti turizmo bei kultūros tikslais ne tik vieną Galvės ežerą, bet ir kitus ežerus, juosiančius pusiasalį: Bernardinų (Lukos), Totoriškių, Skaisčio.

G. Abaravičius pirmiausia siūlo įdiegti šiuolaikines vandens transporto priemones, kurios leistų miesto svečiams nuosavą transportą palikti miesto prieigose ir be trukdžių alternatyviai judėti visu Trakus juosiančiu ežerynu. Žinoma, tam dar reikėtų esamus du tiltus rekonstruoti į pasukamuosius. Tokios priemonės leistų išplėtoti vandens turizmą, taip pat sudarytų galimybę įrengti autotransporto priemonių laikino sustojimo vietas miesto prieigose prie jau įrengtų, bet retai kieno nors naudojamų dviračių ir pėsčiųjų takų.

Taip pat šie sprendimai Galvės, Bernardinų (Lukos), Totoriškių ir Skaisčio ežerų pakrantėse priešais miestą sudarytų galimybę įrengti gyvybingą prieplaukų sistemą, kuri leistų turistams ir miesto svečiams teikti perkėlimo bei pažintinių vandens maršrutų paslaugas.

G. Abaravičiaus nuomone, atsisakius taškinio turistų pritraukimo tik prie Trakų salos pilies, būtų paskatinta tolygi kultūros ir turizmo paslaugų plėtra visame mieste, ne vien Karaimų gatvėje. Vietos gyventojai turėtų galimybę savo nuosavybės teise valdomose sodybose teikti naujas maitinimo, apgyvendinimo, alternatyvaus judumo paslaugas. Taip pat būtų paskatinta ir smulkiojo verslo plėtra visame Trakų senamiesčio pusiasalyje bei jo prieigose.

„Miestas realiai pradėtų funkcionuoti kaip kurortinė vietovė, kuriai LR Vyriausybės nutarimu „Dėl kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir kurorto bei kurortinės teritorijos statuso gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyti aiškūs reikalavimai. Pavyzdžiui, įrengus pasukamąjį tiltą virš Galvės ir Totoriškių ežerų santakos, tranzitinis autotransportas aplenks Trakų miesto centrą ir savaime nukreips aplinkkeliu Plomėnų gatve“, – rašoma rašte merei. Jame dar siūloma apsvarstyti koncepciją „Trakai – ežerų miestas“.

Apmaudu dėl nuplaukiančių investicijų ir gėda. Mes skelbiame, kad laukiame investuotojų, važiuojame ir į užsienį jų ieškoti, norime, kad būtų sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų, norime gauti į biudžetą daugiau pajamų. Tačiau būna, kad ir visus reikalavimus atitinkantiems projektams pasakoma „ne“.Edita Rudelienė

Investuotojus labiau atbaido negu traukia

Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Trakų rajono merė Edita Rudelienė.

Trakų rajono merė E. Rudelienė stebisi TINP iniciatyva skatinti investicijas, verslą ir turizmą. Anot jos, šiandien miestui labai trūksta įvairios infrastruktūros: apgyvendinimo, maitinimo, kitokių įstaigų. Tačiau verslininkai pamato pavyzdžius, su kuriais yra susidūrę investuoti į apleistus objektus nusprendę verslininkai, ir jų noras ką nors daryti dingsta.

„Trakai netenka daug pajamų, nes turistai čia neapsistoja. Jiems tiesiog nėra kur. Atvyksta ir po kelių valandų išvyksta į Vilnių, kur būna susiradę viešbučius. Pas mus yra pastatų, kuriuos galima rekonstruoti į viešbučius, tačiau mažai kas domisi tokia galimybe – žinoma, kad projektams gali būti sukurti įvairūs draudimai“, – apgailestavo merė.

Anot jos, dažniausiai įvairius prieštaravimus pateikia TINP direkcijos vadovas G. Abaravičius. Nesutarimų tarp savivaldybės ir TINP labiausiai išryškėjo po skandalu virtusio Trakų autobusų stoties projekto sustabdymo.

„Apmaudu dėl nuplaukiančių investicijų ir gėda. Mes skelbiame, kad laukiame investuotojų, važiuojame ir į užsienį jų ieškoti, norime, kad būtų sukurta kuo daugiau naujų darbo vietų, norime gauti į biudžetą daugiau pajamų. Galiausiai – sutvarkyti apleistas teritorijas ir nuo sovietmečio stovinčius apgriuvusius statinius. Tačiau būna, kad ir visus reikalavimus atitinkantiems projektams pasakoma „ne“. Kalbos apie tai, kad į mūsų miestą investuotojams geriau nekelti kojos, labai greitai paplinta ir naudos mums tikrai neatneša“, – kalbėjo E. Rudelienė.

Apleistų teritorijų sąrašas – nemažas

Šiandien Trakuose yra ne vienas objektas, nekeliantis susižavėjimo ne tik atvykstantiems svečiams, bet ir patiems trakiškiams. Žymiausi jų – „Žalgirio“ sporto bazė, „Nendrės“ kavinė. Apleisti objektai turi savininkus, tačiau šie neturi leidimų sutvarkyti statinius, juos rekonstruoti.

„Mes nesame šeimininkai savame kieme. Be mūsų, dar yra Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir TINP direkcija. Mes galime norėti gražinti miestelį, kad jis būtų patrauklesnis turistams, galime imtis iniciatyvos sutvarkyti apleistus objektus, tačiau šios iniciatyvos gali būti greitai užgesinamos pamojuojant įvairiais draudimais, toli gražu ne visuomet teisingais“, – apgailestavo Trakų savivaldybės merė.

Ji sutinka, kad Trakai yra unikalūs, čia būtina nustatyti apribojimus ir negalima plėtoti teritorijų taip, kaip kas išmano. Tačiau dar 1993 metais patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko tvarkymo schema yra sena, ir ją būtina koreguoti atsižvelgiant į šiandienos aplinkybes.

„Tikrai niekas neketina Trakuose statyti dangoraižių. Bet Lietuvoje per daugiau kaip dvidešimt metų daug kas pasikeitė, pakito poreikiai. Parko tvarkymo schema, pritaikyta kalbant apie sodyboms derantį užstatymą, visiškai nebetinkama svarstant visuomeninių ir verslo objektų klausimą. Buvo iniciatyvų keisti, daryti kitaip, vertinti pagal šiandienos poreikius. Tačiau iki šiol viskas tebėra kaip buvę“, – apgailestavo E. Rudelienė.

Kai apleisti objektai stovi po dvidešimt ir daugiau metų ir nieko nevyksta, negalima sakyti, kad viskas gerai.Edita Rudelienė

Ji sakė nesuprantanti, kodėl TINP atstovai, dalyvaudami visų investicinių projektų svarstyme ir pritardami jų įgyvendinimui, po kurio laiko persigalvoja.

„Nežinau, ar TINP direkcijai pačiai taip patogu dirbti. Kai apleisti objektai stovi po dvidešimt ir daugiau metų ir nieko nevyksta, negalima sakyti, kad viskas gerai. Visuomet su TINP direkcija palaikėme gerus santykius, svarstydami bet kokius projektus jos vadovą patį pirmą pa-kviečiame. Ir labai keista, kai pasakoma, kad ką nors mėginama įgyvendinti nuslepiant“, – sakė E. Rudelienė.

Ją stebėtis verčia kai kurie, atrodytų, visai nesuprantami prieštaravimai. Antai buvo rengtas projektas ežero krantinei sutvarkyti. Iškilo diskusija, kokia turi būti pėsčiųjų ir dviračių takų danga. Dabar dalis yra išgrįsta trinkelėmis. Buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad mamos su vežimėliais, dviratininkai ir bėgikai pasisakė už tai, kad patogesnė danga yra asfaltas. Tačiau TINP direkcija griežtai paprieštaravo kietai dangai, argumentuodama, kad tai nenatūralu, nors negalėdama paaiškinti, koks reglamentas draudžia tai daryti.

„Panašių nesutarimų ir prieštaravimų yra daugybė. Nenorima suprasti, kad bet kokie teritorijų tvarkymo darbai jau savaime nėra natūralūs, ir vaidinti, kad tai yra natūralu – beprasmiška“, – teigė merė E. Rudelienė.

Stoties projektas – teismuose

Apšiurusi Trakų autobuvų stotis galėjo būti pradėta tvarkyti, tačiau projektas neįtiko Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

Apšiurusi Trakų autobuvų stotis galėjo būti pradėta tvarkyti, tačiau projektas neįtiko Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.

Vienas pastarųjų ir bene garsiausiai nuskambėjusių projektų, ketintų įgyvendinti Trakuose – autobusų stoties rekonstrukcijos. Dėl projekto įgyvendinimo skirtinguose teismuose nagrinėjamos dvi bylos. Tamsūs debesys, atrodo, susikaupė visai giedrame danguje.

Projektą įgyvendinti ketinęs verslininkas, bendrovės „Trastas“ vadovas Darius Nedzinskas kartu su savivaldybe dar visai neseniai pristatinėjo visuomenei, kaip atrodys naujai sutvarkyta teritorija prie įvažiavimo į Trakų senamiestį, kaip atrodys pertvarkyta autobusų stotis ir šalia pastatytas prekybos centras. Tačiau netrukus imta platinti pranešimus, kad projektas pažeidžia nustatytus reikalavimus ir negali būti įgyvendintas.

D. Nedzinskas „Statybai ir architektūrai“ priminė, kad prieš dvejus metus savivaldybės vadovai kreipėsi į šalia autobusų stoties esančių sklypų savininkus kviesdami dalyvauti rekonstruojant šį miestui svarbų objektą. Šalia yra du sklypai, kur galima pastatyti stotį su visa infrastruktūra: Vytauto g. 88 ir 90. Šiuo metu autobusų stotis įsikūrusi Vytauto g. 90, o šios gatvės 88 sklypas tuomet priklausė prekybos tinklo „Rimi“ įmonei „Hakonlita“. Pastarosios atstovai kartu su D. Nedzinsku suvienijo jėgas ir priėmė kvietimą dalyvauti stoties atnaujinimo projekte.

Verslininkai pateikė principinę užstatymo schemą. Vytauto g. 88 sklypas patenka į Senamiesčio zoną, tad jame jokių statinių nebuvo numatyta, čia planuota tik trinkelėmis grįsta transporto priemonių stovėjimo aikštelė. O sklypas Vytauto g. 90 nepatenka į Senamiesčio zoną, todėl jame buvo numatyta nauja autobusų stotis su prekybos patalpomis, pėsčiųjų pasažu.

Iš KPD gautas atsakymas, kad nėra kliūčių įgyvendinti tokius sumanymus. Tačiau planams paprieštaravo TINP direkcija, argumentuodama, kad Vytauto g. 88 sklypas yra sodybų užstatymo ir ten esą galima tik atstatyti sodybą.

„Mes ilgai derinome projektą, vykdėme visus reikalavimus. Ir kai galiausiai viskas jau buvo parengta, kai buvo suderinta šūsnis įvairių dokumentų, vieno žmogaus asmenine nuomone viskas buvo sustabdyta. Nepateikiant aiškių argumentų, nenurodant tikrųjų priežasčių. Tad susidaro įspūdis, kad Trakų plėtra labiausiai priklauso ne nuo teisės aktų, bet nuo vieno valdininko asmeninių norų ar nenorų“, – piktinosi D. Nedzinskas.

Šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos dvi bylos, kodėl negalima įgyvendinti Trakų autobusų stoties atnaujinimo projekto. Verslininkas labiausiai stebisi tuo, kad TINP direkcijos vadovas patvirtina projektus, o paskui pats juos skundžia. „Jam dėl to nė kiek neskauda, jis gi ne savo, o mūsų pinigus eikvoja“, – kalbėjo D. Nedzinskas.

Trys milijonai eurų investicijų, penkiasdešimt darbo vietų, 700 tūkst. eurų vertės autobusų stotis, kuri atitektų Trakams, sutvarkyta aplinka – tokia įvardijama projekto neįgyvendinimo kaina. Merė E. Rudelienė dėl to irgi labai apgailestavo.

„Projektiniai siūlymai vienam gali patikti, kitam – ne. Tačiau teritorija jau urbanizuota, yra stotis, kuri nugyventa ir negraži. Manau, tikrai būtų geriau, jeigu atsirastų naujas pastatas. Dabar mėginama akcentuoti, kad projektas gigantiškas, nors iš tikrųjų viskas labai kompaktiška. Jeigu stotis liks stovėti tokia, kokia yra dabar, nežinia, kokia žala bus didesnė. Ir savivaldybė, ir verslininkai elgiasi pagal teisės aktus su šiuo projektu. Teismuose dar kartą tai pasitikrinsime, bet bus gaila veltui sugaišto laiko“, – sakė merė.

Verslininkų siūlomas autobusų stoties atnaujinimo projektas.

Verslininkų siūlomas autobusų stoties atnaujinimo projektas.

Problemą įžvelgia politikų neveiklume

„Statyba ir architektūra“ pateikė kelis klausimus TINP direkcijos vadovui Gintarui Abaravičiui

Kaip manote, ar TINP planavimo schema nėra sena? Ar jos nereikėtų koreguoti?

Nauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema buvo parengta dar 2008 metais, tačiau Trakų rajono savivaldybė jos nepatvirtino iki šiol. Ištisus metus Trakų rajono savivaldybės tarybai atstovaujantis meras ir savivaldybės administracijos direktorius su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija be jokio pagrindo bylinėjosi dėl naujos planavimo schemos ir, žinoma, tuos teismus gėdingai pralaimėjo.

Nepaisant to, kultūros ministras 2015 metais įpareigojo Kultūros paveldo departamentą parengti dar vieną naują Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, tačiau departamentas ministro įsakymo nevykdė. Dėl kokių priežasčių Kultūros paveldo departamentas neatliko jam paskirto darbo – nėra žinoma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema sudaro visas galimybes tausojamai ir atsakingai naudoti istorinių Trakų turizmo bei kultūros resursus.

Manau, kad problema yra ne konkreti ir aiški šiandien galiojanti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema, bet dirbti nemokantys, vogti linkę vietos politikai, jų aplinkos kombinatoriai.

Kaip, jūsų nuomone, galėtų būti sprendžiami dabar dažnai eskaluojami klausimai dėl apleistų objektų, pavyzdžiui, „Nendrės“ kavinės, irklavimo bazės? Ir autobusų stotis, esanti tarsi vartai į miestą, šiandien nesudaro teigiamo įspūdžio. Šie objektai bet kuriuo atveju jau yra, tad ar juos reikėtų tinkamai sutvarkyti, leisti vykdyti veiklą, kuri atneštų Trakams naudos, ar palikti dar keliolika metų stovėti? Dėl to, kad neleidžiama tvarkyti tokius objektus, šiuo metu bedamas pirštas į jūsų vadovaujamą direkciją?

Visos nekilnojamojo turto, esančio Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, tvarkymo ir naudojimo klausimų sprendimo galimybės yra nurodytos nuosavybės dokumentuose. Jūsų išvardyti objektai buvo privatizuoti nustačius konkrečias sąlygas ir aiškius apribojimus. Savininkai, kurie šiuos objektus įsigijo, puikiai žinojo ir žino, kaip jie gali disponuoti savo turtu ir kad negalės savivaliauti, nepaisant to, kokio storio būtų jų piniginės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir juo patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema yra viešai prieinami, puikiai perskaitomi ir suprantami.

2010 metais Konstitucinis Teismas, pasisakydamas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos atitikties Konstitucijai, konstatavo: „Jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos administravimu (su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos schemos sprendiniams. Jei šių sprendinių būtų nepaisoma, ypač žinant, jog tai, kad Lietuvos valstybė Trakų istorinį nacionalinį parką traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, kartu būtų nepaisoma ir bendrojo teisės principo bona fides. Kitaip būtų ne tik pažeistas Trakų istorinio nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusižengta Konstitucijos 53, 54 straipsnių imperatyvams, inter alia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, 53 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema sudaro visas galimybes tausojamai ir atsakingai naudoti istorinių Trakų turizmo bei kultūros resursus.Gintaras Abaravičius

Galiu tik detalizuoti, kad buvo parengti net du detalieji „Nendrės“ kavinės planai, kurių nepatvirtino pati Trakų rajono savivaldybės taryba. Nežinau, kodėl kavinės šeimininkai dėl to ar dėl ko nors kita kaltina Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją, nes į bet kokius raginimus spręsti jiems kylančias problemas nesulaukiame atsakymo. Visai neseniai elektroniniu paštu savo iniciatyva parašiau užklausimą „Nendrės“ kavinės architektui, prašydamas informacijos dėl realių sunkumų, tačiau atsakymo taip ir nesulaukiau.

Irklavimo bazės atvejis dar iškalbingesnis. Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schema numato jos vietoje plėtoti rekreacinę įstaigą. Tam valstybė suformavo ir vienai uždarajai akcinei bendrovei išnuomojo beveik 2 hektarus ploto valstybinės žemės sklypą. Deja, užuot parengusi rekreacinės įstaigos detalųjį planą, irklavimo bazės bendrovė samdėsi brangiai kainuojančius advokatus, ginčijo pareigą parengti nuomojamai žemei būtinus dokumentus ir, žinoma, tuos teismus pralaimėjo. Nepaisant to, šiai uždarajai akcinei bendrovei viešojoje erdvėje atstovaujantis odiozinis asmuo toliau neigia teismu patvirtintą pareigą.

Galų gale iš tiesų nusikalstamai apleista ir nugyventa Trakų autobusų stotis, ja ištisus metus nesirūpino Trakų rajono savivaldybės bendrovė „Trakų autobusai“. Visi puikiai supranta, kad ne Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija kalta, kad autobusų stotis tapo Trakų miesto gėda. Tačiau ar iš tiesų tai – Trakų miesto gėda? Manau, kad tai neūkiškos ir neatsakingos savivaldos gėda ir pavyzdys, kodėl Trakuose viskas tik griūva ir nyksta. Atrodo, kad tai yra sąmoningas veikimas – nugyventi viešąjį turtą ir jį kam nors pigiai parduoti ar nenaudingai apkeisti. Šiuo metu Generalinė prokuratūra jau kreipėsi į teismą dėl neteisėtų veiksmų Trakų autobusų stoties rekonstrukcijos istorijoje – dėl neteisėto Trakų senamiesčio ribų sumažinimo ir dėl apsimestinių mainų, o teismai skubiai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kad vietos bendruomenė ir Lietuvos valstybė nepatirtų dar didesnių nuostolių dėl neteisėtų fizinių bei juridinių asmenų veiklos. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nėra vienintelė, kuri nesutinka ir priešinasi neteisėtiems procesams valstybės saugomoje Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje.

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija nesipriešina autobusų stoties rekonstrukcijai ir yra išdavusi aiškias bei konkrečias sąlygas.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 3.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.