„Architektūra turi didžiausią vizualinę galią iš visų menų liudyti visą civilizacinę visuomenės ir žmonijos būklę – ekonomikos, technologijų, skonio, minties, vaizduotės, politinio jautrumo.“ (Leonidas Donskis)
Architektūros svarba daugumoje šalių nekelia abejonių, ji – nekilnojamasis turtas, todėl itin tampriai susisaistęs su konkrečia vieta ir daug apie ją pasako. Ir pasakys – apie mus ateinančioms kartoms. Todėl mums reikia negailėti investuoti į šiuolaikinę architektūrą savo laiką, žinias, išteklius.
Džiugu, kad jau ketvirti metai Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“, remiamas anksčiau Kultūros rėmimo fondo, Lietuvos architektūros rūmų, dabar – Lietuvos kultūros tarybos ir UAB „Beola“, turi galimybę vystyti Virtualų Lietuvos architektūros muziejų (archmuziejus.lt). Virtualų, nes fizinis uždarytas ir nesugrąžintas mūsų visuomenei.
Per tą laiką sukaupta virš 700 eksponatų, sudarytos 8 architektų darbų kolekcijos. Šiais metais skaitmeninis archyvas pasipildė dar 200 vienetų. Pastarieji eksponatai suformavo dviejų architektų – Ričardo Krištapavičiaus ir Eugenijaus Viktoro Miliūno – privačių archyvų kolekcijas. Jos labai svarbios, nes abu architektai – iškilūs kūrėjai, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatai: R. Krištapavičius ją pelnė 1994 metais, E. V. Miliūnas – 2012 metais.
Formuojant kolekcijas, atsižvelgiama į du veiksnius: viena, fizinę medžiagos būklę (neretai nutinka, kad ji per neapdairumą ar savos kūrybos nuvertinimą būna prarasta negrįžtamai, tokiu atveju bandoma fiksuoti likučius); antras veiksnys – pati architekto asmenybė. Atrenkant eksponatus, atsižvelgiama į autoriaus prioritetus, tokiu būdu eksponatai, tiksliau, tai, kokie jie yra pagal atlikimo techniką ar turinį, tarsi patys pasakoja architekto istoriją, perteikia dalį jo kūrybinės terpės, pasaulėžiūros. Žinoma, virtualus Lietuvos architektūros muziejus papildytas ir R. Krištapavičiaus bei E. V. Miliūno biografijomis ir svarbesnių jų darbų sąvadu.
Įdomiausia archmuziejus.lt dalis – interviu su menininkais. Tai lyg virtualus dienoraštis, leidžiantis per vaizdą ir garsą artimiau pažinti mūsų šalies istorijai reikšmingus kūrėjus. Šiais metais įamžinti iškilūs pašnekovai: vieni žymiausių šalies architektų, pokario modernizmo su tautiškumo atspalviu pionieriai, broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai ir kt.
Tenka gailėtis tik vieno, kad fragmentiškai dirbant su šių dienų architektų archyvais, auga grėsmė dalį informacijos prarasti amžiams. Juolab, kad kol kas nėra galimybių pasirūpinti jų fizine būkle. Tai būtų neteisinga ateities kartų atžvilgiu – jie turi teisę žinoti ne tik materialųjį paveldą, bet ir tą kelią, kuriuo kaskart eina architektas, projektuodamas ir įgyvendindamas savo kūrinius.
Deja, realybė kol kas byloja architektūros nenaudai. Visų pirma, jos kaip mūsų šalies, mūsų istorijos liudininkės vaidmuo nėra pilnai įsisąmonintas, ir mes vėjais leidžiame savo dabartį.
Iliustracijoje – Švento Kazimiero bažnyčia Klaipėdoje. Konkursinis projektas, I premija, realizacija. 1991. Šiaurės ir rytų fasadai. Autoriai Ričardas Krištapavičius ir Adomas Skiezgelas.
