Blog

Subrendo tvarumui: Lietuvoje prasideda žaliųjų pastatų era

„Žalieji pastatai Lietuvoje“
Biurų pastatas „k29“. Paulius Gasiūno nuotr.

Tikrasis pastato santykis su aplinka ir gyventoju, prasidedantis nuo kokybiško oro tiekimo iki atliekų tvarkymo infrastruktūros – tokie yra „žaliųjų pastatų“ prioritetai, kuriais jau seniai vadovaujasi daugelis pasaulio šalių. Į Lietuvą pastatų tvarumo įdėjos irgi skverbiasi. Galbūt ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, tačiau lietuviai statytojai vis dažniau susidomi „žaliaisiais pastatais“.

„Žaliųjų“ pastatų vertinimas

Anot bendrovės „Vesta Consulting“ vadovo ir tvariosios plėtros konsultanto, BREEAM licencijuoto vertintojo Evaldo Savickio, žaliu ir tvariu pastatu galime laikyti tokį, kuriame įdiegti tam tikri standartai, ir kuris turi sertifikatą. Pasaulyje itin gerai žinomi ir vertinami BREEAM ir LEED sertifikatai. Lietuvoje, nors nedaug, bet jau yra pastatų, įvertintų būtent minėtais tarptautiniais sertifikatais.

Tarptautiniai sertifikatai liudija, kad vystant, projektuojant ir statant pastatą prioritetais laikoma sveikata, komfortas, ekonominis ir energinis naudingumas, gamtos išteklių naudojimas ir infrastruktūra. Siekiama, kad pastatas nuo pat statybų pradžios ir per visą jo eksploatavimo periodą darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai.

VGTU Urbanistikos katedros vedėjas prof. dr. Gintaras Stauskis atkreipė dėmesį, kad „žalieji pastatai“ yra darnaus vystymosi ir tvarios architektūros proceso dalis. „Kol kas esame smarkiai atsilikę nuo išsivysčiusių Europos šalių, kur iš esmės visi statomi pastatai atitinka vadinamųjų žaliųjų pastatų sampratą ir reikalavimus. Padėtis laipsniškai gerėja, didesnis proveržis laukiamas tada, kai prasidės platesnis įmonių dalyvavimas „žaliųjų pastatų“ vertinimo sistemoje“, – sakė G. Stauskis.

Iš mirties taško pajudėta

E. Savickio nuomone, Lietuvoje padėtis tvarių pastatų klausimu kurį laiką buvo nelengva, tačiau džiugina tai, kad iš mirties taško jau pajudėta. „Galbūt vystytojai nematė naudos, nelabai ryžosi investuoti į tokius pastatus, tačiau 2016–2017 metais, sakyčiau, įvyko lūžis. Veikiausiai tai nulėmė naujų vystytojų iš Skandinavijos atėjimas į rinką. Būtent jie į Lietuvą atnešė BREEAM standartą. Po to natūraliai ir lietuvių vystytojai pradėjo tuo domėtis, diegti šiuos standartus, investuoti į tai daugiau lėšų. Tiesa, šiuo klausimu šiandien galime kalbėti tik apie Vilnių. Kaune ir kituose miestuose kol kas nesiryžtama žengti didesnių žingsnių tvarios statybos link“, – kalbėjo E. Savickis.

Nors pasaulyje vyrauja minėti tarptautiniai standartai, kompanijos „Sweco Lietuva“ prezidento Artūro Abromavičiaus teigimu, bene kiekviena Vakarų Europos šalis turi ir savo nacionalines vertinimo sistemas. Tokia sistema neseniai atsirado ir Lietuvoje.

„Tos sistemos šiek tiek skiriasi, tačiau bendra logika yra panaši. Lietuvos žaliųjų pastatų taryba taip pat yra sukūrusi vertinimo sistemą, kurią jau po truputį pradedame naudoti. Norėjome ją padaryti kiek paprastesnę, prieinamesnę Lietuvos vartotojams, tačiau išlaikyti logiką, kuria vadovaujamasi tarptautiniu mastu. Jau turime pirmąjį pastatą, kuris įvertinas pagal Lietuvos tvarumo vertinimo sistemą, tačiau aišku, tai – dar tik kelio pradžia“, – sakė A. Abromavičius.

Vertinant pastatus pagal lietuvišką sistemą, atsižvelgiama yra 29 kriterijus, kurie suskirstyti į 8 kategorijas: sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos naudojimas, atliekų tvarkymas ir tarša, projektų valdymas ir vandentvarka.

Konkursas paskatins susidomėjimą

Kalbėdamas apie tai, kaip kiti pasaulio miestai skatina žaliąją statybą, E. Savickis sakė, jog būdų yra įvairių: „Kai kurie miestai ir kai kurios valstybės, norėdamos paskatinti žalių pastatų vystymą susiformuoja tam tikrus prioritetus. Sakykime, kad tam tikrose teritorijose ar miestuose statyti galima tik „žalius“ pastatus. Verslas dažniausiai diegia tada, kai mato praktinę naudą. Sakykime, kai kuriose valstybėse tokias atvejais yra sumažinamas arba kuriam nors laikotarpiui visiškai panaikinamas nekilnojamojo turto mokestis. Taip sumažinama pirminė investicija, o miestui nauda iš viso didžiulė, jei kalbame, pavyzdžiui, apie BREEAM standartus atitinkančius pastatus – nuo visiškai sutvarkytos infrastruktūros iki ekonominio ir aplinkosaugos požiūrio.“

Siekdamos paskatinti „žaliųjų pastatų“ vystymą ir konkurencingumą, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba ir Aplinkos ministerija pirmą kartą organizuoja konkursą „Žalieji pastatai Lietuvoje“. Konkurso tikslas yra supažindinti visuomenę su „žaliaisiais“ projektais mūsų šalyje bei kartu su vystytojais formuoti estetiško, sveiko, komfortiško, ilgaamžio, ekonomiško bei energetiškai efektyvaus NT standartus. Konkurse kviečiame dalyvauti daugiabučių, biurų, logistikos, prekybos ir gamybos pastatų vystytojai ir valdytojai.

Dalyvių paraiškos priimamos iki 2017 m. spalio 6 d., o nugalėtojai bus skelbiami ir apdovanojami tarptautinėje konferencijoje „Žalieji pastatai, Vilnius 2017“ lapkričio 16 d. Daugiau informacijos apie konkursą.

Sąlygas diktuoja rinka

Specialistai pastebi, kad „žaliųjų pastatų“ vystymui itin didelį postūmį daro pati nekilnojamojo turto rinka. E. Savickio teigimu, statyti tvarius pastatus, diegti naujas technologijas skatina ne tik nauda ir atsiperkamumas, bet ir pati rinka. Konkurencija jau pradeda diktuoti sąlygas. Užsienio vystytojams šie standartai jau tapę natūraliu reiškiniu, taigi, norėdami išlikti konkurencingi, siekti jų turi ir vietiniai. Jei vienoje ar kitoje teritorijoje statomas tvarus pastatas, kitas vystytojas, statantis netoliese, nenorėdamas atsilikti irgi turi diegti geriausias technologijas. Galiausiai, svarbi rinkoje ir pastatų nuomininkų pozicija.

„Tarkime, nuomininkai reikalauja, kad jų nuomojamos patalpos būtų aukštos kokybės, atitiktų geriausius standartus, ką užtikrina BREEAM ar LEED sertifikatai. Kadangi pats esu konsultantas, matau, kad vis daugiau įmonių kreipiasi dėl šių standartų diegimo, nes jaučia rinkos spaudimą“, – komentavo E. Savickis.

Pašnekovas pridūrė, kad galėtų įžvelgti dar vieną tendenciją – atsiranda suvokimas, kad vertę sukuria ne tik „žalias“ ženkliukas, bet tikrasis pastato tvarumas: „Pastebiu, kad pradedama siekti ne tik paties sertifikato, to žalio ženkliuko, bet ir tikros naudos, vertės – geresnių patalpų, efektyvesnio suplanavimo, taupymo, vidaus mikroklimato, akustikos ir daugybės kitų dalykų, kurie susiję su pastato tvarumu. Dabar jau siekiama išnaudoti kuo daugiau galimybių, išnaudoti jas tinkamai, kad pastatas būtų kuo žalesnis.“

Profesorius G. Stauskis mano, kad statyti „žalius“ pastatus paranku ir finansiniu požiūriu: „Jei kalbame apie visą objekto kainą, į kurią įeina ir jo eksploatavimas per jo gyvavimo ciklą, statyti žaliai apsimoka. Aišku, jei trumparegiškai žiūrime tik į projektavimo arba medžiagų įsigijimo kainas, tenka eiti tradiciniu keliu ir po to nusivilti, kai pastato eksploatacijos metu tenka daug mokėti už trumpalaikius sprendimus.“

Postūmis – nacionalinis standartas

E. Savickis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje tarptautinis standartus sau gali leisti nedidelė rinkos dalis – lyderiaujančios Lietuvos vystymo bendrovės. Jos pasirenka vieną tarptautinį standartą, kuris būtų pripažįstamas daugelyje šalių, pavyzdžiui, BREEAM, ir jį diegia. Vietinis standartas buvo sukurtas tam, kad būtų prieinamas visiems. BREEAM, LEED ir panašūs iš tiesų yra prieinami tik 5–10 proc. Lietuvos vystytojų, kurie dirba Vilniuje. Kaune ar Klaipėdoje dirbantiems vystytojams jie yra per brangūs. Nes investicija į šio standarto diegimą – nuo konsultavimo, studijų, matavimo, analizės iki medžiagų ir technologijų – gali atsieti nuo 20 iki 200 tūkst. eurų, priklausomai nuo pastato dydžio, alokacijos ir siekimo įvertinimo.

80 proc. Lietuvos vystytojų, E. Savickio teigimu, neinvestuoja į žaliųjų pastatų tvarumą, nes nepajėgia arba netiki, kad tokia investicija atsipirks. „Šiuo atveju turi būti taikomas holistinis požiūris: į tvarų pastatą reikia žiūrėti plačiau – tai ir atliekų valdymas, ir statybų kokybę užtikrinantys procesai, ir infrastruktūra, ir medžiagiškumas, ir daugybė kitų dalykų. Taigi norime plėsti suvokimą, kas yra tvarus pastatas, ir kokią naudą jis kuria. Nacionalinis standartas ir buvo sukurtas tam, kad galimybę statyti „žalius“ pastatus turėtų ir likusi rinkos dalis. Vietinis standartas bus orientuotas į Lietuvos rinką. Tokie kaip BREEAM ir LEED standartai labiau apima komercinius pastatus, o lietuviškas standartas net labiau skirtas gyvenamiesiems pastatams.“

Tvarumo idėja Lietuvoje kol kas paliečia tik komercinius pastatus, tačiau tikimasi, kad nacionalinis sertifikatas leis „žalinti“ ir gyvenamuosius pastatus. Tinkamai parinktos medžiagos ir sprendimai – nuo dažų iki vėdinimo. Įėjus į namus negali jaustis dažų kvapas – tai jau negerai. Ne ką mažiau svarbu pastato aplinka – ar yra galimybė rūšiuoti šiukšles, ar yra mokyklos, darželiai, parduotuvės. Visa infrastruktūra turi būti pasiekiama lengvai, kad nereikėtų vykti automobiliu, teršti aplinkos, sudaryti spūstis ir gaišti laiką. Turi būti koncentruojamasi į galutinį vartotoją – šeimą, į jos aplinką ir sveiką gyvenimą.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.