Blog

Statybų sektoriaus ateitis: asbestinio šiferio stogus pakeis saulės moduliai?

saulės moduliai

Neatsilikdami nuo pasaulinių tendencijų, vis dažniau lietuviai ima dairytis į atsinaujinančius energijos šaltinius. Nors iki plaukiojančių saulės jėgainių, kokias jau statosi kinai, mūsų tautiečiams dar toli, prieš kaimyną pasipuikuoti vietoje stogo dangos ant namo sumontuota modernia saulės jėgaine susigundo dažnas. Vienos iš nedaugelio Lietuvoje saulės modulius gaminančios šiauliečių įmonės „Aroka“ atstovas Aivaras Vozgirdas sako, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. mūsų šalyje saulės moduliai tapo ne tik mados simboliu.

Namo energijos suvartojimo efektyvumą gali pakoreguoti saulė

„Šiemet naujai statomiems pastatams privalomai taikomas A+ energinio naudingumo klasės reikalavimas. Ši, dar aukštesnė namo energinė klasė rodo, jog pastatas itin efektyviai vartoja energiją. Norint pastatyti tokius reikalavimus atitinkantį pastatą, reikia daug dėmesio skirti pastato sandarumui, šiluminės energijos sąnaudoms pastatui šildyti ir kitoms namo energinio naudingumo charakteristikoms“, – pastebi statybos inžinerijos mokslų daktarė Gintarė Mikšienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams Lietuvoje griežtės ir toliau. Jau nuo 2020 m. energinės klasės reikalavimai pasieks aukščiausią žymą – A++ klasę. Laikantis griežtesnių standartų, pastatytas namas bus dar mažiau pralaidus šilumai, sandaresnis, bet geriau vėdinamas ir naudos mažiau energijos.

„Kita vertus, medžiagos, panaudotos pastatui siekiant sumažinti jo pralaidumą šilumai, tiesiogiai neatsiperka. O štai vietoje stogo dangos sumontuoti saulės moduliai, gaminantys elektros energiją ištisus metus, ne tik subalansuoja namo energijos suvartojimo procentą, bet turi ir tiesioginį atsiperkamumą“, – modernių technologijų naudą įžvelgia bendrovės „Aroka“ atstovas A. Vozgirdas.

Per kiek laiko investicija atsiperka?

Tiksliai apskaičiuoti, per kiek metų atsipirks vietoje stogo dangos sumontuoti saulės moduliai, gana sudėtinga. Standartinio dydžio namui tokia investicija gali atsipirkti po maždaug 8 ar 14 metų.

„Skaičiuojant, kada sumontuotos saulės elektrinės pridėtinė vertė padengs pačios įrangos ir darbų kainą, svarbu įvertinti nemažai aplinkybių. Pavyzdžiui, įsigijus aukštesnės kokybės gaminius, kurių kaina didesnė, gerėja jėgainės efektyvumas, ilgėja tarnavimo laikas. Bet daugiau investavus, šiek tiek ilgiau teks laukti ir investicijų atsipirkimo. Saulės modulių pagaminamos elektros energijos kiekiui įtakos turi ir statomo namo geografinė padėtis, saulės moduliais dengiamo namo stogo plotas, kampas, keitiklis (inverteris)“, – skaičiuoja A. Vozgirdas.

Nemaža paspirtis namų ūkiuose naudoti saulės modulius gali būti ir įvairios Vyriausybės programos. Pavyzdžiui, 2017 m. iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų buvo skirta 1,7 mln. eurų individualiųjų namų ūkiams, kuriuose vietoje iškastinio kuro įrengtos saulės, vėjo, geoterminės energijos, biokuro ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo sistemos. Pasinaudojus tokiomis programomis, buvo galima susigrąžinti iki 25 proc. patirtų išlaidų. Vadinasi, 25 proc. sutrumpėjo ir sumontuoto modernaus saulės moduliais dengto namo stogo atsiperkamumas. Panašių Vyriausybinių programų, panašu, bus ir ateityje.

Sutaupyti neleidžia baimės ir žinių stoka

Paklaustas, tai kodėl Lietuvoje asbestinio šiferio lakštais dengtų namo stogų dar gerokai daugiau nei dengtų saulės moduliais, Saulės mieste įsikūrusios įmonės „Aroka“, valdančios internetinį puslapį Sunroof.lt, atstovas A. Vozgirdas šypteli. Pašnekovo teigimu, kadangi atsinaujinantys ištekliai Lietuvoje santykinai naujas dalykas, mus vis dar kausto įvairūs mitai, baimės.

„Vieni įsitikinę, kad saulės moduliai efektyvūs tik saulėtose šalyse, tokiose kaip Ispanija, Italija. Kiti kažkur girdėję, kad sumontuotus saulės modulius labai sunku prižiūrėti. Nemaža dalis ir tokių, kurie nieko nėra girdėję apie „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) siūlomą galimybę namuose įsirengti dvipusės elektros energijos apskaitą“, – pastebi Aivaras.

Neigdamas mitus, A. Vozgirdas pastebi – Lietuvoje saulės yra tikrai užtektinai. Pašnekovo teigimu, elektros energiją gamina ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, kurių mūsų šalyje nėra tiek daug, bet ir saulės šviesa. Tad elektros energija gaminama ir dangų dengiant debesims.

Dar mažiau pagrįstas mitas, esą ant namo stogo įsirengtą saulės jėgainę bus sunku prižiūrėti. Išbandę tikrai žino, kad visa priežiūra – bent kartą per porą metų aukštu vandens slėgiu nuplauti nuo stogo susikaupusius nešvarumus. „Kad stogas atrodytų gražiau ir į saulės modulius pro švarų stiklą patektų daugiau saulės šviesos“, – šypteli A. Vozgirdas ir priduria, jog modulio viršutinis sluoksnis pagamintas iš specialaus grūdinto stiklo, todėl ir priežiūra jam reikalinga tokia pati kaip ir automobilių ar namų langų stiklams.

Patogesniam pasigamintos elektros energijos saugojimui – dvipusės elektros apskaitos sistema

Dvejoti namų ūkyje įsirengti saulės jėgainę dėl esą nemažų investicijų į brangias, ne itin ilgaamžes akumuliatorines baterijas, neverta.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertė, statybos inžinerijos mokslų daktarė G. Mikšienė ramina – pakeitus seną namo stogą nauju, dengtu saulės moduliais, tikrai nebūtina sukauptą elektros energiją saugoti „statinėje“. Pašnekovės teigimu, fiziniams asmenims, įsirengus ne didesnę kaip 10 kW saulės elektrinę, galima įrengti ir dvipusės elektros apskaitos sistemą.

Oficialiame ESO interneto puslapuje skelbiama, kad jei klientui momentiškai nepakaks savo pagamintos elektros, ji bus papildoma iš ESO tinklo. Kai elektros energijos bus pagaminta daugiau nei pačiam klientui reikia, nesuvartota elektros energija bus pateikiama į elektros tinklus ir saugoma, kol klientui jos vėl prireiks.

Kokie pavojai renkantis ne naują įrangą?

Galiausiai, pasiryžus namuose įsirengti saulės elektrinę, dažnam lietuviui iškyla klausimas dėl tinkamos įrangos pasirinkimo. Nors produktas mūsų šalyje tik dabar ima sparčiai populiarėti, rinkoje jau netrūksta įvairiausių saulės modulių, jų komplektuojamųjų dalių, keitiklių bei reikiamą įrangą suinstaliuoti pasiruošusių įmonių ar privačių asmenų. Pasitaiko atvejų, kuomet žmonės susiinstaliuoja jau naudotą jėgainę.

A. Vozgirdas pastebi, kad naudotos jėgainės ne visuomet kokybiškos. Po kelerių metų iš naudotų elementų įrengtą jėgainę patikrinus paaiškėja, kad joje yra nemažai plika akimi nematomų mikroįtrūkimų. Šie defektai neleidžia atskiriems moduliams ar net visai jėgainei dirbti kaip nurodyta techniniame aprašyme, todėl mažėja jos efektyvumas.

Kita vertus, pašnekovo teigimu, lietuviai, kaip saulės modulių gamintojai, Europoje yra užsitarnavę patikimų gamintojų vardą. Dažnas jų turi brangiausius ir patikimiausius EU sertifikatus. Todėl lietuviškos produkcijos kokybe dvejoti nereiktų.

Naudinga žinoti, kad:

Saulės šviesos kiekis, krintantis į Lietuvos paviršių, yra beveik toks pat kaip ir didžiojoje dalyje Vokietijos teritorijos.

Saulės modulius rekomenduojama montuoti vietoje stogo dangos tiek statant naują namą, tiek senos statybos namui keičiant seną stogo dangą nauja.

Vienas saulės modulis (1 x 1,7 m) vidutiniškai kainuoja apie 200 Eur. Jėgainė minimaliai apskaičiuota veikti 25–30 m.

Saulės moduliai nėra šio tūkstantmečio ar juolab dešimtmečio išradimas. Pirmasis saulės modelis JAV buvo išrastas dar 1954 m.

Ši technologija, itin išpopuliarėjusi visam pasauliui pradėjus rūpintis atsinaujinančiais energijos ištekliais, keičiasi ne taip sparčiai kaip kitos inovacijos, pavyzdžiui, išmanieji telefonai. Todėl bijoti, kad dabar sumontavus saulės modulius teks graužtis nagus, nes po poros metų jų atsiras kur kas patvaresnių, geresnių, neverta.

Šiomis dienomis Lietuvoje galimi trys saulės energijos pagamintos elektros energijos saugojimo būdai: jėgainė su akumuliacinėmis talpomis, jėgainė su dvipuse apskaita (iki 10 kW fiziniams asmenims) ir jėgainė su vandens šildymu.

Svarbu: daugiau apie saulės modulių pritaikymą ne tik instaliuojant juos vietoje stogo dangos – kituose straipsniuose.

 RĖMĖJO TURINYS 

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.