Blog

Statybos sektorius ieško sprendimų sąžiningai konkurencijai užtikrinti

Rusnės Marčėnaitės nuotr.

Statybų sektoriaus asociacijos Vyriausybę ir ministerijas ragina atkreipti dėmesį į savo siūlymus dėl verslo skatinimo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo finansiniais instrumentais, o taip pat – dėl turto valdymo optimizavimo.

Asociacija primena, kad Lietuvos statybų sektorius sukuria 7–10 procentų šalies bendrojo vidaus produkto bei 83 000–105 000 darbo vietų (pastarųjų dešimties metų laikotarpiu, priklausomai nuo ekonominės situacijos), sumoka į biudžetą žymias mokesčių sumas, skatina susijusių verslų plėtrą.

Pasiūlymus kartu rengė: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos betranšėjų technologijų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos karjerų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos nacionalinė židinių-dūmtraukių montuotojų asociacija, Mineralinės vatos gamintojų asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir ko“ ir Statybos industrijos asociacija.

Pasiūlymai dėl verslo skatinimo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo finansiniais instrumentais (Finansų ministerijos reguliavimo sritis):

1. Įteisinti baigtinį tiekėjų (statybos rangovų, projektuotojų ir kt.) kvalifikavimo viešuosiuose pirkimuose kriterijų sąrašą; finansuoti automatizuotos tiekėjų kvalifikavimo sistemos sukūrimą. Tokiu būdu skaidrinti ir optimizuoti viešųjų pirkimų procedūras, eliminuoti žmogiškojo faktoriaus įtaką, užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui.

2. Išgyvendinti mažiausios kainos kriterijaus taikymą arba iš esmės koreguoti kainos skaičiavimo principus, tokiu būdu užkertant kelią nesąžiningai tiekėjų konkurencijai bei laimėtų konkursų „perpardavinėjimui“.

3. Parengti ir įteisinti baigtinį ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų kriterijų sąrašą. Tokiu būdu skaidrinti ir optimizuoti pirkimų procedūras, užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui.

4. Darbų saugos reikalavimus viešuosiuose pirkimuose priskirti tiekėjų kvalifikacijos kriterijams, tokiu būdu skatinti saugą statybose bei užkirsti kelią nesąžiningam rangovų konkuravimui darbų saugos sąskaita.

5. Įteisinti viešuosiuose pirkimuose naudojamų sutarčių standartines sąlygas, suderintas su statybos dalyvius atstovaujančiomis asociacijomis. Tokiu būdu sukurti skaidrius ir subalansuotus sutartinius santykius viešuosiuose pirkimuose, užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui, sumažinti ginčų.

6. Suvienodinti viešuosiuose pirkimuose naudojamų sąmatų formatą ir struktūrą. Tai sudarytų galimybę automatizuoti tiekėjų pasiūlymų vertinimą, eliminuoti žmogiškojo faktoriaus įtaką, taip pat sudarytų sąlygas duomenis apibendrinti ir panaudoti statistikos tikslais.

7. Netaikyti jokių išimčių vidaus sandoriams, tokiu būdu užtikrinti sąžiningą visų rinkos dalyvių konkurenciją pagal visiems vienodą viešųjų pirkimų tvarką.

Pasiūlymai dėl turto valdymo optimizavimo (Finansų ministerijos reguliavimo sritis):

1. Mokestinėmis priemonėmis efektyvinti valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto apskaitymą ir valdymą, sukuriant prielaidas gauti pajamas arba atsisakyti perteklinio turto.

2. Atsisakyti perteklinių žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų, neskatinančių efektyvaus turto valdymo.

3. Užtikrinti visišką ir realų valstybės planuojamų statybų finansavimą; nepradėti statybų, kurių finansavimas nėra užtikrintas. Tokiu būdu užkirsti kelią neracionaliam valstybės lėšų panaudojimui bei „įšaldymui“, rangovų klaidinimui bei atsiskaitymų su jais vilkinimui.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.