Vyriausybę ir ministerijas pasiūlymais kiekvieną savaitę atakuojančios statybų sektoriaus asociacijos šiuokart ragina atkreipti dėmesį į savo siūlymus dėl žemės rinkos ir infrastruktūros plėtros.
Asociacijos primena, kad Lietuvos statybų sektorius sukuria 7–10 procentų šalies bendrojo vidaus produkto bei 83 000–105 000 darbo vietų (pastarųjų dešimties metų laikotarpiu, priklausomai nuo ekonominės situacijos), sumoka į biudžetą žymias mokesčių sumas, skatina susijusių verslų plėtrą. Todėl labai svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam sektoriaus augimui, paslaugų kokybės gerinimui, konkurencingumo stiprinimui.
Statybų sektoriaus asociacijos, siekdamos atkreipti dėmesį į sektoriaus aktualijas, pasiūlyti problemų sprendimo būdus bei pažangias sektoriaus vystymosi kryptis, teikia pasiūlymus Vyriausybei ir ministerijoms.
Pasiūlymus kartu rengė: Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos betranšėjų technologijų asociacija, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija, Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Lietuvos elektros energetikos asociacija, Lietuvos karjerų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija, Lietuvos melioracijos įmonių asociacija, Lietuvos nacionalinė židinių-dūmtraukių montuotojų asociacija, Mineralinės vatos gamintojų asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija, Skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir ko“ ir Statybos industrijos asociacija.
Pasiūlymai dėl žemės rinkos ir infrastruktūros plėtros (Žemės ūkio ministerijos reguliavimo sritis):
1. Kuo greičiau užbaigti žemės nuosavybės atkūrimo procesą, prioritetą teikiant daugiausiai investicijų pritraukiantiems miestams ar regionams.
2. Tobulinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisinį reglamentavimą, pašalinant teisines kolizijas, skaidrinant bei paspartinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Optimizuota procedūra yra viena esminių prielaidų vystant valstybei svarbius ekonominę ar strateginę reikšmę turinčius infrastruktūros projektus.
3. Įteisinti mechanizmą, kuris leistų identifikuoti žemės ūkio veiklai faktiškai nenaudotinus žemės ūkio paskirties sklypus; panaikinti tokių sklypų įsigijimo apribojimus ir nustatyti nesudėtingą jų paskirties pakeitimo tvarką. Tokiu būdu sudaryti sąlygas pramonės, logistikos, infrastruktūros, gyvenamosios bei poilsinės paskirties objektų plėtrai teritorijose, kur žemės ūkis nėra racionalus.
4. Užtikrinti valstybinės žemės nuomos santykių stabilumą, kuris yra svarbi verslo plėtros ir darbo vietų kūrimo prielaida. Nustatyti aiškius ir baigtinius kriterijus, kuomet valstybinės žemės nuomos sutartys gali būti nutraukiamos ir sureguliuoti nutraukimo pasekmes. Statinių nenaudojimas (jei tai nekelia neigiamų pasekmių visuomenei) negali būti nuomos teisės nutraukimo pagrindu, o statinių savininkai turi būti mokestinėmis priemonėmis skatinami efektyviai naudoti turtą.
5. Paspartinti blogos techninės būklės melioracijos statinių rekonstravimą, siekiant sudaryti palankias sąlygas žemės ūkio ir regionų infrastruktūrinių statinių plėtrai.
