Stipri, turinti gilias tradicijas, racionali ir sykiu įkvepianti užmoju. Profesinio ugdymo kelionę į Daniją ir Švediją surengę Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos (LKAS) atstovai puikiais įvertinimais apipylė skandinavų kraštovaizdžio architektūros mokyklą, kurią garsina toli gražu ne vien žalieji stogai. Dešimtis įvairių objektų Malmėje, Stokholme ir Kopenhagoje aplankę specialistai pripažino, kad iš kaimynų dar galime daug ko pasimokyti.
Automobilius išgujo nuo durų
„Skandinavų kraštovaizdžio architektūrai skiriamas ir atitinkamas dėmesys, ir lėšos, tad tai, kas padaryta – padaryta gerai, ypatingai. Lankydamiesi Švedijoje, Danijoje pamatėme tradiciškai tvirtą skandinavų mokyklą ir tai, kaip ji realizuojama. Žiūrėjome į tai su lengvu pavydu. Deja, kartais neįvertiname, kad Lietuvoje turime švarų vandenį, daug nesudarkytų natūralių kraštovaizdžių, kuriuos atsakingai tvarkydami irgi galime daug pasiekti. Skandinavijoje įprastai ne kuriama gamtiniame komplekse, bet jis sukuriamas iš ko nors“, – įvertino LKAS pirmininkas Alvydas Mituzas.
Stokholmo renovuotų gyvenamųjų namų kvartale kraštovaizdžio architektą sužavėjo tai, kaip čia išspręsta transporto problema.
„Prie namų aplinka suformuota taip, kad žaluma, želdynai būtų šalia. Mes stengiamės kuo arčiau durų pasistatyti mašinas, o švedai prie savo slenksčio kuria parkus, želdynus, – palygino kraštovaizdžio architektas. – Beje, Kopenhagoje teko išgirsti, kad automobiliais važinėja bankininkai ir labai turtingi žmonės. Iš esmės populiariausia susisiekimo priemonė ten – dviračiai, kurie veikia ne tik kaip sveikatinimo, bet ir ekologinė priemonė.“
Pašnekovo teigimu, dviračių kultas čia toks stiprus, kad Skandinavijos šalyse jau rūpinamasi automagistralėmis ne automobiliams, o būtent šioms dviratėms transporto priemonėms, ką jau kalbėti apie smulkesnę infrastruktūrą – kad ir specialius pandusus, kuriais dviratininkai gali patekti į visus gyvenamųjų namų aukštus.
Prie vandens užkardų nestato
Specialistui didelį įspūdį paliko ir kaimynų gebėjimas kurti patrauklias visuomenines erdves – anot pašnekovo, įžvalgiai suprojektuota aplinka skatina žmones burtis, susipažinti, bendrauti.
„Pavyzdžiui, teigiama, kad Malmės krantinėje Švedijoje neretai susirenka iki 15 tūkst. miestiečių, jie bendrauja, mėgaujasi galimybe leisti laiką šalia vandens. Tačiau sykiu ši erdvė suprojektuota taip, kad joje jaukiai jaustųsi ir vienas žmogus“, – teigė A. Mituzas.
Anot pašnekovo, vanduo skandinavų kraštovaizdžio architektūroje – atskira tema. „Tai labai svarbus, estetiškai patrauklus elementas. Vanduo įsileidžiamas iki pat namų slenksčio. Svarbiausia, kad ši priemonė labai drąsiai išnaudojama, įvedama į gyvenamuosius rajonus – čia galima netgi statyti namus, prie kurių priplaukiama valtimi. Pas mus vandens telkinius būtų liepta aptverti tvoromis, užkardomis ir pan., o ten saugumo jausmas susiformavęs žmonių sąmonėje, net vaikai laisvai laksto krantinėmis, ir nieko baisaus nenutinka“, – pasakojo kraštovaizdžio architektas.
LKAS pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Skandinavijos šalyse kolegos itin didelį dėmesį skiria pačių želdinių įvairovei, estetikai. „Poilsio, bendravimo erdvės sukurtos išties tapybiškuose, gražiuose kraštovaizdžiuose.
