Top Baneris

Siekiama gamybos be atliekų

2015 spalio 14 d.
Pasidalykite straipsniu

Gamybos proceso metu susidarančių atliekinių žaliavų panaudojimo problemą sprendžia ne viena pasaulio šalis. Lietuvoje šis klausimas – irgi aktualus. Kaune veikianti bendrovė „Granitas“ atliekinių žaliavų panaudojimo galimybėms išsiaiškinti pasitelkė mokslininkus. Neseniai buvo pristatyti keletą metų darytų tyrimų rezultatai.

Pasitelkė mokslininkus

Anot bendrovės „Granitas“ generalinio direktoriaus Vytauto Lunskaus, kai kurios šalyje veikiančios pramonės įmonės sukaupia įspūdingus kiekius atliekinių produktų.

„Mes nenorėjome auginti atliekinės žaliavos kalnų. Šiuo metu nuo granito skaldos susidarančių itin smulkios frakcijos atliekų yra susikaupę apie 100 tūkst. tonų. Todėl iškilo klausimas – ką daryti su tokiu kiekiu? Pradėjome ieškoti sprendimų, kaip naudingai panaudoti granitmilčius“, – sakė V. Lunskus.

Parengus projektą Europos Sąjungos finansavimui gauti buvo pasitelkti Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai, kurie nagrinėjo, kaip panaudoti atliekinį granito skaldos gamybos produktą ir gamybos procesą padaryti nepaliekantį atliekų.

„Su tuo susiję ir daugiau aspektų – naudingai panaudojant atliekinį produktą mažinama oro tarša, sprendžiami ekologijos klausimai. Pirmieji žingsniai jau žengti, tačiau dar laukia nemažas kelias sertifikuojant produktus. Vis dėlto žvelgiant į naujausias technologijas, taikomas statybose ir tiesiant kelius, granitmilčių naudojimas, manau, turi neblogą ateitį“, – sakė V. Lunskus.

Mokslininkai atliko įvairius tyrimus ir nagrinėjo granitmilčių panaudojimo galimybę sausuose statybos mišiniuose, įvairiuose betono mišiniuose bei asfaltbetonio mišiniuose.

Reikia tinkamai nustatyti proporcijas

KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas prof. Vitoldas Vaitkevičius užsiminė, kad jau prieš kurį laiką buvo galvojama, kaip tikslingai panaudoti granitmilčius. Mokslininkų atlikti tyrimai, tikimasi, leis paspartinti šį procesą.

Prof. V. Vaitkevičiaus vadovaujami KTU mokslininkai nagrinėjo granitmilčių panaudojimo galimybes betono ir sausųjų statybos mišinių gamyboje. Atliekant tyrimus stengtasi išbandyti kuo daugiau produktų: įprastą betoną, savaime susitankinantį betoną, ypač stiprų betoną, lengvąjį betoną ir akytąjį betoną.

Pristatydamas tyrimų rezultatus, prof. V. Vaitkevičius teigė, kad smulkiųjų dalelių stoka pablogina betono užpildų kokybę, tuo pačiu kaupiasi vis gausesnės gamybos atliekos, sudarydamos ekologinę problemą. Sprendžiant ją, gamybos atliekos, pavyzdžiui, granito nuoplovos, gali būti naudojamos kaip betono užpildas. Tokiu būdu būtų taupomas cementas. Pridėjus mikroužpildų, padidėja cemento tešlos tūris, betono mišinys darosi paslankesnis, vienalytiškesnis. Gaminant savaime sutankėjančius betono mišinius cemento tešlos tūris turi būti apie 320–370 l/m3. Tuomet nereikia pereikvoti cemento tarp betono užpildų esančioms tuštumoms užpildyti ir technologinėms mišinio charakteristikoms (pasklidimui, takumui) pagerinti.

Mokslininkai nustatė, kad didėjant granitmilčių kiekiui betone jo paviršius tampa lygesnis, susidaro mažiau paviršinių porų. Betonas, kurį naudojant gaunamas itin mažas paviršinis poringumas, tinkamas apdailinio betono gamybai, ten, kur nenumatoma jokia papildoma apdaila.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video