Blog

Savivaldybės išsakė kultūros paveldo skaudulius

Paveldo komisija
Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija nuo 1997 m. kasmet renka ir analizuoja duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai. Surinkta medžiaga leidžia išskirti pagrindinius savivaldybių prioritetus finansuojant kultūros paveldo apsaugą, apžvelgti šių darbų tęstinumą bei įvertinti savivaldybių požiūrį į jų teritorijoje esantį kultūros paveldą. Paveldo komisija kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama pateikti duomenis apie savivaldybių lėšų panaudojimą saugant kultūros paveldą 2016 m. Į šį prašymą atsiliepė 58 savivaldybės. Dvi savivaldybės (Kupiškio r. ir Zarasų r.) informacijos nepateikė.

Įvairiose savivaldybėse skirtų lėšų dydis svyruoja nuo nulio iki daugiau negu milijono eurų. Viena savivaldybė lėšų kultūros paveldo apsaugai neskyrė (Visagino). Pažymėtina, jog didžiausios lėšos buvo panaudotos tais atvejais, kuomet buvo tvarkomi objektai, prie kurių tvarkybos prisidėjo valdžia arba Europos Sąjunga.

Iš esmės, didžioji dalis savivaldybių dėl ribotų finansinių išteklių vykdo tęstinius kultūros paveldo objektų priežiūros darbus. Savivaldybės, atsižvelgdamos į aktualiausius poreikius bei vietos specifiką, nustato prioritetinius objektus ar jų grupes. Neretai šie darbai vyksta iš savivaldybių viešųjų darbų programų, kai šienaujama kultūros paveldo objektų aplinka, šalinami menkaverčiai krūmai ir medžiai, renkamos šiukšlės ir kt. Didesnės apimties tvarkybos darbams (tyrimams, konservavimui, restauravimui), siekiant atskleisti ir išryškinti kultūros paveldo objektų vertingąsias savybes, savivaldybių skiriamų lėšų nepakanka.

Išanalizavus Lietuvos savivaldybių lėšų panaudojimo kultūros paveldo apsaugai duomenis išryškėja aktyvus savivaldybių dalyvavimas vietos kultūros paveldo pažinimo sklaidoje. Daugelis savivaldybių skiria lėšų Europos paveldo dienų ir Europos žydų kultūros dienos renginių organizavimui, leidžiami informaciniai leidiniai arba monografijos apie vietos kultūros paveldą, įrengiami informaciniai stendai ir ženklai prie kultūros paveldo objektų. Tokiu būdu visuomenei ir vietos bendruomenei geriau pristatomas regiono savitumas, ugdomas tautiškumas ir pilietiškumas.

Kalbant apie ilgalaikius strateginius kultūros paveldo išsaugojimo veiksmus savivaldybėse reikėtų pažymėti trijų savivaldybių pavyzdžius – Kauno miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Nuo 2015 m. Kauno miesto savivaldybė sėkmingai vykdo paveldotvarkos programą, kuriai skiriamos lėšos kasmet vis didėja (2015 m. – 30 tūkst. Eur, 2016 m. – 400 tūkst. Eur, 2017 m. – 1 mln. Eur).

Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė skirsianti didesnę paramą senamiesčio daugiabučių avarinės būklės balkonams ir kitiems fasadų elementams, kurie kelia pavojų praeiviams, tvarkyti. Daugiabučiams gyvenamiesiems namams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, teikiama 30–50 proc. savivaldybės parama, kitiems senamiestyje ir jo apsaugos zonose esantiems daugiabučiams gyvenamiesiems namams – 20–40 proc. (2015 m. skirta 75.300 Eur, 2016 m. – 92.119,73 Eur).

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų teikimą asmenims, vykdantiems Klaipėdos miesto istorinėse dalyse kompleksinį pastatų fasadų ar stogų tvarkymą. Panaši praktika taikoma ir Kauno miesto savivaldybėje – prieš kelis metus patvirtinta nekilnojamojo turto mokesčio lengvata Centro seniūnijos teritorijos gyventojams. Dar viena – žemės mokesčio – lengvata skiriama pristačius dokumentus, kad buvo tvarkomi Centro seniūnijoje esantys pastatai.

Paveldo komisija taipogi paprašė savivaldybių pateikti informaciją apie aktualias kultūros paveldo apsaugos problemas, pasidalyti įžvalgomis ir pasiūlymais dėl kultūros paveldo apsaugos sistemos tobulinimo, galinčio pagerinti paveldosaugos situaciją savivaldybėse, nurodyti bent apytikrį lėšų poreikį kultūros paveldo objektų priežiūrai ir tvarkybai. Tačiau į šį prašymą atsiliepė vos kelios savivaldybės ir dauguma jų kaip pagrindinę paveldosaugos problemą įvardino finansavimo trūkumą.

Joniškio r. savivaldybė pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 6 str. 3 d. savivaldybei priskirtos valstybės saugomų objektų apsaugos funkcijos nėra įteisintos Vietos savivaldos įstatymu kaip valstybės perduotos savivaldybėms funkcijos (7 str.). Tad minėtų funkcijų kokybiškam vykdymui savivaldybėje trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių, be to, tai nėra savarankiškosios savivaldybių funkcijos, todėl jų vykdymas, Joniškio r. savivaldybės nuomone, turėtų būti finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Druskininkų savivaldybė, pabrėždama finansavimo problemą, pasigenda paramos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugai skyrimo tvarkos prioritetų nustatymo ir jų laikymosi, siūlydama prioritetu laikyti finansavimo skyrimą jau pradėtų tvarkyti objektų tvarkymo darbams. Kaip vieną pagrindinių veiksnių, neigiamai veikiančių nekilnojamąsias kultūros vertybes, savivaldybės įvardijo atsainų valdytojų požiūrį į valdomo kultūros paveldo objekto tvarkymą. Savivaldybės neturi galimybių skirti lėšų privačių objektų remontui, o savininkai dažnai nėra suinteresuoti arba neturi galimybių jo vykdyti. Kultūros paveldo objektų valdytojai vangiai vykdo nuolatinę statinių priežiūrą, nepildo techninės priežiūros žurnalų.

Pažymimos ir problemos, kylančios dėl trūkumų, susijusių su Kultūros vertybių registro sąveika su kitais valstybiniais registrais – Kultūros vertybių registro duomenų tikslinimas ir klaidų taisymas vyksta pakankamai lėtai, neatnaujinami iš susijusių registrų turimi gauti duomenys (Adresų registras). Joniškio savivaldybės nuomone, Kultūros vertybių registre galėtų būti viešai skelbiami kultūros vertybių – pastatų ir statinių, taip pat žemės sklypų unikalūs numeriai Nekilnojamojo turto registre.

Pasak Kaišiadorių r. savivaldybės, pasitaiko atvejų, kuomet paveldosaugos apribojimai ir reikalavimai, taikomi nekilnojamiesiems kultūros paveldo objektams, jų pakeitimai ne visada yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o kultūros paveldo objekto savininkai / valdytojai būna neinformuoti apie tokio įrašo atsiradimą, kultūros paveldo objekto įregistravimą ar duomenų patikslinimą Kultūros vertybių registre.

Neringos savivaldybė apibrėžė šiuo metu galiojančio kompensavimo už atliekamus tvarkybos darbus teisinio reguliavimo problemą – jis yra per daug sudėtingas, sunkiai suvokiamas vietiniams gyventojams bei reikalaujantis tvarkybos darbų pradžioje turėti nemažų piniginių lėšų. Savivaldybė siūlo kaip įmanoma supaprastinti tvarkybos darbų kompensavimo teisinį reguliavimą.

Taip pat pateikta pastabų dėl kultūros paveldo apskaitos, apsaugos ir administravimo. Pasak Kaišiadorių r. savivaldybės, dalis archeologijos objektų neturi arba dažnai turi seniai parengtus teritorijos planus, kurie neatitinka šiandienos situacijos. Neringos savivaldybė iškelia pastatų (žvejų namų) autentiškumo bei jų apsaugos būdo klausimą ir siūlo iš esmės peržiūrėti visų pastatų, ypač gyvenamųjų namų, vadinamų žvejų namais, tikslingumą būti valstybės saugomų objektų sąraše. Pasak savivaldybės, kai kurie namai, įtraukti į saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą, yra nuo pamatų perstatyti apie 1970–1980 m., naudojant naujas medžiagas.

Vos kelios savivaldybės savo atsakymuose Paveldo komisijai nurodė bent apytikrį lėšų poreikį kultūros paveldo objektų tvarkybai bei priežiūrai, tad įvertinti, kokia apimtimi ir kaip efektyviai yra vykdoma kultūros paveldo objektų apsauga savivaldybėse, yra labai sudėtinga.

Savivaldybių lėšų panaudojimas kultūros paveldo objektų apsaugai 2012–2016 m.
(pagal savivaldybių pateiktą informaciją)

Savivaldybės 2016 m. (Eur) 2015 m. (Eur) 2014 m.
(Lt)
2013 m. (Lt) 2012 m. (Lt)
Akmenės rajono 14.221,76 22.942 43.404 43.404 23.321
Alytaus miesto 53.425,96 1.400 Lėšų
neskyrė
50.000 115.600
Alytaus rajono 38.850 28.010 101.195 127.940 Nepateikė
Anykščių rajono 71.222,09 67.481 223.052 382.056 Nepateikė
Birštono 3.690 24.860 1.759,26 Lėšų neskyrė 532.744
Biržų rajono 9.438 21.377,20 723.482 78.090 40.869
Druskininkų 5.600 288.100 1.032.990 1.617.800 127.100
Elektrėnų 12.123,90 6.642,09 13.100 7.500 7.735
Ignalinos rajono 6.000 11.000 28.217 Nepateikė Nepateikė
Jonavos rajono 20.925,88 9.485 299.200 36.200 19.384
Joniškio rajono 46.960 38.253 208.800 33.849 41.750
Jurbarko rajono 34.017,19 15.338,80 47.128,64 30.766 35.918
Kaišiadorių rajono 93.790 19.970 19.450 30.100 8.281
Kalvarijos 1.644 1.270 166.400 19.600 4.680
Kauno miesto 564.763,01 314.246,52 776.361 1.025.870 706.278
Kauno rajono 353.100 397.487,14 209.734 2.965.079 992.461
Kazlų Rūdos 1.500 Nepanaudojo 4.315 3.000 Nepateikė
Kėdainių rajono 164.700 104.300 215.400 881.593 1.002.276
Kelmės rajono 63.000 75.100 260.000 9.900 50.600
Klaipėdos miesto 1.578.345 1.414.382 2.604.589 817.900 737.092
Klaipėdos rajono 91.572 94.500 126.000 92.200 295.100
Kretingos rajono 42.000 100.570 74.900 34.500 72.000
Kupiškio rajono Nepateikė 2.896 10.000 14.800 Nepateikė
Lazdijų rajono 59.000 5.707 123.797 123.797 2.400
Marijampolės 74.400 43.800 432.100 381.000 261.000
Mažeikių rajono 74.417,15 51.000 125.300 107.050 220.000
Molėtų rajono 17.700 18.790 103.915,47 54.000 17.000
Neringos 1.400 7.722 2.017,50 382.008 Lėšų neskyrė
Pagėgių 59.800 7.568 260.670 Lėšų neskyrė 12.000
Pakruojo rajono 71.200 17.900 53.800 40.700 386.100
Palangos miesto 162.280,96 45.836,48 305.586,74 1.061.376 653.190
Panevėžio miesto 57.930,84 27.804 53.200 46.000 54.000
Panevėžio rajono 4.158,64 4.353,90 63.285,13 50.000 Nepateikė
Pasvalio rajono 31.700 54.400 35.900 Nepateikė 61.834
Plungės rajono 14.892,86 156.324,67 356.848,37 454.144 225.666
Prienų rajono 28.890,51 8.117,83 10.098 3.724 2.000
Radviliškio rajono 62.800 45.458 96.940 120.100 61.550
Raseinių rajono 71.500 65.110 210.100 185.697 300.000
Rietavo 16.043,96 54.821 425.885,67 219.404 2.092.200
Rokiškio rajono 8.500 7.410 12.302,33 56.232 50.800
Skuodo rajono 13.524 16.660 90.500 38.900 62.214
Šakių rajono 34.238,60 287.422 173.510 134.176 952.245
Šalčininkų rajono 7.949,12 380.210,75 Nepateikė Nepateikė Nepateikė
Šiaulių miesto 92.506 16.780,87 Nepateikė 141.939 29.435
Šiaulių rajono 49.930 257.360 477.300 170.000 120.000
Šilalės rajono 21.658 9.781,58 70.596,86 3.179 Lėšų neskyrė
Šilutės rajono 19.500 9.143 136.301 9.998 309.214
Širvintų rajono 1.798 2.448 28.367,65 11.881 5.000
Švenčionių rajono 20.157 16.400 Lėšų
neskyrė
6.600 2.000
Tauragės rajono 20.888,90 43.423 172.966 33.700 401.678
Telšių rajono 24.800 59.200 581.200 204.300 648.800
Trakų rajono 11.578 198 17.000 Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė
Ukmergės rajono 48.683,92 12.800 23.472,92 235.438 68.000
Utenos rajono 31.000 17.200 34.810 25.000 Nepateikė
Varėnos rajono 7.658,02 10.233 36.829 10.000 Lėšų neskyrė
Vilkaviškio rajono 4.200 4.700 13.860 133.500 253.235
Vilniaus miesto 517.762,95 254.792,75 1.519.311,27
Vilniaus rajono 34.000 599.931 187.870 119.000 142.000
Visagino Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė 2.753 Lėšų neskyrė Lėšų neskyrė
Zarasų rajono Nepateikė 3.965,54 37.100 488.000 20.000
VISO: 5.049.336,22 5.684.383,12 13.464.970,81 13.352.990 12.226.750

Paveldo komisijos tyrimo dėl savivaldybių lėšų kultūros paveldo apsaugai 2016 m. duomenų pristatymas.

SAVIVALDYBĖSE NUMATOMI LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO ŠIMTMEČIO MINĖJIMO RENGINIAI

Paveldo komisija gavo informacijos apie 36 savivaldybėse numatomus 977 Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginius. Informaciją pateikė ne visos savivaldybės.

Visose savivaldybėse numatyti 57 meno renginiai, 11 žiniasklaidos ir kitų medijų (socialinių tinklų ar pan.) projektai, 108 teminės atminties įstaigų parodos, 306 vietos bendruomenių renginiai, 28 turizmo skatinimo projektai, 36 konferencijos, 9 datos ar iškilių asmenybių įamžinimo projektai, 46 leidybos projektai, 34 naujų statinių ar parkų įrengimo projektai, 91 minėjimas, 97 edukaciniai renginiai, 43 sporto renginiai ir 35 kultūros paveldo tvarkybos ir aktualizavimo projektai.

228 renginiai bus orientuoti į ilgalaikius tikslus (liekamąjį rezultatą), o 749 renginiai – į trumpalaikius.

Kultūros paveldo tvarkybai daugiausiai dėmesio skirs Švenčionių r., Rietavo, Pakruojo ir Elektrėnų savivaldybės.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.