Blog

Sandarumas – išbandymas projektuotojams ir statytojams

SA archyvo nuotr.

Vienos statybų bendrovės, ne sykį įveikusios A energinio efektyvumo klasės egzaminą, vadovas suabejojo praėjusiais metais priimtu sprendimu sumažinti pastatų sandarumo reikalavimus. Juk jei kuris nors parametras sumažinamas, tačiau siekiama tos pačios klasės, kitus parametrus būtina padidinti. Taigi tam, kad reikiama klasė būtų pasiekta esant prastesniam sandarumui, prireikia brangesnių langų, tenka labiau termoizoliuoti atitvaras ar diegti kitus brangius sprendimus.

Korekcijos – statytojų iniciatyva

Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas teigė, kad sandarumo reikalavimai palengvinti ne ministerijos iniciatyva, o atsižvelgus į situaciją rinkoje ir jos pasirengimą įgyvendinti griežtesnius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. Tai, kad reikalavimų šuolis nuo 1,5 n50.N (1/h) (B klasė) iki 0,6 (1/h) yra labai didelis, tad nustatyti rodikliai gali būti per daug sunkiai pasiekiami, skundėsi suinteresuotos asociacijos.

2015 metais buvo palengvinti sandarumo reikalavimai gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatuose: vietoj 0,6 (1/h) sumažinta iki 1,0 (1/h). Pakeitimais patikslinti (sumažinti) ir A klasės pastatų durų bei vartų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai: vietoj buvusio šilumos perdavimo koeficiento 1,0 (W/(m²•K) nustatytas 1,4 (W/(m²•K).

T. Baranausko nuomone, šie palengvinimai siekiant pastatų energinio naudingumo didelės įtakos nedaro: „Bet kuriuo atveju, norint sandarumo rodiklio 0,6 (1/h) ar 1,0 (1/h), tenka imtis papildomų priemonių. Sumažinto sandarumo rodiklio įtaka pastato energiniam naudingumui nedidelė arba, galėčiau pasakyti, nereikšminga. Kartais rinkoje išsakomos nuomonės būna gerokai hiperbolizuotos. Šiemet pastebėjome įdomią konkurenciją rinkoje, kai varžomasi, kas pastatys sandaresnį namą, taigi, manau, formuojasi teisingas požiūris, kai į nustatytus minimalius reikalavimus žiūrima kaip į minimumą, o ne kaip į kartelę, kurią reikia kaip nors perlipti“.

SA archyvo nuotr.

Gali tekti ardyti konstrukcijas

Kas laukia, jeigu pastatas neatitiks A klasei keliamų sandarumo reikalavimų? Anot AM atstovo T. Baranausko, jei statybos vyko nesilaikant projekto, įsivėlė klaida, ją bus privalu ištaisyti tų, kas tą klaidą padarė, sąskaita. Bent kol kas jokių išimčių nenumatyta, juolab kad turėti sandarų pastatą ir ateityje nepatirti nereikalingų išlaidų yra paties užsakovo interesas.

Energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai, matyt, papasakotų ne po vieną istoriją, kai pradėjus matuoti sandarumą paaiškėjo, kad prireiks ardyti stogą ar kitą konstruktyvo elementą. Statybininkai skundžiasi, mat darbus tenka keliskart perdaryti. Pasitaiko atvejų, kai sandarumo testą tenka kartoti net penkiskart.

Rekomenduojama pirmąjį sandarumo bandymą atlikti dar prieš apdailos darbus. Jei rezultatai jau tuomet atitinka A klasei keliamus reikalavimus, antrąkart, anot AM specialisto, bandymo atlikti nebetenka. Mat teisės aktuose nėra numatytas reikalavimas, kuriuo statybos etapu privalu atlikti sandarumo testą. T. Baranausko žiniomis, statydami pirmuosius energiškai efektyvius pastatus statytojai atlieka du ar netgi tris sandarumo bandymus. Vėliau, įgijus praktikos, daugumai pakanka vieno.

Laboratorijų veikla akylai stebima

SA archyvo nuotr.Nekilnojamojo turto plėtotojai praėjusių metų pabaigoje nerimavo, kad sandarumo bandymus atliekančios keturios akredituotos laboratorijos negalės operatyviai atlikti pastatų sandarumo bandymų dėl gerokai išaugsiančio pastatų skaičiaus, o laiku neišmatavus sandarumo gali įstrigti investicijos, projekto užbaigimas, gali atsirasti piktnaudžiavimų specialiai iki galo nerealizuojant projekto.

Praėjus metams, sandarumo bandymus atliekančių laboratorijų skaičius išaugo iki penkių, o veikiančios įsigijo ne po vieną matavimo komplektą ar pasamdė daugiau specialistų, tad, bent pastaruoju metu, anot T. Baranausko, pranešimų, kad laboratorijų akivaizdžiai trūktų, nebuvo. Daugiau besikreipiančiųjų į laboratorijas, prognozuoja AM atstovas, galima tikėtis po metų.

Šiuo metu sandarumo testus atlieka ir akredituotos, ir neakredituotos laboratorijos. Nors neakredituotos laboratorijos taip pat turi įsigijusios kokybišką įrangą, išduodant energinio naudingumo sertifikatą pripažįstamos tik akredituotų laboratorijų atliktų bandymų ataskaitos. Mat akreditacija įrodo specialisto kvalifikaciją ir įrangos patikimumą. Neakredituotų laboratorijų paslaugomis dažniausiai naudojamasi statybos kokybei įvertinti. Be to, kai kurie statytojai patys turi įsigiję reikiamą įrangą savo reikmėms.

Nacionalinio akreditacijos biuro (NAB) direktorius Jurgis Šarmavičius patvirtino, kad iki šiol biuras yra akreditavęs penkias bandymų laboratorijas, dar dvi yra akredituojamos. Laboratorijų veiklą NAB specialistai prižiūri lankydamiesi jose nustatytu periodiškumu. Vizitų metu siekiama įsitikinti, kad laboratorija atitinka darniojo standarto LST EN ISO /IEC 17025:2005 reikalavimus, gali pademonstruoti laboratorijoje veikiančią vadybos sistemą, techninę kompetenciją ir gali-mybę gauti techniškai pagrįstus rezultatus.

Pirmas testas – įpusėjus darbus

Pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas taip pat pabrėžė pastatų sandarumo svarbą: „Dažniausiai pasitaikanti frazė: nusipirkau labai gerą katilą, jį maksimaliai kaitinu, o namai neprišyla. Dėl to įprastai kaltos dvi problemos: didžiuliai šilumos nuostoliai arba nekontroliuojamas oro srautas pastato viduje.

Mes mokame pinigus už tai, kad namie būtų +21 ar +22 laipsniai, bet tam būtina prišildyti orą iki tam tikros temperatūros. Kai pastate oro srautai nekontroliuojami, žmonės šildymui išleidžia daug pinigų, o komforto vis vien nejaučia. Oro srautų, vidinių mikroskersvėjų dažniausiai atsiranda dėl to, kad skiriasi paviršių temperatūros. Jei langas yra prastos šilumos izoliacijos, o siena – geresnės, kyla vidinių skersvėjų – atrodo, kad kažkur traukia.“

M. Ramonas irgi ragina keisti Lietuvoje įprastą praktiką, kai sandarumo testas – slėgių skirtumo bandymas – atliekamas tik įrengus vidaus apdailą. Efektyviausia testą atlikti tada, kai ir išorinis, ir vidinis pastato apvalkalas yra prieinami.

Abiejų apvalkalų sandarumas svarbus vienodai. Pastebėjus, kad, tarkime, difuzinėje plėvelėje yra skylė, ją galima užtaisyti. Arba jeigu įrengiant ventiliuojamąjį fasadą neteisingai sujungtos lango plėvelės ir priešvėjinės jungtys, šią klaidą taip pat galima ištaisyti.

SA archyvo nuotr.

Lyg darbo kokybės įvertinimas

Kitas dalykas, kad jei vidinis apvalkalas yra sandarus, o išorinis – ne, vėjui patekus į mineralinės vatos ar polistireninio putplasčio siūles vyks konvekcija ir gali būti prarandama 30 proc. šilumos. Ir tos šiltos, storos sienos, į kurias investuota daug pinigų, neatliks savo funkcijos.

Pasyviųjų namų projektuotojas pakartojo: vienas sandarumo testas turi būti atliekamas anksčiau – tada, kai galima tiksliai identifikuoti problemas ir jas ištaisyti, o kitas – tada, kai reikia įsitikinti, ar viskas padaryta tinkamai.

Sandarumo testas, M. Ramono žodžiais – lyg darbo kokybės įvertinimas, diagnozė, ar pastatas – sveikas, ar būsimas ligonis.

Tačiau pradžia – projektuotojo baltas lapas. Projektuotojams labai palengvėtų darbas, jei Lietuva pasinaudotų Norvegijos ar Airijos pavyzdžiu – šių šalių techniniuose reglamentuose ne tik aprašomi sandarumui keliami reikalavimai, bet ir pateikiami jungčių sprendiniai, savotiška mazgų biblioteka, kaip tinkamai spręsti sandarias jungtis. Vėliau – statybininko ir techninio prižiūrėtojo kompetencijos klausimo eilė, galiausiai atvyksta ekspertas atlikti sandarumo testą (diagnozę). Viso proceso metu labai svarbus komandinis darbas ir informacijos sklaida.

Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.